Nors mano dukrytei jau pusantrų metukų, tik dabar kažkaip įsinorėjau p apasakot, kaip mano brangenybė atėjo į šį pasaulį.
Pradedant nuo pat pradžių... vestuves planavome, vaikutį taip iš kart nebūtinai, bet jau prieš pat vestuves saugotis nustojom. Atsimenu, kai matuojantis pas siuvėją vestuvinę suknelę, pasidarė baisiai silpna, bloga, visa išbalau... tačiau tada tai nurašiau stresui. Darbas, mokslai, statybos, pasiruošimas vestuvėms rūpesčių tikrai pakako. Vestuvės gražios, aš laiminga, viskas OK. Kitą rytą po vestuvių nuvažiavau pas mamą pasiimti tašės, ketinome vykti į Kretą pasimėgaut trumpa povestuvine kelione. Atsigėriau vandens ir apsivėmiau. Vėl nieko blogo neįtariau juk visą naktį prašokta, nemiegota daiktus dėjomės tik ryte ir iš kart išlėkėm į oro uostą.
Kretoj nuostabu saulė, nuostabūs vaizdai daug keliavom, vaikšciojom laiką leidom intensyviai, gulėt pliaže nei vienam nebuvo įdomu. Na, likus dar porai dienelių atostogų, pajutau, kad ateina mmmm, deja jos gan skausmingos ir nuspejamos. Galvoju, ech... maudytis negalėsiu, o dar kelionė į Santorinį laukė. Mama skambina, klausia, gal trise grisim. Sakau: neeeee, sirgsiu tuoj Ryte tikrai pasirodė kraujo kaip ir priklauso. Na ką jau padarysi, toks tas moters organizmas. Na, bet taip nesinorėjo nuotaikos gadintis. Pamaniau, isbandysiu liaudišką receptuką gal citrinų sultys tikrai pristabdo kraujavimą??? Na ką, bandom - vyras išspaudė visas dvi, isgėriau, brrrr rūgštu, bet naiviai tikiuos, gal padės. Ir tikrai kraujavimo neliko!!! Į Santorinį netgi surizikavau užsidėt baltą sijoną, su kuriuo sėkmingai ir pravaikščiojau. Mmm nepasirodė ir kitą dieną galvoju, nu geras receptas. Grįžom namo mmm vis dar nėra. Nu galvoju, citrinos jas nužudė

krūtinę maudžia, pilvą taip pat šiek tiek visi požymiai rodo, kad tuoj tuoj turiu susirgt. Darbe dar pasiskiepijau nuo gripo, nes visus norinčius skiepijo. Mmm dar nėra. Na ir tik tada blondiniskon galvon ir kitos mintys pagaliau lįst pradėjo, juk ne viduramžių kaime gyvenu. Nusipirkau testą pasidariau lyg viena, lyg dvi ką aš žinau, niekad nebuvau darius, viskas neryšku. Bet, ar eit taisyt permanentinį makiažą jau suabejojau, ten klausė, ar ne nėščia prieš darant. MB nieko nesakau, pati netikiu, bandau skaičiuot neatsimenu, kada kas vykę būtų, na neskaitant atostogų. Nueinu pas gyd. Olialia sako, jau 5 sav. bus! Man lengvas šokas, didelis džiaugsmas, nieko nesuprantu nu tikrai olia lia

Deja, čia pat ir suneramina puslyte linkus dalintis, galiu persileist:( perspejo, kad tai natūralu tokio laiko dar ir ramina, kad tai tik perspėjimas, kad taip gali būt. Baisiai susikrimtau, prisiminiau tą nelemtą skiepą, intensyvias atostogas. Neiškenčiau, vyrui apie puslytę pilvelyje pasakau važiuojant mašinoj nepatiki, paskui maškė sustabdoma vidury kelio gaunu dydelį bučkį

Laukiu sekančio vizito pas gyd., kada jau turėčiau pamatyt plakančią širdelę jei viskas OK, niekam nesakom, draugams įtarimą kelia alkoholio ignoravimas

Beje, per vestuves kažkokiu būdu likau blaivi - pati pravairavau, Kretoj taip pat labai tvarkinga ragautoja buvau lyg nujausdama.
Na ir pamatau echo širdutę. Dieve, ačiū už tą nuostabų vaizdą!!! Viskas OK, augam
Papildyta:Pasakom draugams, sveikinimai sužinom apie dar vienos draugės nėštumą beveik tokio paties laiko, smagu:) Jaučiuos lyg gerai. Deja, neilgai sulig šešta sav. Prasidėjo visi smagumai apsivėmus pirmą kartą su vyru baisiai žvengt pradėjom tipo, nu geras, prasidėjo:) Ale toliau jau nebuvo taip linksma, vėmiau baisiai, rūbai krito, pilvuko vis nesimatė, MB jau ragino eit persišviest pilvą, ar tikrai ten kas yra. Dirbt ir po to važiuot i paskaitas pasirodė jau per sunku, tad ėmiau akademines atostogas, vėliau ir biuletenių. Automobilyje visad vežiodavaus maišelių, Maximoj bele kiek kartų begdavau lauk palikus visus vežimus. Pilvukas buvo pradėjęs labai kietėt baimės buvo ojoj.
Apie 5 mėn. pradėjo viskas rimt ir nors kartais dar apsivemdavau, bet šiaip jau jaučiaus labai gerai. Sužinojau, kad turėsiu mergytę

, anksti pajutau judesiukus pati visur laksčiau, važinėjau iki paskutinės dienos. Pilvukas nebuvo didelis, mergytę pranašavo smulkią. Prieš nustatytą datą dar buvau gimtadieny ir niekas netikėjo, kai sakiau, kad gimdyt turiu jau rytoj

bet tą rytoj niekas nesidarė, ir kitą dieną ne važiuoju pas gyd., nusprendžiam dar laukt, kaklelis nekažką pajudėjęs. Nepergyvenu, nes vyro namie tom dienom nėra. Kiškutis spardos sau smagiai ir tūno, neskuba. Bijau, kad nesuprasiu, kada gimdau, nes kelis kartus sapnavau, kad man tai pavyksta labai lengvai. Naivuolė konkreti

jokių paruošiamųjų, priešpienių, pamaudenimų nebuvo.
Papildyta:Na ir praėjus trims dienoms po termino, naktį einu į WC, paskui dar kartą, kažkas lyg vyksta, nebeužmiegu, bandau žiūrėt kas kiek laiko, nieko reguliaraus, ale gimdyt jau noriu... MB dar nekeliu, o kam? Na bet jau kad neužmiegu tai nueinu po dušu, susipinu dvi kasytes, pažiūriu tašę, tada jau vis tik žadinu, skaudėt juk nenustoja. Kol jis susiruošia, skausmas stiprėja, jau visa riečiuos, stojuos ir galvoju, kad pati jau nevairuočiau, kaip maniau, jei būčiau viena buvus
Nuvažiuojam i klinikas, jau ankstyvas rytas. Grazu, gaivu... Veda tiesiai i gimdyklą, juk terminas jau ir praėjęs, pažiūri - atsidarymas dar tik 2 cm, o mano sąrėmiai jau žiauriai skausmingi

Beje, buvau nusiteikus darytis epidūrą kai tik nors truputį suskaudės. Paskambinu savo gyd. Ji kaip tik atvažiuoja į darbą nuo 8 val. Ramu kaip ir. Beje, tariamės kiek čia litų reik duot dakt., skambinam draugei, kuri turi gimdyt pora sav vėliau ir sužinom, kad jie irgi tik ką atvažiavo ir gimdo gretimoj palatoj

Mano akušeris vyras olialia

kažkokia nesąmonė. Prisistato, kaip vienintelis akušeris vyras. Čia man džiaugtis ar ką?

Skauda vis labiau. Akušeris šnekina taip: skauda? Gerai, kad skauda, veikla vyksta

O aš tuo metu galvoju, kad jis turbūt nekenčia moterų

Nebežinau ką daryt, epidūro jau labai noriu, bet prašo dar pakentėt mažai atsidarę. Na ką gi, laukiu

Vyras iš pradžių ramiai sėdėjo, tel. skambinėjo visiems, ale paskui šokinėjo aplink, o aš jau nežinojau ar masažuot mane, ar ne, ar noriu gert, ar ne. Šiaip džiaugiaus, kad jis šalia. Laikas eina, o aš jau gulu, keliuos, lipu, klaupiuos ir tt. Pagaliau ateina anesteziologė aiškina viską ir sako, kad turėsiu RAMIAI išsėdėt!!! O f...ing

ramiai kaip?????? Bandau - nė velnio, kabinuos i lovą, į vyrą NEEEEE, NEIŠSĖDĖSIU

Anesteziologei tai irgi akivaizdu, pastovi, paramina, paglosto, išeina. Aš jau guliu ant lovos, seka sąrėmius, tonus. Kaklelis atsidarinėja po 1 cm kas valandą, viskas ok tik kad man žiauriai skauda!!!!!
Papildyta:Daktarė drėgnu rankšluoščiu šluosto kaktą, akušeris masažuoja - aš jau rėkiu, kad nebeištversiu. Einam su dakt. į dušą. Paleidžia srovę į pilvą, strėnas geras, lyg atlėgsta

sąrėmiai vienas po kito, klausia gal jau yra noras kaip tuštintis, aš jau nieko nesuprantu ir nesugebu apibūdint, kas man daros

Dušas padeda, nusiraminu gal ištversiu, nugi ir žinau, kad teks

Įeina seselė akys visos apvalios pilna gimdykla vandens

tipo jau gal uženka, aš prašau dar truputį to duso pleeeeease OK. Dakt. saunuolė, darom baseiną toliau

na, vėl į lovą nebeatsimenu bet taip atsidarinėjant sulaukiau ir tų dešimt cm

Vyrą dar lyg turiu jėgų išsiųst lauk taip buvom sutarę. Jis nori likt, purtau galvą. Pažiūri vandenis, skaidrūs, nuleidžia nieko nepajaučiu. Liepia stumt, atėjo dar ir rezidentė. Visi mane giria, kad aš šaunuolė ir graži, nors ir išsikankinus???, nu jo - keista, bet tai paveikia

ot nebūčiau boba

be to, juk jau stūmimas, liko nedaug. Klausiu, o jei apsikakosiu???? Sako gerai, jiems labai patinka kai apsikakoja. Nu ok, stebėtis jėgų nėr, reik stumt

Stumt sekas, nors sąrėmiai trumpi ir tarp jų atsiranda pertraukos, kuriu anksčiau nebuvo. Per jas atrodo, kad užsnūsiu, bet man nieks neleidžia, kalbina, komanduoja. Vėl stumt, nespeju, sąrėmiai visai trumpi, susinervinu

Sako, pažiūrėk, jau galvyte matos!!! Aš pasiuntu...galvoju, nu blyn, idiotai, aš ten jau seniausiai nieko nematau per pilvą!!!

Ale... nevalingai žvilgt - WOW pilvo nebėra beveik, galvytė!! juoda!!!.....
.... ir tada man kažkas pasidarė aš taip aiškiai iki dabar atsimenu tą momentą

Turbut tik tada supratau, kad tai iš tikro vyksta ir kad aš turėsiu mažylę

Kad visko pabaiga ne tai, kad man nebeskaudės, o kad mano mieloji, issvajotoji stuksentoja bus ant pilvuko, o ne jame:) Toks keistas tikras jausmas...
Dar sąrėmis, rezidentė rėkia stumt, dakt neee, akušeris nee, blyn sunervino stumiu, dakt užėmė man nosį, rėkia: plyši nu plyšau, nedaug, dzin:) ir matau ... ištraukia kiškutį mano, raudoną, rėkia - vaje kaip garsiai. Tėtis neištveria, kišą galvą. Mažutę nušluosto, visi šypsos, padeda ją man. Aš juokiuos, šypsaus, verkiu, mekenu ojeij kokie fejerverkai dūšioj... Mažutė rėkia, akušeris džiaugias, ir kad be epidūro pagimdžiau, ir kad mažutė rėkia viskas liux. Aš juos visus myliu!!! Bandau duot krūtį, nieko nesuprantu, kaip tai turi atrodyt, lyg ima:) Klausiu vyro kokia ji, nes aš matau tik virsugalviuka ir bijau traukt iš po anklodės, nes liepia laikyt šiltai jis sako: labai labai graži Akušeris nukerpa virkštelę, vyras filmuoja pirmasias mažosios minutes. Dieve, kaip fainai

Gulim, gera... Pasveria, pamatuoja 3730 gr ir 53 cm, Apgar skalej 10/10
Veža į palatą visą naktį žiūriu į stebuklėlį, kažkas nerealaus! Galvoju, tai štai kas yra euforija! Aš jau mama ir man taip gera gera....
Papildyta:Vaje, kaip cia ilgai man gavos
skaityt atsibos