Tevai mane nuveža į ligoninę,susitariam su akušere, priimamajam mane apžiūri, kol kas jokių gimdymo požymių, tačiau leidžia gultis savaitgaliui, gal reikalai pajudės..
Sutvarkyti dokumentai, iš manęs atima visus rubus, kaip baisu..!
su sau pačiai juokinga ligoninės pižama važiuoju liftu į savo palatą. Su savo busima akušere einam iki mano palatos, per švarų, šviesų koridorių. Aplink girdžiu leliukų verksmus, suspaudzia širdį... Su šiokiu tokiu nerimu įeinu į palatą, pasirodo busiu ne viena
ten jau guli dar dvi jaunos neštukės, iškart randam bendrą kalbą. Šaunios, kumunikabilios merginos. Visos nekantraujam, kada gi Ta diena pagaliau ateis. Kartu einam klausytis mažylių toniukų, kaip gera guleti šiltoj jaukioj palatoj ir girdeti kaip dunksi tavo mažylės širdele.. tuk tuk.. 13 diena, vakaras.
Vieną iš mūsų mergaičių išveža daryti cezario. Suima šioks toks pavydas.. kodel gi man dar niekas nevyksta?? Likę dviese su kita neštuke, kalbamės, ji sako kad norėtų tik cezario, o aš griežtai prieš tai.
Naktis
Pradedu jaust kažkokius neaiškius maudenimus, beveik negaliu miegot, vartausi, šiaip taip įsipatoginu ir užmiegu..
Paryčiais ateina seselė, pasakau jai, kad nakti jaučiau skausmus. Ji nusišypso..
14 diena, rytas
Einam į apžiūrą pas akušerę, kaklelis atsidaręs jau 2cm, mano šypsena iki ausų, iš kabineto išeinu švytėdama.
Eina laikas.. aš jau gimdykloj, vaištau po koridorių, laukiu dažnesnių saremių. Kol kas nereguliarūs.. jausmas širdyje stiprėja, tuoj tuoj mano mažyle.. tuoj susitiksim..
Pietūs
Saremiai darosi reguliarus, dažnesni ir skausmingesni. Jau nebevaikštau koridorium, o bandau vaikščiot po palatą, kas 15min surakina aštrus skausmas.. bandau šokinėt ant kamuolio, taip viską pagreitinsiu..
Skausmas vis aštrėja, nebegaliu vaikščiot, guluosi ant lovos ir užsnūstu. Po 10min prabundu nuo skausmo, lyg per miglą matau SB veida, girdžiu kaip jis sako: "nusiramink, viskas gerai", spaudžiu jo ranką. Vėl užsnūstu..
Nežinau kiek laiko praėjo, ateina mano gydytojas. Apžiūra. Žiauriai skauda.. mažyte, paskubėk, na ko tu lauki?
Girdžiu kaip gydytojas sako kad mažytė užstrigo,galvytė blogai įsistatė, reik vežt daryti cezario. Dabar man jau nebesvarbu, kad tik baigtųsi skausmai...
Nebeprisimenu, kaip atsiradau kitoje palatoje. Matau labai malonų kažkokios seselės veidą. Kai prasidės saremis, sakyk, leisim vaistukus.- maloniu balsu sako ji. Ir jis prasideda, ne tik šiaip saremis, bet jau jaučiu kad laikas stumti, rėkiu kaip išprotėjus, skauda labai labai.. bet viskas praeina, seselė suleidžia vaistukus. Staiga viskas baigiasi. Ne tik skausmas, bet ir baimė, nerimas..
Kūnas užtirpsta, viskas atrodo taip gražu ir miela... beveik nieko nebegirdžiu.
Po nežinia kiek laiko gydytojai sujuda ir... Staiga pamatau savo mažylę mergytę! Kokia ji gražutė! lyg per sapną matau jos mažytį veiduką,matau kaip seselės ją sveria ir matuoja. Nieko nejaučiu, tik begalinę meilę ir dar nesuprantamą jausmą širdyje..
Mano mažiukę išneša, aš jau beveik nieko nebesuprantu, mane veža į kitą palatą. Lyg matau SB apsiašarojusį veidą...
Dabar mano mažylei jau beveik metukai... kas galėjo žinoti, kad Tu, mažyt, taip pakeisi mano gyvenimą, kad jausiu tokią begalinę meilę tokiam mažam žmogiukui.. niekad nemaniau, kad taip gera būti mamyte...
Tu, mažyle, pats nuostabiausias, pats netikėčiausias ir pats svarbiausias dalykas mano gyvenime..
Myliu tave Mama
