Berniukas, kuris gimė paslapčia - Gimdymo istorijos

Visą naktį maudena pilvelį... Skausmas nėra labai stiprus, kentėti galima. Ryte atsikėlus iškart važiuoju pas savo gydytoją. Neramu, juk mano žmogučiui dar ne laikas, juk mums dar 2 savaitės likusios iki nustatytos gimdymo datos.
Po apžiūros nusprendžia mane guldyti į ligoninę. Nors čia tik paruošiamieji sąrėmiai, bet kaip gydytoja sako, vaikelis pilnai išsivystęs ir pasiruošęs gimti. Nereikia namiškiams streso vidury nakties. Dar šiaip ne taip išsiprašiau namo, nes išvažiuoja mano mama vėl į Vokietiją, tai kad nieko neįtartų, dar nuėjau su ja atsisveikinti. Kam be reikalo krauti "nerimą" juk gali anūkėlis ir negimti.
Vakare su visom savo tašėm nuvažiuoju į ligoninę, sąrėmiukai kankina kas 10 min, bet aš gydytojams nieko nesakau, nes galvoju kad ir vėl paruošiamieji. Ryte skausmas pakelia iš miego. vaikštau po palatą pirmyn ir atgal... taip lengviau...
Po vizitacijos gydytoja nusiunčia užsirašyti toniukus ir pasako, kad turėčiau gimdyti, bet kadangi mums dar 2 savaitės likusios, o atsidarymas tik 2 cm, tai būtų nieko keisto, jei čia ir liktų tik paruošiamaisiais sąrėmiais. Toks pasakymas išmušė iš vėžių, susinervinus grįžau į palatą ir suvalgiau pusę ananaso, ir surietė toks stiprus skausmas kad vargais negalais pasiekiau į lovą. O čia dar tėčio skambutis... Jis šiuo metu Italijoj ir paskambino mane apšaukti, kad per mažai jam sms rašau. Šiaip prieš tėtį balso niekada nekeliu, bet tuo metu kaip tik užėjo sąrėmis, o jis man pamokslą sako. Tai vos vos kentėdama išrėkiu, nenervuok manęs, man ir taip blogai. Jis vėliau dar paklausia kada gimdyti, o aš atsakau kad 22 dieną. juk gydytoja sakė kad viskas gali liautis. Negana to, dar mama prieš išvažiuojant paskambina atsisveikinti, ir palinki neskausmingo gimdymo. Pagalvoju, kad labai norėčiau kad ji būtų šalia, bet...
Su skausmais guluosi į lovą ir bandau pamiegoti, taip tarpais pasnausdama išveriu nuo 12 val iki 13.30 val. Tada vėl patikrinimas ir gydytojos žodžiai, kad greičiausiai per savaitgalį pagimdysiu. Bet tylomis pagalvojau kad nėra šansų man sulaukti vakaro. 15 val. atėjo gydytoja pasižiūriu, o vaikeli pas mane atsidarymas 6 cm. Greitai į gimdyklą. Net nepaskambinu būsimam tėveliui, viskas vyksta žaibo greičiu. Manęs dar paklausia gimdykloje ar pasiskatinam ar laukiam visko savaime. Jau darosi niekas nebeįdomu, kad tik viskas greičiau įvyktų. Suleidžia skatinamųjų ir iškart pasigailėjau... Į sąrėmių tarpus mane net juokas ima, akušerė klausia kas taip juokinga. O aš sakau kad be eilės įlindau. Vasarinukių temoje man tik mėnesio gale gimdyti, o aš jau gimdykloje. Tai dar kartu pasijuokėm. Net keista, kad ateina vaikelis į šį pasaulį, o apie tai niekas nežino. Man viskas vyksta per greitai. Dar pasijuokiam kad per 9 mėnesius nespėjau susivokti. Išties atrodo dar vakar drebančiomis rankomis dariausi nėštumo testą, pilnomis akimis ašarų apsikabinusi vyrą verkiau kad pagaliau pavyko pastoti, buvo daug nerimo nes grėsė ir vėl persileidimas, atrodo kad dar vakar pajutau pirmuosius spyrius, o dabar... mano, mūsų mažylis atkeliauja pas mus. Dar vienas sąrėmiukas ir girdžiu sesutės raginimus stumti. Vienas stūmimas ir girdžiu kaip sesutė sako, kad matau galvytę, pasistenk dar truputuką, užlindai be eilės tai dabar turi ir pagimdyti. Sukaupiau visas jėgas ir su sekančiu stūmimu gimė mano mažutis sūnelis.
Atrodo kad pasaulyje likom tik mudu, aš ir tas mažytis stebukliukas, kuris gulėjo man ant krūtinės... toks mažutis, toks gležnutis, mylimas, su ilgais plaukučiais ir mėlynomis tarsi dangaus spalvos akytėmis ir mažučiais pirščiukais... Šis taip visų lauktas žmogutis pagaliau atėjo į šį pasaulį... Šią žinią sužinojęs tėvelis negalėjo patikėti kad turi dar vieną sūnelį, o močiutė vos tik pervažiavo Lenkijos sieną sužinojo apie anūkėlį. Dabar galės jį pamatyti jau gerokai paaugusį. Senelis manė kad meluoju, nes vos prieš kelias valandas šnekėjom, ir pasakiau kad gimdymas dar toli...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis