Pasyvus namas

VOKIETIS PASISTATĖ ŠILUTĖJE PIRMĄJĮ LIETUVOJE NAMĄ TERMOSĄ
Šaltinis: Laikraštis Lietuvos žinios
E-mail: lzinios@lzinios.lt WWW: http://www.lzinios.lt/
Paieška pagal leidinį
No. 203 (10330)
Publikacijos data: 2002.09.03
Autorius: Ella VAIČEKAUSKIENĖ


Onutės ir Dieterio Bruenkerių namas išsiskiria ne tik modernia vidaus įranga, bet ir skoninga išore.
Devintus metus Pamaryje gyvenantis vokietis Dieteris Bruenkeris per dvejus metus pastatė Šilutėje savo šeimai namą, kokio nėra visoje Lietuvoje - be katilinės ir be įprastinių langų. Šeimininkas savo statinį vadina termosu, vokiečių inžinieriai, aprašę šią unikalią statybą žurnale "Energie Effizientes Bauen", - "pasyviuoju" namu.
Apie "pasyvaus" namo idėją šių metų pavasarinėje statybų parodoje Vilniuje net nebuvo užsiminta, nors daug kalbėta apie energijos taupymą. Tik kai kurie specialistai tą idėją minėjo kaip nerealią įdomybę. LŽ "Pastogėje" šių metų balandžio 9 dieną rašyta apie Vokietijoje populiarėjančią šią statybos koncepciją. Lietuvoje pirmasis namas, kuriam nereikia brangios energijos, jau stovi Šilutėje jį pasistatė vokietis.
Gera idėja - pusė darbo
Į Lietuvą Dieteris Bruenkeris atsikėlė gyventi, kai vedė šilutiškę Onutę Bieliauskaitę. Nors šeima, kurioje auga tik vienas sūnus Martynas, turėjo erdvų butą centrinėje miesto gatvėje, svajojo apie nuosavą namą.
"Viskas prasideda nuo svajonės", - sako Bruenkeris aprodydamas erdvų savo šeimos būstą, pastatytą pagal vieną naujausių statybos technologijų.
Prieš pradėdamas ręsti savo namą Dieteris perskaitė krūvą Vokietijoje leidžiamų statybos žurnalų, bendravo su jų leidėjais, inžinieriais, važinėjo į statybų parodas Vokietijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse. Profesionalus prekybininkas savo gyvenime jau buvo susidūręs su statybomis (su verslo partneriu pastatė pramoninį kompleksą Belgijoje), tad diskusijose su specialistais jis dalyvavo kaip lygiavertis partneris.
Labiausiai Dieteriui rūpėjo išsiaiškinti, kaip pastatyti šiltą namą, kad nereikėtų švaistyti pinigų vis brangstančiam kurui.
Namas iš polistireno
Vokiečio namo statybos šilutiškius stebino nuo pat pradžios. Žalgirio gatvės praeiviai galvas kraipė žiūrėdami, kaip Bruenkeris namą stato ne iš plytų, kaip įprasta lietuviams, o iš polistireno plokščių, kurias mūsų statybininkai naudoja kaip izoliacinę medžiagą.
"Tai namas termosas", - aiškino prieš dvejus metus šių eilučių autorei Bruenkeris.
Namo statybos Dieteris ėmėsi pats. Turėdamas daug laisvo laiko (Bruenkeris yra jaunas pensininkas, - aut. past.) jis su dviem samdytais talkininkais sienas lipdė iš dviejų sluoksnių polistireno, o į tarpą sutvirtinti pildavo betono. Išorinė polistireno plokštė yra 20 centimetrų pločio, vidinė - 10 centimetrų, tarpas tarp jų - 15 centimetrų. Standartinės kai kurių bendrovių gaminamos tokios plokštės yra plonesnės - išorėje 10, viduje - 5 centimetrų storio polistireno sluoksniai, betono užpildo plotis - 15 centimetrų.
Išorines baltų polistireno plokščių sienas Bruenkeris apklijavo raudonomis klinkerio plytelėmis, o tai sudaro įspūdį, kad namas pastatytas iš tradicinio Klaipėdos krašto mūro.
Tokios monolitinės sienos gerai atlaiko perdangos plokštes, nes vienaaukštis namas turi ir mansardą, kurioje įrengti 3 miegamieji, du vonios kambariai ir svetainę atstojantis holas.
Pirmame Bruenkerių namo aukšte nėra jokių sienų, išskyrus duris į virtuvę, darbo kambarį, kuriame stovi du kompiuteriai, ir stiklo pertvarą su durimis į žiemos sodą.

Žiemos sodą per stiklo sienas šildo ir saulė.

Stiklo sienos
Kaip ir turi būti "pasyviajame" name, vokiečio statinyje nėra ir įprastų langų. Juos atstoja stiklo plokščių sienos. "Atsisakydamas langų rėmų iš medžio ar plastiko šauniai sutaupiau", - šypsosi Dieteris prisimindamas, kaip tokiu jo sumanymu stebėjosi langų gamybos firmos darbuotojai.
Stiklo sienos irgi trijų sluoksnių. Vienas tarpas pripildytas argono dujų. Tarp dviejų stiklų įklijuota skaidri folija saugo nuo įsilaužėlių. Stiklo sienos plotis - 5 centimetrai.
Name atidarinėjamos tik dvejos stiklo durys. Bet ne tam, kad pro jas įeitų gaivaus oro - vėdinti naudojama atskira sistema.
Be kamino
Onutės ir Dieterio namas yra vienintelis Šilutėje namas, virš kurio stogo nekyšo ilgiausias kaminas. Kaminas nereikalingas, nes nėra lietuvių būstui būtinos katilinės arba elektrinių radiatorių namas šildomas ir vėdinamas specialia oro cirkuliacine įranga.
"Tai brangiausias ir vienintelis užsienyje pirktas įrenginys", - teigia Bruenkeris ir neslepia, kad už jį teko pakloti 20 tūkstančių tuometinių Vokietijos markių (apie 35 tūkstančius litų).
Oras, naudojamas namui šildyti ir vėdinti, pirmiausia patenka į vamzdį, kyšantį kieme, atokiau nuo pastato. Paskui jis "keliauja" vamzdžiu 30 metrų atstumą po žeme. Žiemą jis ten sušyla, nes žemė 2 metrų gylyje neįšąla, o vasarą - atvėsta. Šaltuoju metų laiku papildomos temperatūros orui prideda elektra varomi ventiliatoriai. Iš namo išeinantis oras savo šilumą palieka viduje.
Oro šildymo ir vėdinimo sistemą valdo kompiuteris. Nesvarbu, kokia oro temperatūra lauke, viduje visuomet yra apie 20 laipsnių šilumos. Ta pati sistema šildo ir buityje vartojamą vandenį.
"Ne tik nešvaistome pinigų brangiam kurui pirkti, bet ir energijos sutaupome", - teigia Bruenkeris, mat apskaičiavo, kad jo būsto šildymas sudaro tik 10 procentų kitų individualių namų savininkų mokamų pinigų už šilumą.
Du ventiliatoriai, šildantys arba vėsinantys orą, sunaudoja elektros energijos mažiau nei viena lemputė - jų bendras galingumas - 47 vatai. Per metus vienam kvadratiniam metrui ploto apšildyti sunaudojama 12,2 kilovatvalandės (kWh) elektros energijos.
300 kvadratinių metrų ploto namui šildyti ir apšviesti (keturios lempos šviečia ištisą tamsų paros metą) šių metų kovą Bruenkeriai sunaudojo 1500 kWh elektros energijos (į tą skaičių įeina ir buitinės technikos suvartota energija). Kadangi name įrengtas dviejų tarifų elektros skaitiklis, šeima sumokėjo tik 280 litų.
Vasarą komunaliniais mokesčiais besirūpinanti namų šeimininkė Onutė Bruenker per mėnesį už elektros energiją moka apie 80 litų.
"Mes netaupome elektros energijos, nes kuo daugiau jos suvartojame, tuo didesnių nuolaidų gauname", - paaiškino Onutė. Ji pažymėjo, kad indaplovę ir skalbimo mašiną vis dėlto jungia tik vakarais, o skalbinius lygina savaitgaliais, kai elektra pigesnė.

Dujomis kūrenamo graikiško stiliaus židinio šiluma irgi patenka į namo šildymo ir vėdinimo sistemą, tad neišeina per kaminą. Šį židinį sumūrijo savamokslis statybininkas Dieteris Bruenkeris.

Stebina lietuvių konservatyvumas
Žiūrėdamas, kaip namus statosi kaimynai, Bruenkeris negali atsistebėti jų trumparegiškumu. Pavyzdžiui, vienas kaimynų sienas mūrija iš gera šilumos izoliacija pasižyminčių blokelių, bet vietoj specialių klijų siūlėms naudoja cementą.
"Per tas siūles vis tiek išeis visa šiluma", - tvirtina statybų naujovėmis besidomintis Dieteris.
Vokietis stebisi, kad naujomis statybų technologijomis nesidomi ne tik tie, kurie nori pasistatyti šiltus namus, bet ir specialistai, pirmiausia - architektai.
Dėl menkos specialistų kompetencijos ir inertiško mąstymo Bruenkeriai net yra nukentėję - teko pakeisti namo architektą ir patirti projekto derinimo sunkumų, nes Šilutės architektai niekaip negalėjo suvokti, kaip namas gali būti be katilinės.
Užtat Dieterio sumanumas sudomino Vokietijos inžinierius. Jo tėvynėje leidžiamo žurnalo "Energie Efficientes Bauen" (pažodžiui išvertus "Efektyvios energijos statyba", - aut. past.) bendradarbis Jurgenas Jendri šių metų vasarį viešėjo Bruenkerių namuose Šilutėje ir parašė straipsnį "Pirmasis pasyvusis namas Lietuvoje paruoštas įkurtuvėms".
Energijos taupymu ir alternatyvių energijos šaltinių paieškomis besidomintys vokiečių specialistai aktyviai propaguoja naujas statybų technologijas, todėl tokie namai kaip šilutiškių Bruenkerių tampa vis populiaresni.
Dieteris neslepia, kad namo termoso statyba atsiėjo brangiau nei įprasto namo. Šeima jau išleido apie 300 tūkstančių litų. Jei Dieteris būtų ne pats atlikęs daugumą statybos darbų, o samdęs specialistus ar kurią nors statybos bendrovę, išlaidos būtų buvusios keliskart didesnės.
Medžiagų namo statybai tiekimu užsiėmė Onutė. Ji ieškojo firmų, derėjosi dėl kainų. "Nusiderėti visuomet pavykdavo, bet paaiškinti, kas yra šilumos laidumo koeficientas, niekaip neišeidavo, nes kietais specialistais save vadinantys firmų atstovai suprasdavo tik varžos terminą ir bandydavo įteigti, kad esu kvaila boba", - juokiasi Onutė primindama, kad Vokietijos statybų specialistai pastarojo matavimo vieneto, atvirkščio šilumos laidumo koeficientui, nebevartoja.
Dabar Dieteris triūsia tvarkydamas aplinką - pats gamina ir kloja kiemo trinkeles. Dar liko ir šiek tiek vidaus apdailos darbų.
Bruenkeriai, visuomet turintys naujų idėjų, puoselėja dar vieną svajonę - kieme įsirengti natūralų upelį su tilteliu. Nors naujasis šeimos namas stovi ant Šyšos upės kranto, bet jos nematyti - užstoja apsauginis pylimas. Beje, nuo netikėto tvano namą saugo papildoma vandens nutekėjimo sistema, įrengta po grindimis, o rūsio po namu iš viso nėra.

Interjerą projektavo ne samdyti specialistai, o patys namų šeimininkai.


Girdėjau kad www.sam-uab.lt yra pastatę keletą tokių namų taip pat turi parengę 120 m2 tipinį namo projektą.
Ką apie šiuos namus girdėjote iš rimtesnių šaltinių???

O kas tas pasyvus namas? Šildomas geoterminiu šildymu ir saulės kolektoriais? Mano nuomonė - neapsimoka, pernelyg didelės investicijos ir pe maža nauda - pvz., normalių saulės kolektorių ant stogo kaina - apie 50 000 lt, ir juos įsirengus 30 procentų namo šiluma kainuotų pigiau. O už likusius 70 proc. vis tiek tektų mokėti. Ir visa tai - tik už 50 gabalų
Geoterminis šildymas gali funkcionuoti tik tada, jei sklypas nėra 6 ar 10 arų, t.y. beveik visi miesto sklypukai tam reikalui netiks. Jo įrengimas nepigus, o ar įmanoam lietuviškom žiemom namą apšildyti tik geotermiškai - labai abejoju...

Kokia įdomi nuomonė Nežinojau. Man tai aktualu ir norėčiau saulės kolektorių ar vėjo malūnų

Mačiau laidą apie tuos namus- kažkurioj šalyje iš senų namų padarė tokius ir gyventojai labai džiaugiasi
http://www.burbulas.lt/node/807
Plačiau apie juos

Mes, kadangi gyvenam name, tuo truputį domėjomės, nors aišku, mūsų nuomonė neprofesionali. Tiesiog padarėm išvadą, kad mūsų tipiškame name tai kainuotų brangiau negu mokėjimas už komunalines paslaugas įprastais tarifais ilgus metus.
Be to, manau, daugelį atbaido štai ši mintis : "Nors pastatyti tokį namą kainuos gerokai brangiau nei paprastą", (http://www.veidas.lt...l/4811d4ea43da7).

Uztenka 6 aru. Tokiu atveju greziamas grezinys keliu simtu metru gylio - tam daug ploto nereikia.
O pasyvus namas - tai turbut toks, kuris gerai siluma "laiko", o energijos sanaudos minimalios. Gal cia apie saules baterijas kalbama?

Gręžinys grežiamas iki 100 metrų, tai jei vieno negana, gręžiami keli. Tiesiog gręžinys 2 - 3 kartus brangesnis už horizontalų kolektorių.
Bet namas pasyvus ne dėl geoterminio šildymo, o dėl šilumos poreikio - jis labai mažas. Tokio namo sienos labai gerai izoliuotos, savaime suprantama - stogas irgi, langai šilti, vėdinimas tik didelio efektyvumo rekuperatoriumi. Juokaujama, kad toks namas šiltas nuo Iljičiaus lemputės, nes visiškai nepraranda energijos per atitvaras ir vėdinimą.

Kazkoks inkubatorius gaunasi
Skaiciau "Statyk" apie tuos pasyvius namus, tai ka as zinau Daug pinigeliu kainuotu toki pasistatyti Paprastiems mirtingiems iki tokio lygio namu... oi kaip toli...

Kažkada mąstėm apie geoterminį šildymą. Taip, teoriškai ir 6 arų pakanka, bet - mums protingi žmonės aiškino, kad toje žemėje, kuri "šildo" (ir priešingai, vasarą - "šaldo" ) namą, jau nieko nebepasodinsi. Nei medelio, nei daržiuko, geriausiu atveju - veją, ir tai neaišku. Ir visa tai - gan plačiu spinduliu, t.y. tokiu būdu šildant "nenaudingas" taptų ne tik mano, bet ir kaimyno , o gal ir poros kaimynų žemės plotas. Kaimynas už tai gali ir į teismą paduoti, taigi, sklypo reikėtų didelio.
O be to, ir kaštai to geoterminio šildymo įrengimo oi kokie nepigūs... Ir - jei teisingai supratau, žiemą jis neprišildys namo pakankamai, tektų dar kaip nors papildomai šildytis.

Sveiki,
ledai pajudejo, bet pagrindas ne apie pasyvu nama.
Pazystami pasistate toki nama.
Kodel vadinamas pasyviu-tai namas kuris naudoja labai mazai energijos(nereikia katiliniu, duju, malku, geoterminio sildymo,ir t.t., uztenka naudojamos buitines technikos spinduliuojancios silumos+salciausiomis dienomis(kai laukia -25, o vyras isvykes, naudojami keli el. radiatoriai ir tai naktiniu tarifu).
Tikro pasyvaus namo konstukcija yra:20cm is lauko putu polestirolas, 15cm gelzbetonis, 10cm is vidaus putu polestirolas. Grindys 20cm polestirolas, stogas 20 cm polestirolas. Stogas del silumos taupimo turi buti plokscias(mazesnis silumos nuostolio plotas). Langai: 5-7 kameru.
Dezes statyba genetinai pigi ir greita. Brangokai gaunasi langai, ir vedinimo sistema.
Bet nereikia katilines, radiatoriu, sildomu grindu, duju, malku ir t.t.
Kas statosi ar ekspluotoja, zino kiek tai kainuoja.
Tai ar neatsiperka dvigubai brangesni langai, vedinimo sistema.
Nors geri langai ir vedinimo sistema butini, visiems namams.
Langai o ne sienos, stogas, praleidzia salti ir siluma (zinant dabartiniu namu langu plota)
Vedinimas: pasakysiu paprastai, kai pirsteli, ar uzejo kaimynas su smirdanciom kojinemis ir po to namai smirda 2-3 dienas kaip tada.
Padrinda Jums pateikiau.
Iki

O ar tokiam name įmanomi dideli vitrininiai langai?

Imanomi, tik turbut nuo dydzio priklauso kaina