manyje vėl stūgso mažas žmogeliukas... kągi- riekia ruoštis... statybos vyksta visu pajėgumu, bet deja deja prasideda pykinimai, kurie tęsiasi 4 mėn.. o kažkaip gavos kad be manęs viskas taip ir sustojo... atsigaunu.. vėl kimbam į darbus... pašėlę likę 4 mėn... darbai nesustojo.. pradėjo darytis sunku... noriu gimdyti... vėl gąsdina kad vaikas didelis (pirmagimis gimė 5144 
) taigi niekišiškai bandau krapštyt leliuką lauk... bet jis užsispyręs.. nepadeda niekas.. nei langų valymas nei lubų špakliavimas ir dažymas nei 
mažylis užsispyręs... na galvoju nenori ir nereik 
susitvarkysiu paskutinius reikalus... -sekmadienio naktis- kas čia.. skaičiuoju, kvėpuoju.. kas 10 min...bet nepanikuoju.. važiuosi ligoninėm kai bus kas 2-3 min.. nenoriu kaip su pirmagimiu kankintis ligoninėj dvi paras.. geriau jau namie.. užsnūstu.. rytas... o kur mano sarėmiai
aha, paruošiamieji... pasiskambinu į ūrėdiją, noriu nusipirkt kelias eglutes į kiemą... ne ne sako, dėl kelių eglučių nežaisim čia su jumis.. gal kt savaitę paskambinkit... susinervinu... bet vistiek einu ruošti vietą joms....-pirmadienio naktis- vėl.. bet jau kad 7 min.. jau pranešu vyrui kad ryte turbūt važiuosim. visą naktį prasarėmiauju... pasivaikštau... paryčiais pavyksta užsnūst... atsikeliu su mintim kad reiktų daiktus susikraut... bet kam? sąrėmių vel nebėr
nu nėr tai nėr.. įjungiu durną bėgį ir važiuoju eglučių 
urėdas pamatęs mane 
nebeturi kur dingt.. na gerai sako duosiu aš tau tų eglučių...o koks grožis...reikia pasirašyt sąskaitą.. o mama mia.. kaip suskausta 
vyriškiai susižvalgo.. bet nieko... išvažiuoju su savo eglutėm...pasodinam jas... gražu 
-antradienio naktis- jėėėėėėėėėė vėl grįžo sąrėmiai... 5 min
na sakau ryte jau tikrai važiuosim.. vyras tik nusišypso... ryte istorija ta pati:sąrėmių vėl nebėra ne nu galvoju nesąmonė... visą dieną prasikrapštinėju.. per dieną dar du sąrėmiukai ir viskas... vakarop nervai nebelaiko.. sėdu už vairo ir važiuoju į ligoninę.. tegu pažiūri...pamatuoja tonus.. viskas puiku, jokių net menkiausių sąrėmių na sako galim pažiūrėt ant kėdės.. pažiūri.. ooooo 4 cm bet jokios veiklos tai važiuoju namo...bet jau nuvažam dičkį mano broliui, nes jau šianakt tai tikrai gimdysiu... važiuojant atgal užeina gan skausmingi sąrėmiai...ai sakom važiuojam į ligoninę...bet kune sąrėmiai vėl dingsta.. sukam ratus mieste.. nieko.. na ką.. važiuojam namo... 12 nakties.. -trečiadieni naktis- išmiegojau kaip niekad. jokių sąrėmių nieko... ryte vyras varo kažką veikt kad iššaukt sąrėmius... ale tikrai.. po truputį jie vėl atsiranda...
-trečiadienis- 10 val. išvažiuojam pasirodyt mano daktarei...laukdama išgirstu ją kalbant telefonu kad ji šiandien budi
na galvoju viskas... aš iš čia jau nevažiuosiu... ateina mano eilė.. daktarė paklausia kas man vėl nutiko... atsakau kad atvažiavau gimdyt ji tik nusijuokia ir nusiveda mane į kabinetą... vėl paskraidau... oooooooooooo, vaikeli, 6 cm sakau tai gal leidžiam vandenis ir gimdom.. na gerai, eik į gimdyklą. matuoja tonus.. sąrėmių nerasta guliu ir juokiuos kaip čia be sąrėmių pagimdysiu... ir tik ant juoko dozės jaučiu- šilta.... vandenys... nubėgo patys 
11.30... pradedu vaikščiot.. nes galvytė visai nenusileidus... krypuoju.. skauda... atsiranda sąrėmiai... skaičiuojam.. trys minutės.. dvi..vėl dvi... tarp sąrėmių dar susimojuoju su forumiete kuri jau važiuoja namo su sūneliu ant rankų.... skauda... girdžiu kaip gimdykloj užgimsta leliukas.. ech.. ir aš gal iki vakaro pagimdysiu... (pirmas gimdymas truko dvi paras)... bet sąrėmiai ima viršų.. minutė, minutė.. jau sakau kad noriu stumt..o man sako kad gimdykla dar neparuošta.. tai sakau ruoškit greičiau! daktarei jau sakau kad gimdysiu.. o ji netiki nes dar tik puse4 ių... bet išgirdusi kad mano dejonės jau pasikeitė pasiguldo ant stalo.. ech.. tikrai.. leliukas jau čia... stumiam, stumiam... 15.50 ir jis jau čia tooooooooooks mažytis (4401g, 54cm)... mano mažytė kruopa... jokio kirpimo, jokio plyšimo.. gimdymas toks apie kokį, po pirmojo, galėjau tik pasvajoti....
