QUOTE(Smurka @ 2005 07 11, 12:10)
Vakar su piemeniu kaip buvo.
Atvažiavo ryte, 10h jau buvo pire viešbučio. Pasisveikinom, pasakiau, kad išeisiu po 10 minučių.
Išėjau po pusvalandžio tvirtai žinodama, kad su juo niekur nenoriu eiti, bet nuėjau į interneto kavinę. Minusas tas, kad sėdėjo visą laiką šalia nosį įbedęs. Pliusas tas, kad sumokėjo už internetą.
Po to pažadėjau, kad 12 valandą susitiksim, nors nežinau, kodėl taip padariau, nes visai nenorėjau susitikti, bo aukso pardavėjas irgi norėjo eiti kartu su mano drauge. o į aukso pardavėją ramiai žiūrėt neįmanoma, ypač kai šalia tavęs apsipienavusio lūpom baisus piemuo stovi.
Prieš pat 12h gaunu tokio turinio žinutę: Hey, brangioji, tu mane nužudysi. Kada ateisi pas mane į viešbučio kambarį? Aš noriu tavęs, ar tu mane supranti?
Aš atsakau: Fu*k of, tu nori visų mano draugių, aš žinau tai, nes Vaida - tai aš
Jis rašo: Aš tavęs laukiu prie Kaliptus, kada tu išeisi? Aš dėl tavęs atvažiavau į Kemerą.
Aš išeinu jam pasakyti, kad niekur neisiu su juo, bet jo prie savo viešbučio jau neberandu
Netrukus gaunu žinutę: Hey, brangioji, kame problemos? Kodėl tu liūdini mane? Aš atvažiavau vien dėl tavęs.
Aš nieko neatsakau.
O jis toliau rašo: Tu manęs nenori? Aš tavęs pasiilgau, o tu manęs ne. Atsiprašau, kad nuliūdinau tave. Aš noriu laikyti tavo ranką ir bučiuoti tavo lūpas. Prašau, tikėk manimi. jei tu nenori sekso su manimi, ok, no problem. I could sex in Ankara but I didnt sex everyone (šito nesupratau). Paskutinį kartą aš mylėjausi tik su tavimi (jis mylėjimąsi laiko ir 150 laižiakų viešajame paplūdimyje su lašiakų masažu, jei ką

)
Aš tyliu.
O jis toliau: Ar tu ateisi pas mane?
Aš atsakau vienu vieninteliu žlodeliu: ne.
Jis nerimsta: Kodėl??? Ką aš turiu padaryti?
Aš tyliu.
Tas toliau rašo: Aš pažadėjau tau internetu, kad su niekuo nesimylėsiu ir aš neturėjau merginos. Tai ne melas. Kodėl tu liūdini mane? Aš pažadėjau tau ir atvažiavau dėl tavęs.
Aš tyliu.
O jis rašo: Prašau, ateik pas mane. Aš atvažiavau dėl tavęs.
Aš tyliu.
O jis vis tiek rašo: Prašau, brangioji, prašau. Aš noriu būti su tavimi.
Nu ir kas? Aš tyliu.
Nu ir kas, kad tyliu, o jis vis tiek rašo: Prašau, Jūrate. Aš išprotėsiu. Laikas bėga, o tu dar vis ne šalia manęs.
Tyliu.
Čia tarp tų SMS dar priskaičiuokite neišaiškintą skaičių neatsakytų skambučių ir visokių majakų.
Tęsinys bus.
Nu va, ką mes turime toliau
Jis toliau rašo: Prašau, Jūrate, mano brangioji, mano meile. Prašaaaau. Aš pradėsiu verkti. Kodėl tu negali patikėti manimi? Mes nesimylėsim, aš tik noriu būti kartu su tavimi, ok?
Aš tyliu.
O jis vis tiek rašo: Hey, Jūrate, aš laukiu tavęs Akifo parduotuvėj (nu čia tipo pas aukso pardavėją).
Nu ir lauk, o kas man iš to?
Nesulaukia. Ir vėl rašo: Ateik, prašau. Atleisk man už Vaidą (nu tipo už tą manekenę

). Aš noriu paplaukioti su tavimi (aha, o su mano puske iš Raudondvario nenori?). Prašau paskutinį kartą.
Nu ir ačiū dievui, gal nebeprašys.
Apgavo žaltys. Toliau prašo: Mano brangioji. Aš laukiu tavęs. Aš esu vienišas Kemere. Prašau, susitik su manimi, atsakyk man. Aš neturėjau merginos visus metus, aš laukiau tavęs, bet tu nenori pas mane ateiti. Kodėl?
Todėl, kad nenoriu. Dėl to nieko ir neatsakau.
Nebeištvėrė. Parašė: Hey, aš grįžtu į Ankarą. Bai. Saugok save.
Chuuu, net lengviau atsikvėpiau.
Bet čia dar ne viskas: Aš nepamiršiu tavęs. Aš tave myliu. Bai.
Nu gerai jau gerai, važiuok iš čia. bet čia tik šiaip tyliai pamąsčiau. nieko neatsakiau.
Tačiau jis vis tiek laukia bent menkiausio mano dėmesio: Heyyyy, Jūrate, kodėl tu liūdini mane? Ką aš padariau? Aš tiesiog myliu tave, o tavęs nėra šalia.
Vos neapsiverkiau
Kad mažai nepasirodytų, atsiunčia dar vieną SMS. Tuščią.
Niekur neišvažiavo nelabasis. Dar bando paveikti mane: Labas, jūrate. Aš Murat viešbutyje ir esu vienišas. Aš noriu būti su tavimi, ateik čia, prašau.
Tyliu.
O jis toliau rašo: Aš manau, kad tu susiradai vaikiną, bet aš merginos tai nesusiradau. Aš nebendravau su tavo draugėmis, tik su Vaida. Aš esu taip arti tavęs, bet negaliu tavęs turėti. Kodėl? Aš laukiau tavęs visus metus. Viskas blogai. Aš laukiau, kada galėsiu pabučiuoti tavo lūpas kiekvieną dieną. Dabar tai neįmanoma.
Nu kaip gali neapsiverkti?
Jau rašo rusiškai, nes pamanė, kad nieko nesuprantu angliškai: Kam man Akifas ir tavo draugės? Aš dėl tavęs atvažiavau, kad tave pamatyčiau atvykau iš Ankaros. Ir negaliu tavęs matyti. Prašau, suprask mane.
Tyliu.
Vėl rašo: Prašau, jei mes nesusitiksime šiąnakt, pasakyk man, nes autobusas išvyksta 21.30h, aš išvažiuosiu į ankarą. Parašyk, susitiksime mes ar ne/
Parašau, kad nesusitiksime. Ir iš viso, kad baigtų čia man apie meilę loti, kad nemaišytų tokio tyro jausmo su krušliavom. Nes jei myli, tegul veda
Dabar jis įsiuto: Liaukis kalbėti apie vedybas. Kaip tu gyvensi, kur tu gyvensi? Prašau, ateik į restoraną, pakalbėsime apie tai šiąnakt. Po vakarienės, gerai?
Nieko neatsakau. Tas vis majakina, skambinėja. Nieko neatsakiau tol, kol nepamačiau, kad mano telefonas baigia išsikrauti. Tik ką buvau pasikrovusi, nes savo pakrovėjo neatsivežiau, viešbučio kokas davė savo. Tada jau aš įsiutau ir išėjau į aukso parduotuvę daryti tvarkos.
Tęsinys bus.