Sveikos,
o as pernai tu zemuogeliu pasisejau i vazoneli (kazkokia tai remontantine veisle), tai jos labai graziai sudygo tam vazonely, uzaugo (is vieno pokelio labai daug seklyciu), reikejo jas persodinti, bet kaip tai nebuvo laiko, tai isnesiau ta visa vazona i lauka ir palikau likimo valiai. tai zinokit, man visa vasara iki rudens velyvo tas vazonas zydejo, sirpino zemuoges ir vel zydejo... rudeny aisku, niekas jo neinese i vidu, tai jis vargsas ir praziemojo tam lauke neuzdengtas
O dabar ziuriu, gi atsilo oras, ir vel tas vazonas nuo zemuogiu atzaleliu zaliuoja, net grazu ziureti
Moralas : ir suo kariamas pripranta