Vyrui manęs ilgai nereikėjo ikalbinet,antram vaikeliui.Po pusmečio deribu rižausi antram vaikeliui.Bet su saliga,kad jei nepastosiu per menesi,po nutraukimo kontraceptiniu,gersiu jas ir toliau.Ir apie antra vaikuti,kol kas nebus jokios kalbos.Ta pati sau dota laisva nuo kontrocepcijos menesi,karštligiškai vos ne po kiekvieno santikio su Mb laksčiau pirkt neštumo testo,su viltymis,kad pastojau.Ilgai laukt neteko,
teigemas rezultato testas,džiaugsmas.Visa neštuma jaučiausi,labai gerai.Tiesiog švite švitėjau.Pažistamos ir drauges,baltai pavidejo,mano dailiu pilvuku.Taip gražei atrodžiau budama neščia.Jau turint antra neštuma,jausmai viskam ir samprata buvo stipresne.Žinojau kas po ko bus,ir laukiau pačios svarbiausios dienos,jo gimimo.
Neštumo laikas praejo,akimirksnių.Terminas suejo,bet gymdimas dar nenusimate.I ligonine gultis nenorejau,tad kasdien lankiausi pas gine,tonus stebeti.Prasidejus 43sav,pradejau nerimaut.Visgi placenta sensta,ir vaisiui gali trukti maisto ar oro.
Ta lemtinga diena,išsikepiau vedaru,sekmingai įveikiau didelia ju porciją.Ir pasakiau (na dabar ir pagimdit,galima).Nuejus apsiprausti,pliukštelejo,žalsvas skistis
,isigandau,gad jai tai vandenis,jie negeros spalvos,ir to tarpu apsidžiaugiau,kad vaikutis pagaliau išvis pasauli.Nepuldama i nevilti,išejusi iš vonios pasakiau vyrui,kad atėjo laikas.Penkemete dukra akimirksniu apsirenge,ir lauke kolidoruje,džiugaudama kad pagaliau pasimatis su broliuku(ji buvo isitikinus kad pas mama pilveli broliukas 
).Kielias iki ligonines,penkios minutes,apžiura,ir dar vis nesitiki kad toj toj....Sarimiai kas minute stipresni.Akušere praneše,jug 5cm atidarimas,Mb išsiunčiamas nuvežt vaika namo o mane perrengineja.Pasirošimas pačiam gimdimui buvo tikrai dvasiškai stiprus.Aš buvau visa laika rami,norejau ši karta, vel dalivaujanti mb negasdinti skausmo riksmais.Laksciau kaip patrakusi aplink stala,o sarimiui atejus nulesdavau galva ir kvepojau kaip šuniukas.Padejo,po dveju su pusia valandu,buvau pakvesta gultis gimdyt,dar vis netikejau kad toj toj,taip norejosi begt.Prakirpus vandenmaiši,paaiškeja kad vandienis vis del to žali,ir čia vos nekaltinimas man,klausimas JUS ka rūket?,ne sakau,nerūkiau.Stumt sekesi labai sunkei,atrode kad neimanoma išstumt.Rekiau ir prašiau kad mane kirptu,nes nuo skausmo,temo akise.Bet padrasinimas,ir dar prisijunges prie gimdimo papildomas giditojas dave vaisiu.Pagaliau užgime galvute,o jau paskui ir visas kunelis,bambagisle du kartus apsuko vaiko galvute.Jis gime tyliai,neverke.Ligtais po visu išgivenimu turi ateiti palaima ir laisvumas,saldus kaip medus,nes sarimiai dingo.Bet ne čia buvo,netrukus mane suraito dar stipresnis skausmas,ir viduje lig kažkas blaškosi.Mintyse,kniba,negi antras vaisius kurio neks nemate.Bet ne tai ne vaikas,tai blaškesi ir spjaudesi krauju mano iš vietos išejusi gimda.Gyditojo abi rankos skverbesi i makšti,skausmas žveriškas.Jam teko atstatyt i vieta gimda ko greičiau,nelaukiant anesteziologo,nes grese nukraujavimas.Po kieliu akimirku atskubejas anesteziologas,mane užmigdo,prieš užmerkent akis, aš pažiuriu i ta vieta, kur guli susuktas i kaldras, katik gimes mano sūnus.Toks venišas ir tylus.Ta akimirka aš pagalvojau,jug mirštu
.Pabudusi,iš gilaus sapno manes lauke Mb su vaikiuku ant ranku,jis džiaugesi o akies kamputi slepesi viriška ašara.Tu daugiau nekada negimdisi.Aš neleisiu tau taip kankintis.Žiūrek tai mūsų milžinas sūnus 4210kg 54cm.
Pamačius savo sūnuti aš pasakiau,tai dievo dovana,jo vardas bus MATAS.
