Tai nutiko daugiau kaip prieš 7 metus......Į pabaigą ėjo 2000-ieji....mudu su vyru susituokę jau 2 metai, bet apie vaikutį tik pakalbame, bet dar nelabai galvojame tuoj pat kviestis jį į pasaulį........
bet juk ne mes viską sprendžiame....Taigi, laukiu aš savųjų mm nuo Kalėdų iki Naujųjų metų [ciklas pas mane visada buvo labai nereguliarus].
Kalėdos - švenčiame pas tėvus su giminėmis, net negalvoju apie nieką, bet......... kažkaip naktį nei iš šio nei iš to visas suvalgytas valgis liko tualete.... Pagalvojau - na, persivalgiau [nors stengiuosi maisto nepadaugint]
Nauji Metai - vyras darbe, taigi, sutinku viena, priimdama sveikinimus telefonu išgeriu taurę šampano ir nueinu miegoti........ Rytą - labai bloga. Na, va, sakau - taurė šampano ir jau nepakeliu.......
Bet nesulaukiu mm. Taigi, sausio 4 dieną pasidarau testuką - neigiamas.
Bet vis tiek kažkaip neramu.........
Po savaitėlės sausio 10 dieną - vėl testukas ir........... negalėjau patikėti savo akimis
aš 
Vyrui nieko nesakiau, bet nuvykau pas savo gydytoją............ Ji paskyrė kitą rytą echoskopą - prašau vyro, kad nuvežtų ryte į polikliniką [sakau tik ryte galima, na, nesakiau, kad
, laukiau kol patvirtins gydytoja]Gydytoja skelbia verdiktą - 3 savaitės, apskaičiuojame, kad rugsėjo 9 gimdymo terminas.
Vyras džiaugiasi, aš dar niekaip negaliu susitaikyti su staigmenėle, bet laiminga....skraidau kaip ant sparnų, viskas nuostabu, jaučiuosi puikiai.........
Na, aišku po to nuo 5 savaitės prasidėjo pykinimai, gulėjau ligoninėj po lašalinėm, buvo sunku...........iki 16 savaitės
Paskui gerai praėjo vasara, laukiau ir vyras laukė........
Na, nukritus spaudimui bei blogiems šlapimo ir kraujo tyrimams rugpjūčio pabaigoje paguldo į ligoninę. Jau esu susitarusi su akušere, kuri mane lankė vis ir ligoninėje, bendravo su mano gydytoja.
Nuo 25 dienos pradėjau naktim nemiegoti, 2 naktis tylėjau, o paskui pradėjau skųstis, kad visur labai skauda.
Patikrina kaklelį - 2 cm. Na, ir toliau guliu ligoninėj, bet vis tie patys 2 cm. Pagaliau akušerė pasitarus su gydytoja sako - žinai, jau 10 dienų kaip guli, tai taip -
šiandien važiuok namo, o ryt grįšk. Kada nori gimdyti - 4,5 ar 6 dieną. Aš pagalvojusi sakau - 5 
Na, atėjo 5 rytas, susitvarkiau, paguldo mane į gimdymo skyrių, prisistato paskirtoji bei mano akušerė, gydytoja, vyras.........
10 val. suleidžia skatinamus - man apsvaigsta galva...... kojos neklauso, bet...... vaikštau, šokinėju ant kamuolio.......
12 val. pradeda skaudėti, sakau, neiškęsiu [nors nelabai ten dar skaudėjo],
Padaro epidūrą13 val. nuleidžia vandenis......... Išsigąstu, nes pilvas žiauriai sumažėjo ir vaikutį matau krutantį..........
14 val. jau 8 cm, bet dar niekas nevyksta...........jau užkniso, gerai, kad neskauda.....
15 val. jau kažkas vyksta, vyro paprašau išeiti už durų - nenoriu, kad matytų ..........
Prasideda gimdymas, trys-keturi stūmimai [buvau labai klusni gimdyvė, nes viską dariau taip, kaip sakė akušerė] - ir gimė mano baltapūkis..................
Vyras įlekia nekviestas į palatą, aš verkiu iš džiaugsmo, mažiukas kamuoliukas guli ant krūtinės
toks mažytis ir mielas......nepakartojama akimirka......Vyras ant kaklo sega man auksinę grandinėlę už sūnų, simboliškai šauna šampaną, gėlės, .............. net užsimiršau, kad gimdymo palatoje dar vis guliu.............Imu telefoną - skambinu mamai, nes ji nieko nežinojo, kad šiandien gimdau........visi laimingi.....
Na, nepakartojama vaikelio prisiglaudimo akimirka, ypač kai tai yra laukiamas vaikutis, tikiuosi, kad dar teks tai kartą partirti, jei Dievulis leis.....
Na, pagimdžiau lengvai tikrai be jokio skausmo ir plyšimų, jau po 2 savaičių kaime bulviakasy sudalyvavau
