
O buvo taip:
Apie viską iš eilės.
Ankstų liepos 15-osios rytą (jei rytu galima vadinti 3 valandą nakties...) iš Utenos rajono mūsų mašinėlė pajudėjo Marijampolės link. Kiek patinusiomis nuo (ne)miego akimis mudu abudu su vyreliu traukėme į išsvajotąją kelionę į Slovakiją. Lietuvos kelininkai nedžiugino. Remontas ir apylanka ties Ukmerge, už Kauno ir stovintis ženklas, kad apylanka prasideda čia, bet kur ji baigiasi, tai nelabai aišku... Gerai, kad turime palydovę Miją (navigacijos sistema), kuri nelabai leidžia mums klaidžioti. Prieš muitinę ieškome kur pasipildyti dujų atsargas, bet degalinės kaip susitarę jomis neprekiauja

Pilni ir laimingi važiuojame link muitinės. Keista... nieks nestabdo... pravažiuojam netikrinti ir su šiokia tokia baime o gal mes nelegaliai pralindom



Papildyta:
Pagal SM skaitytus atsiliepimus nutariam nakvoti Nova Lesna miestelyje, bet neturime jų pinigų, o Popradas visai šalia, tai nulekiame į prekybos centrą išsikeisti, tuo pačiu ir maisto atsargas papildyti


Bandom kur arčiau geležinkelio stoties, deja... Visi namai kviečiantys užsukti pernakvoti užimti, o viešbučių kainos mūsų nesužavi. Leidžiamės į miestelį. Ten, kaip jau ir tikėjausi, pasitinka vaikai, siūlantys nakvynę, bet, kaip sakoma, siūloma prekė pigi, aš išdidi ieškau toliau. O ir vaikai kažkokie tamsūs, įtartini... Žodžiu, sustoju prie eilinio besireklamuojančio siūlančio nakvynę, čia prieina bobulė ir klausia, gal ieškau nakvynės. Pasiklausiu kainos 200 Sk žmogui už naktį, mus tai tenkina, juo labiau, kad jau ir vakarėja... Kambariukas nemažas, balioniukas, bendra virtuvė su visais indais ir puodais, vonia, tualetas, vieni kaimynai lenkai, šeimininkai senukai ir jų maža miela taksytė Tina ir 21 valandą mes jau geriame likerį ir šeimininkės paruoštą kavą balkone. Iš viso šiandien nuvažiavom 1061 km.
Pailsėję ir išsimiegoję nuo pat pirmadienio traukiame į kalnus. Važiuojam į Tatranska Lomnica. Susimokam už mašinos stovėjimą 150 Sk visai dienai, oras puikus, tad nusiperkam bilietus keltuvui į Skalnate Pleso į vieną pusę. Žadam kilti į Lomnitski Štit, bet pamename girdėtą gido patarimą, kad bilietus į tą viršukalnę reikia pirkti viršuje. Taigi nieko nelaukę pasikeliame ir... likę paskutinės vietos 18.10 val.


Mes, aišku, nusimename, bet tokiam vėlyvam reisui nepasiryžtame. Reikia rinktis kitą trasą pėsčiomis. Viena jau išbandyta pernai, tad pasirenkame kopimą į Velka svištovka. Trukmė 1 val. 15 min. Mums, aišku, prireikia daugiau... Kopiam, grožimės vaizdais, fotografuojamės, gaivinamės kalnų upelių vandeniu...


Užlipę pamatom kalnų ežeriuką, chatą, bet, nežinodami kelionės trukmės, leistis nesiryžtam.

Dar įamžinam lentą ir grįžtam...

Nusileidę dar turime daug gražaus laiko, tad pasistipriname chatoje ir pasirenkam kelionę iki mašinos pėsčiomis. Deja, šiek tiek suklystam... Kojos mūsų klausyti nebenori, o ir kelias status bei slidus. Bet mes gi drąsūs ir išdidūs mašiną pasiekiame savomis kojomis ir grįžę namo griūname ilsėtis. O šeimininkė, kaip žinodama, atneša kažkokio savos gamybos gėrimuko nuovargiui nuplauti...
Papildyta:
Liepos 17 d., antradienis. Kojos, aišku, ne mūsų medinės, tad šią dieną keliausim mašina. Susimokam Poprado degalinėj 150 Sk už kelius (savaitei), prisiklijuojam lipduką ir važiuojam į Svoboda demanovska stalaktitų urvus. 140 Sk aikštelė mašinai, 180 Sk bilietas žmogui, 300 Sk leidimas fotografuoti. Urve grožis neišpasakytas, tuo labiau, kad jau yra su kuo palyginti.

Atgaivinę sielą važiuojam gaivinti kūno. Sustojam pakelės užeigoj. Aš baisiai išsiilgusi česnakinės sriubos, bet jos čia nėra (kaip neradau ir vakar kalnuose)


Žodžiu, abu sotūs ir laimingi važiuojam link Oravos pilies: 50 Sk aikštelė, 140 Sk bilietas žmogui, 50 Sk bilietas fotografuoti. Pilis įspūdingai stovinti ant aukštos uolos, kaip ir dauguma pilių Slovakijoje.

Viduje jau šiek tiek sumoderninta, bet su gyva muzika


Patenkinti ir laimingi grauždami vietinio sūrio kasytes grįžtam namo. Deja, laimė trunka ne taip jau ir ilgai: pradeda degti mašinos įspėjamoji lemputė, iš šalutinio kelio tiesiai prieš nosį išnyra greitoji ir tik tada įsijungia sirenas, laimei, daugiau tuo momentu šalia nėra mašinų ir vyras spėja sustabdyti, viskas krinta iš rankų ir vis dar skauda kojas... Bet mes vis dar patenkinti ir laimingi

Papildyta:
Liepos 18 d., trečiadienis. Kojas vis dar skauda, šią dieną skirsime ekskursijai traukinuku. Išsiaiškiname su šeimininke, kad ta stotelė, kurią buvome suradę važiuodami mašina (Nova lesna) mums netinka, nes ten negausime bilietukų. Mums reikia į Podlesok. Lipam į kalną lipam, karšta nežmoniškai, o nieko panašaus į Podlesok nematom



Atvažiuoja traukinukas, bandau susikalbėti su vairuotoju, klausiu, ar galima viduje nusipirkti bilietą, jis kažką suburbą nesuprantu... Bandom lipti, bet durys prieš mus užsidaro. Vyras paspaudžia mygtuką, jos vėl atsidaro ir tik mums įlipus į vidų traukinukas pajuda. Aš bandau rasti kažką, kas parduotų man bilietą. Žmonės paaiškina, kad reikia monetų, atsiranda vaikiukas, kuris kažką suspaudo aparate, jis (aparatas) paprašo susimokėti 30 Sk, aš po kišenes ieškau centų, artinasi kontrolierius... Na, scena ne iš maloniųjų, žinant tai, kad man pritrūksta 10 Sk. Gerai, kad kontrolierius supratingas ir palaukia, kol aš aplekiu keleivius, prašydama pasmulkinti man 20 popierinių Sk. Viskas baigiasi gerai: gaunam bilietus, juos pažymi ir dundam į Štreske Pleso. Tik man, kaip visada, riekia viską išnagrinėt. Bilietus irgi. Juk keistai mažai sumokėjom... Pasirodo, mūsų bilietai galioja tik iki Stary smakovec (2 km)

Laukite tęsinio...