Noriu ir aš ten! Pagaliau po penketo metų atėjo eilė ir Tenerifei. Planavimas:
Likus nepilniems 2 mėnesiams iki atostogų prisėdome prie kompiuterio ir, šiek tiek panardę visagalio interneto platybėse, susiorganizavome kelionę savarankiškai. Nuo... iki... Tai yra:
pirmiausia užsisakėme lėktuvo bilietus (greitai.lt). Jau ne pirmą kartą renkamės pigesnius skrydžius iš Varšuvos. [Varšuva -> Madridas -> Tenerifė ir atgal] 4 asmenims bilietai kainavo 2800 lt. Iki Varšuvos keliaujame automobiliu. Internetu rezervuojame vietą saugomoje ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelėje prie pat Varšuvos oro uosto. Kelionė automobiliu + auto stovėjimas 2 sav.mums kainavo 500 lt. Mokėti reikia tik išvykstant iš aikštelės.
Toliau internete susiradome apartamentus vietovėje, kur ketinome apsigyventi Tenerifėje užsisakėme juos 2 savaitėms;
Toliau mums reikėjo išsinuomoti automobilį, į kurį galėtume sėsti vos atvykę į oro uostą Tenerifėje (apie vidurnaktį) ir važiuoti apie 80 km iki reikiamo miestelio. 2 savaites juo pasinaudoję grąžinti turėsime jį oro uoste, prieš pat išskrisdami atgal į namus. Rezervuojame automobilį su vaikiškomis kėdutėmis savo 2 mažylėms. Kaina 2 sav. 1000 lt.
Taigi, viskas užsakyta ir rezervuota, beliko laukti smagių atostogų. Draugai ir pažįstami mielai pasidalijo žemėlapiais, patarimais. Visi atsiliepia tik gerai: nuostabi sala, viskas pigiau ir t.t. OK!
Kur?
Tenerifės, arba Snieguoto kalno (aborigenų guančų klb.), sala 2034 kv.km ploto ir trikampio formos. Kurį gi jos kampą pasirinkti atostogoms? Mes nenorėjom apsigyventi ten, kur dažniausiai atveža poilsiautojus agentūros, nenorėjom būti toli nuo Teidės ugnikalnio ir kitų lankytinų vietų, tad bedėm pirštu į seną žvejų uostą Puerto de Santjago.
Pamilom jį iš pirmo žvilgsnio: jaukus, nedidukas, ramus miestelis, įsikūręs nepaprastai vaizdingoj vietovėj šalia Los Gigantes uolų (aukštis siekia iki 700 m).
Miestelyje yra keletas didesnių 4* viešbučių, tačiau didžioji dalis viešbučių - apartamentai su virtuvėmis. Netrūksta prekybos centrų, tad iškart pastebėjom, kad didžioji dauguma poilsiautojų išeina iš parduotuvių per abi rankas nešini maišeliais maisto bei gėrimų. Mes taip pat gaminomės patys.
Plačiau apie apartamentus: apsigyvenome Club la Mar apartamentuose 3* (2 savaitėms balandžio mėn. kaina 2000 lt.) su 3 kambariais (2 miegamieji su dvigulėm lovom ir didelė svetainė-valgomasis) virtuve, skalbyklės kambarėliu, džiovykla, didžiuliu balkonu bei 2 vonios kambariais. Virtuvėj pilna visų reikalingų indų, puodų, įrankių. Yra ir puiki viryklė, ir mikrobangė ir skrudintuvė, ir trintuvė ir t.t. belieka tik užpildyti šaldytuvą! Nors interneto svetainėj buvo paminėta, kad kambariai bus tvarkomi tik kartą per savaitę, iš tiesų buvo valoma kas tris dienas, o šiukšlės išnešamos kiekvieną dieną. Jokių priekaištų neturėjom, apartamentai pranoko visus mūsų lūkesčius. Šis viešbutukas yra įsikūręs antrojoje linijoje (nuo vandenyno), tačiau turi šoninį vaizdą į vandenyną.
Miestelyje yra 3 juodojo smėlio paplūdimiai: 2 didesni ir vienas labai nedidukas. visi jie tvarkingi, nuolat prižiūrimi, labai žiūrima besimaudančių saugumo. Balandžio mėnesį poilsiautojų nebuvo labai daug. Nedidelių kavinukių ir barų nemažai, visos jos skelbia iškabose turinčios vaikiškus meniu; ten nėra daug prabangesnių restoranų ir klubų. Man pasirodė, kad šis miestelis nelabai tiktų pasitūsinti norinčiam žaliam jaunimėliui.
Apie orą:
pirmąją atostogų dieną man atrodė, kad yra vėsoka ir neišdrįsiu nusirengti iki trumpų rankovių, nors visi aplinkui kažkodėl ir vaikšto išsirengę. Bet labai greit pripratau ir prie vėjuko, ir temperatūros tiesiog reikėjo adaptuotis. Juk išties oras geras 21-25 laipsniai šilumos, o vanduo 19 laipsn. Per tas dvi savaites pasitaikė keletas debesuotų dienų, buvo kartą kitą ir lietaus, bet trumpo ir šilto. Pirmąją savaitę vandenyno bangos buvo milžiniškos ir besimaudančių retai kada galėjai pamatyti. O antrą savaitę vandenynas buvo aprimęs ir iki soties prisimaudėm. Kadangi keliaudami dažniausiai kildavom aukštyn kalnuotais keliais pasižvalgyti po kalnų gyvenvietes, tarpeklius ir pan., pasiimdavom ir šiltesnių drabužių. Na, o šilčiausių prireikė Teidės viršūnėje.
Ką Tenerifėje nuveikėm?
Visą laiką turėjom auto, ir rodos galėjom skersai išilgai išmaišyt visą salą, ką ir būtume padarę dviese, tačiau keliavome su 2 dukromis penkiamete ir vos 7 mėn. kūdikiu todėl tekdavo suderinti visų 4 interesus. Taip pamažu, taikydamiesi prie mažųjų poreikių, pamatėme: miestą Icod de los Vinos, kurį garsina tūkstančius metų menantis Drakono medis, aplankėm ten esančius Drugelių namus, pasižvalgėm po turgavietę; matėm Maskos tarpeklį ir kaimelį; žinoma, nuvykom į Puerto de la Kruzą ir visą dieną praleidom LORO parke; keliavom po nacionalinį parką Las Canadas del Teide, pakilom į Teidės ugnikalnio viršukalnę; nuvykom ir į sostinę Santa Kruzą. Na, o prie Los Gigantes uolų vaikščiojom ir maudėmės kasdien, nes šalia ir gyvenom. Gal ir nedaug, bet smagiai pasivažinėjom, nepervargom ir pamatėm įspūdingų peizažų. Norėtųsi dar kada pakartoti šią kelionę su jau užaugusiomis dukromis arba tik dviese.
Dabar tegu kalba vaizdai
