Sūnui 7 m. Prieš kelias savaites jam pradėjo dažnai trūkti oro. Galvojom, kad astma. Apsilankėm pas pulmonologą, tačiau jis pasakė, kad vaikas sveikas ir nusiuntė pas neuropotologę. Su ja visiškai nesusišnekėjom. Tik įėjom, o ji mūsų klausia:Kuo serga?". Mes - Nežinom, jam trūksta oro ir mus atsiuntė pas jus." Buvo labai kažkokia pikta ir suirzusi. Apžiūrėjo sūnų, bet mūsų visiškai nieko neklausė, tylėdama išrašė receptą ir padavė. Tada mes paklausėm:Kokia diagnozė?". Ji po ilgos pauzės piktai atsakė:Tikas." Daugiau nieko iš jos ir neišgirdom. Nei mūsų ji ko klausė, nei pati ką aiškino ar teikėsi atsakyti į mūsų klausimus. Atseit išrašė vaistų ir viskas. Kadangi, nieko neuropotologė nepaaiškino, mes tų vaistrų ir nepirkom. Norime išgirsti kito specialisto, kuris viską išsamiai paiškintų, nuomonę. Todėl būtume dėkingi, jei kas rekomenduotų vaikų psichoneurologą ar kitą specialistą, kuris mums galėtų padėti. Iš anksto dėkojame.
Vaiku tikas pasireiskia nevalingais judesiais, kaip pvz., mirksejimas, peties trukciojimas, gali pasireiksti ir daznu ikvepimu (vaikas sako, kad truksta oro). Tikai dazniausiai pasitaiko 5-7 metu vaikams, ir daznai, bet ne visada praeina savaime. Tikas rodo vaiko nerima (koki- pats vaikas tikrai nezino).
Issamesnes informacijos gali suteikti vaiku psichiatras, psichologas. Jei vaikas lanko individualius psichologo uzsiemimus, kur dirbama su vaiko nerimu- tikas per 10 ar daugiau uzsiemimu praeina ar sumazeja. Tai pat padeda ir vaistai.
Issamesnes informacijos gali suteikti vaiku psichiatras, psichologas. Jei vaikas lanko individualius psichologo uzsiemimus, kur dirbama su vaiko nerimu- tikas per 10 ar daugiau uzsiemimu praeina ar sumazeja. Tai pat padeda ir vaistai.
Laba diena,
Aš čia naujokė,o kreipiuosi į Jus mielieji pagalbos ir patarimo. Radau,kad Jūs jau aptarinėjote vaikų tikus, tai galvoju gal kas patars kur kreiptis ir ar yra vilties...
Mano sūneliui greitai 9 metai. Jautrus toks jau nuo kūdikystės. Pediatrė pastebėjo "klykiantį" verksmą, turėjo 2 operacijas. Iki 2,5 metų sunkiai užmigdavo, miegas neramus, dažnai per miegus atsisėsdavo lovoje ir klykdavo nesavu balsu, o pažadinti neįmanoma. Tačiau aplinkiniams tai nebuvo pastebima - vaikas normalus, protingas, tik kiek per daug aktyvus, tikų nebuvo.
Tiką pastebėjau jau gal kokių 5 metukų. Jį išprovokavo per didelė striukė. Jis vis pasukdavo vieną petį, lyg pasitaisydamas netinkamą rūbą. judesys prigijo. Sakiau Pediatrei, bet sakė nekreiti dėmesio - praeis. Nuo tada kartas nuo karto tikai vis pasikartodavo grimasa ar judesiu, garsu ( koks nors vienas). Sūnus dažnai sirgo - bronchinė asma. Buvo laikas, kad nuo pasveikimo iki kito susirgimo praeidavo vos 1-2 savaitės. Ir taip apie metus. Per vieną gydymosi laikotarpį prireikdavo dažniausiai 2 skirtingų antibiotikų, o kartais ir 3. Po ligos visuomet pasireikšdavo tikas.
Mokslo metų pabaigoje (pavasario pabaigoje 2 kl) tikai labai sustiprėjo, sūnus tapo jautresnis. Kreipėmės į neuropotologę. Ištyrė galvą - viskas tvarkuoj. Paskyrė pas psichoterapeutę, o ji apžiūrėjusi pas psichologę. Sakė kai prasidės mokslo metai lankys grupę.
Per vasarą tikai apnyko,o dabar, kai pradėjo lankyti mokyklą siaube, aš jau neturiu stiprybės. Dabar ėmė taip mikčioti, kad negali nei garsiai skaityti, nei normaliai sakinio suregsti. Kaip jam dabar mokytis, kaip bendrauti. Kažkoks košmaras.....
Aš čia naujokė,o kreipiuosi į Jus mielieji pagalbos ir patarimo. Radau,kad Jūs jau aptarinėjote vaikų tikus, tai galvoju gal kas patars kur kreiptis ir ar yra vilties...
Mano sūneliui greitai 9 metai. Jautrus toks jau nuo kūdikystės. Pediatrė pastebėjo "klykiantį" verksmą, turėjo 2 operacijas. Iki 2,5 metų sunkiai užmigdavo, miegas neramus, dažnai per miegus atsisėsdavo lovoje ir klykdavo nesavu balsu, o pažadinti neįmanoma. Tačiau aplinkiniams tai nebuvo pastebima - vaikas normalus, protingas, tik kiek per daug aktyvus, tikų nebuvo.
Tiką pastebėjau jau gal kokių 5 metukų. Jį išprovokavo per didelė striukė. Jis vis pasukdavo vieną petį, lyg pasitaisydamas netinkamą rūbą. judesys prigijo. Sakiau Pediatrei, bet sakė nekreiti dėmesio - praeis. Nuo tada kartas nuo karto tikai vis pasikartodavo grimasa ar judesiu, garsu ( koks nors vienas). Sūnus dažnai sirgo - bronchinė asma. Buvo laikas, kad nuo pasveikimo iki kito susirgimo praeidavo vos 1-2 savaitės. Ir taip apie metus. Per vieną gydymosi laikotarpį prireikdavo dažniausiai 2 skirtingų antibiotikų, o kartais ir 3. Po ligos visuomet pasireikšdavo tikas.
Mokslo metų pabaigoje (pavasario pabaigoje 2 kl) tikai labai sustiprėjo, sūnus tapo jautresnis. Kreipėmės į neuropotologę. Ištyrė galvą - viskas tvarkuoj. Paskyrė pas psichoterapeutę, o ji apžiūrėjusi pas psichologę. Sakė kai prasidės mokslo metai lankys grupę.
Per vasarą tikai apnyko,o dabar, kai pradėjo lankyti mokyklą siaube, aš jau neturiu stiprybės. Dabar ėmė taip mikčioti, kad negali nei garsiai skaityti, nei normaliai sakinio suregsti. Kaip jam dabar mokytis, kaip bendrauti. Kažkoks košmaras.....
Tikas ir mikciojimas yra to paties spektro sutrikimai, del to neretai buna, kad pasireiskia kartu, arba vienas po kito. Zinoma, atspindi vaiko nerima, gal pyktį. Paskaicius vaiko istorija, atrodo, kad vaikas daug sirgo, daug laiko praleisdavo su tevais, kas sudaro ypatingai palankias salygas susiformuoti pernelyg artimam vaiko ir tevu rysiui. Tai gali buti priezastis atsirasti kokiam nors simptomui, susijusiam su nerimu, pvz., tikui (nors galejo atsirasti ir koks nors kitas, pvz., naktinis slapinimosi nelaikymas ar pan.).
Is tikruju, pediatre turbut pradzioje buvo teisi, sakydama nekreipti demesio, nes tikai daznai praeina savaime. Taciau dabar, kai atsirado mikciojimas, verta kreiptis psichologines pagalbos. Vaiku grupe gali padeti, taip pat gali padeti ir individualus psichologo uzsiemimai (bet ju gali priereikti nemazai, nes vaikas jau ugtelejes- su ikimokyklinukais greiciau tai sprendziasi).
Greiciausiai, kad Jus pati galite jausti nemazai nerimo del vaiko, del to pradzioje galite nueiti i psichologo konsultacija ir viena, be vaiko. (Nes kalbejimas apie nerima jį mažina)
Is tikruju, pediatre turbut pradzioje buvo teisi, sakydama nekreipti demesio, nes tikai daznai praeina savaime. Taciau dabar, kai atsirado mikciojimas, verta kreiptis psichologines pagalbos. Vaiku grupe gali padeti, taip pat gali padeti ir individualus psichologo uzsiemimai (bet ju gali priereikti nemazai, nes vaikas jau ugtelejes- su ikimokyklinukais greiciau tai sprendziasi).
Greiciausiai, kad Jus pati galite jausti nemazai nerimo del vaiko, del to pradzioje galite nueiti i psichologo konsultacija ir viena, be vaiko. (Nes kalbejimas apie nerima jį mažina)
QUOTE(Psichologe @ 2005 09 19, 09:55)
Tikas ir mikciojimas yra to paties spektro sutrikimai, del to neretai buna, kad pasireiskia kartu, arba vienas po kito. Zinoma, atspindi vaiko nerima, gal pyktį. Paskaicius vaiko istorija, atrodo, kad vaikas daug sirgo, daug laiko praleisdavo su tevais, kas sudaro ypatingai palankias salygas susiformuoti pernelyg artimam vaiko ir tevu rysiui. Tai gali buti priezastis atsirasti kokiam nors simptomui, susijusiam su nerimu, pvz., tikui (nors galejo atsirasti ir koks nors kitas, pvz., naktinis slapinimosi nelaikymas ar pan.).
Is tikruju, pediatre turbut pradzioje buvo teisi, sakydama nekreipti demesio, nes tikai daznai praeina savaime. Taciau dabar, kai atsirado mikciojimas, verta kreiptis psichologines pagalbos. Vaiku grupe gali padeti, taip pat gali padeti ir individualus psichologo uzsiemimai (bet ju gali priereikti nemazai, nes vaikas jau ugtelejes- su ikimokyklinukais greiciau tai sprendziasi).
Greiciausiai, kad Jus pati galite jausti nemazai nerimo del vaiko, del to pradzioje galite nueiti i psichologo konsultacija ir viena, be vaiko. (Nes kalbejimas apie nerima jį mažina)
Is tikruju, pediatre turbut pradzioje buvo teisi, sakydama nekreipti demesio, nes tikai daznai praeina savaime. Taciau dabar, kai atsirado mikciojimas, verta kreiptis psichologines pagalbos. Vaiku grupe gali padeti, taip pat gali padeti ir individualus psichologo uzsiemimai (bet ju gali priereikti nemazai, nes vaikas jau ugtelejes- su ikimokyklinukais greiciau tai sprendziasi).
Greiciausiai, kad Jus pati galite jausti nemazai nerimo del vaiko, del to pradzioje galite nueiti i psichologo konsultacija ir viena, be vaiko. (Nes kalbejimas apie nerima jį mažina)
LABAI AČIŪ UŽ ATSAKYMĄ
Aciu psichologei sakau ir as, nes paskaicius gavau labai daug informacijos ir nusiraminimo. Mano dukrai greitai bus 9 metai. Jau savaite laiko kaip ji savotiskai krenkscia, tarsi dejuotu. O paklausus, kodel taip daro, sako, jog nejaucianti... Manau susidejo kruvon itampa, nerimas, visgi Rugsejo pirmoji mokykloje, mokslo metu pradzia Muzikos mokykloje... itampa atsirado. Tikiuosi, kad apsieisim be vaistu, ir tikesiuos, kad su laiku praeis 
Labai reiktų patarimo dėl nervinio tiko ir man: rudenį kreipėmės į savo šeimos gydytoją, nes sūnus (jam 5 metai) pradėjo labai dažnai mirkčioti, protarpiais net varto akių obuolius. Esu pastebėjusi tą jo dažną mirkčiojimą ir anksčiau, bet kažkaip praeidavo savaime, nebuvo ilgalaikis... Šeimos daktarė davė siuntimą pas neurologę, ši nustatė nervinį tiką, liepė gerti Sedalia, riboti kompiuterinius žaidimus, neleisti žiūrėti per televiziją pernelyg emocingų ir žiaurių filmų ir pan. Išgėrėm vaistus, sugriežtinom žaidimo su kompiuteriu ir televizoriaus žiūrėjimo taisykles, nieko nepadėjo. Neurologė norėjo skirti Tranxeną, bet aš atsisakiau. Gėrėm kažkokią vaistinėje gaminamą mikstūrą, irgi nieko - tikas tai susilpnėdavo, tai vėl prasidėdavo dar stipresnis mirkčiojimas. Toliau sekė okulisto konsultacija - gydytoja nustatė padidėjusį spaudimą į akių dugną ir išsiplėtusias akių dugno kraujagysles - tai, pasak jos, gimdymo traumos pasekmė ir galima nervinio tiko priežastis - padidėjęs vaiko jautrumas, mirkčiojimas, galimi galvos skausmai. Darėm dar ir Vaiko raidos centre kompiuterinę encefalogramą, bet parodymai normos ribose. Šiuo metu neurologė paskyrė gerti Acosed, bet dar nenupirkau... Nežinau, gal verta kreiptis į psichologą dėl to tiko? Nesinori vaiko vaistais farširuoti nuolat, o neurologė ne iš kalbiųjų, aiškina mažai, nuolat kartoja: "išgersit vaistus ir ateisit pasirodyti..." Tai ir nežinau, kaip toliau elgtis ir kaip gydytis ar nesigydyti...
QUOTE(Sirana @ 2006 02 06, 19:47)
Labai reiktų patarimo dėl nervinio tiko ir man: rudenį kreipėmės į savo šeimos gydytoją, nes sūnus (jam 5 metai) pradėjo labai dažnai mirkčioti, protarpiais net varto akių obuolius. Esu pastebėjusi tą jo dažną mirkčiojimą ir anksčiau, bet kažkaip praeidavo savaime, nebuvo ilgalaikis... Šeimos daktarė davė siuntimą pas neurologę, ši nustatė nervinį tiką, liepė gerti Sedalia, riboti kompiuterinius žaidimus, neleisti žiūrėti per televiziją pernelyg emocingų ir žiaurių filmų ir pan. Išgėrėm vaistus, sugriežtinom žaidimo su kompiuteriu ir televizoriaus žiūrėjimo taisykles, nieko nepadėjo. Neurologė norėjo skirti Tranxeną, bet aš atsisakiau. Gėrėm kažkokią vaistinėje gaminamą mikstūrą, irgi nieko - tikas tai susilpnėdavo, tai vėl prasidėdavo dar stipresnis mirkčiojimas. Toliau sekė okulisto konsultacija - gydytoja nustatė padidėjusį spaudimą į akių dugną ir išsiplėtusias akių dugno kraujagysles - tai, pasak jos, gimdymo traumos pasekmė ir galima nervinio tiko priežastis - padidėjęs vaiko jautrumas, mirkčiojimas, galimi galvos skausmai. Darėm dar ir Vaiko raidos centre kompiuterinę encefalogramą, bet parodymai normos ribose. Šiuo metu neurologė paskyrė gerti Acosed, bet dar nenupirkau... Nežinau, gal verta kreiptis į psichologą dėl to tiko? Nesinori vaiko vaistais farširuoti nuolat, o neurologė ne iš kalbiųjų, aiškina mažai, nuolat kartoja: "išgersit vaistus ir ateisit pasirodyti..." Tai ir nežinau, kaip toliau elgtis ir kaip gydytis ar nesigydyti...
QUOTE(tomaura @ 2006 02 06, 20:03)
Mano vaikui 6 metai, jam irgi tikas, jis dažnai mirkčioja. Tiką nustatė vasarą, dabar jau žymiai pagerėjo, jokių vaistų negėrėm, nors gydytoja buvo išrašiusi, kažkokius žolelių pagrindu, bet svarbiausia, liepė peržiūrėti santykius šeimoje liepė vaikui piešti, nes piešiniuose atsispindi vaiko nuotaikos. reikia keistis mums patiems ir viskas pasitaisys.
Labas vakaras.Paskaičiau apie tiką ir pradėjau galvoti apie savo sesę (10 metų) kaip jis pasireiškia, na suprantu mikčiojimas ir t.t. tai dabar paklausiu ar gali būti tai tas pats tikas, mano sesuo labai dažnai daro įdomias veido grimasas, kai paklausiam kodėl taip daro, sako nežinau. Tai jau vyksta gana seniai, bet tik tiek, jokių mikčiojimų ar dar ko...ir neaišku ar reikia ko nors imtis ar tai praeis? Būčiau dėkinga už atsakymą.
noreciau ir as psichologes pasiklausti....manajai 3 metai,pries kokius du menesius pradejo krenksti...gerkle tyremes-viskas tvarkoj,gydytoja sake nekreipkit demesio,praeis 
bet nepraeina..pastebejau kad krenksimas atsiranda kai susinervija arba kazkas jai nepatinka,neitinka,na kai emocijos negeros...
kaip to krenksimo atsisakyti? labai erzinantis...
bet nepraeina..pastebejau kad krenksimas atsiranda kai susinervija arba kazkas jai nepatinka,neitinka,na kai emocijos negeros...kaip to krenksimo atsisakyti? labai erzinantis...
