Labas, pasirodom ir mes:
Tai mano meilutė Lota, mažytė parsivežta iš Kauno Aleksoto prieglaudos prieš tris metus ir kitas augintinis - kuosa Tvikis, pas mus jau apie 4 metai. Irgi išgelbėtas, buvo išstumtas iš lizdo dar mažiukas, tai priglaudėm, taip ir liko, nes laisvėje nebemokėtų išgyventi.
Ir dar - mišrūnas Nilas
Visi trys draugiškai sugyvena, tik kartais Tvikis bando skriausti Nilą , kai šis pro šalį eina, tai Tvikis kerta jam.
QUOTE(zalioji@ @ 2009 02 20, 02:24)
As auginu katyte ir papugele, kolkas zalioji gyva, nors baltoji labai taikosi
o tavo gyvunai bendrauja tarp pusaviQUOTE(mamaedita @ 2009 02 20, 11:29)
Visi trys draugiškai sugyvena, tik kartais Tvikis bando skriausti Nilą , kai šis pro šalį eina, tai Tvikis kerta jam.
saunole ka galima pasakyti ,tikra gyvunu globeja o ne baisu is lauko paimti suniuka ,kad ne butu agresivus ir ne kiltu seimai pavojus QUOTE(VI-VA-VI @ 2009 02 20, 23:03)
o ne baisu is lauko paimti suniuka ,kad ne butu agresivus ir ne kiltu seimai pavojus
na, niekada neturėjau nepagrįstų baimių dėl šunų, aišku būtų kvaila nebijoti į tave atlekiančio didelio nepažįstamo šunio, bet kaip minėjau, savo kalytę parsivežiau dar mažuliukę, jai buvo apie 2-3 mėn., tai ir bijoti nebuvo ko Bijojau, tik kad šuniukas nesusirgtų, nes kaip sakiau, buvo iš prieglaudos, o ten laikymo sąlygos buvo klaikios. O šiaip visą savo gyvenimą (nuo 10 metų) laikydavau šunį, tai esu pripratusi (dukra, beje, taip pat), mylime šunis, stengiamės juos suprasti.
Štai taip atrodė mano mažytė dar Kauno prieglaudoje:
Papildyta:
aaa, dar nepasakiau, kad Nilą taip pat parsivežėme mažą - apie 3,5 mėn. , tai irgi nuo mažens užaugintas, labai klusnus ir meilus (bet tik saviems) šuo. Svetimų kasti (kai būna kambaryje) nepuola, bet jais nepasitiki.
Ir aš esu priglaudusi kalaitę iš gatvės. Apie jokią baimę tuo metu nė mintis nekilo matyt, pajutau, kad ji - likimo man skirta
Štai kaip ji atrodė, kai buvo 2007 m. balandį išmesta Grigiškėse prie IKI parduotuvės iš važiuojančio automobilio ir palikta likimo valiai :
Iš skelbimo:
"Ilgai vargšiukė nesitraukė iš tos vietos, ištikimai ir kantriai laukė bei tikėjosi, kad sugrįš ją išdavęs žmogus. Bet...jis kaip nesirodė, taip nesirodė... Teko jai miegot po kioskeliu, kentėti vakarais susirenkančio įkaušusio jaunimėlio patyčias, akmenų ir nuorūkų į ją svaidymą; laukt, kad kas pasigailėtų, pavalgydintų ir pagirdytų..."
Praėjus porai savaičių, kai išgelbėta kalaitė jau gyveno naujuose namuose (t. y. pas mus, kur ji visada bus be galo mylima ir tinkamai prižiūrima) išaiškėjo, kad atkeliavo ji ne tuščiomis, o su dideliu "kraičiu", nes kaip tik tuo metu, kai buvo išmesta, rujojo (tad ir susikergė ten, ir greičiausiai ne su vienu, o su keliais patinais...):
Iš šios gausios ir žavios 7 išdykėlių šeimynėlės su išgelbėta mama gyvent kartu liko vienintelė sesutė (o 6 broliukai iškeliavo į naujus namus pas mylinčius ir rūpestingus šeimininkus):
Štai kaip ji atrodė, kai buvo 2007 m. balandį išmesta Grigiškėse prie IKI parduotuvės iš važiuojančio automobilio ir palikta likimo valiai :
Iš skelbimo:
"Ilgai vargšiukė nesitraukė iš tos vietos, ištikimai ir kantriai laukė bei tikėjosi, kad sugrįš ją išdavęs žmogus. Bet...jis kaip nesirodė, taip nesirodė... Teko jai miegot po kioskeliu, kentėti vakarais susirenkančio įkaušusio jaunimėlio patyčias, akmenų ir nuorūkų į ją svaidymą; laukt, kad kas pasigailėtų, pavalgydintų ir pagirdytų..."
Praėjus porai savaičių, kai išgelbėta kalaitė jau gyveno naujuose namuose (t. y. pas mus, kur ji visada bus be galo mylima ir tinkamai prižiūrima) išaiškėjo, kad atkeliavo ji ne tuščiomis, o su dideliu "kraičiu", nes kaip tik tuo metu, kai buvo išmesta, rujojo (tad ir susikergė ten, ir greičiausiai ne su vienu, o su keliais patinais...):
Iš šios gausios ir žavios 7 išdykėlių šeimynėlės su išgelbėta mama gyvent kartu liko vienintelė sesutė (o 6 broliukai iškeliavo į naujus namus pas mylinčius ir rūpestingus šeimininkus):
QUOTE(Borzika @ 2009 02 21, 13:16)
Grazi kalyte.Te seimininkai ziauriai pasielge ismesdami suni.Gerai kad turit kur laikyti,toks didelis suo.super
mamaedita: super
QUOTE(VI-VA-VI @ 2009 02 20, 22:03)
o tavo gyvunai bendrauja tarp pusavi
Ne Gyvena savus gyvenimelius ir tiek
QUOTE(Borzika @ 2009 02 21, 13:16)
Ir mes esame priglaudę iš gatvės kalaitę. Apie jokią baimę tuo metu nė mintis nekilo matyt, pajutom, jog ji yra likimo mums skirta...
Šaunu, kad ši istorija baigėsi gerai.
Mes jau senokai namuose turim 20 žuvyčių.
Per gimtadienį sūnus gavo papūgėlę nimfą.
QUOTE(Borzika @ 2009 02 21, 14:16)
Štai kaip ji atrodė, kai buvo (beveik prieš 2 metus) išmesta Grigiškėse prie parduotuvės iš pravažiuojančio automobilio ir palikta likimo valiai:
Borzika, aš nežinojau tavo kalytės ("Senukės" ) atsiradimo pas tave istorijos, bet puikiai atsimenu skaitytą kalytės iš Grigiškių istoriją. Man buvo jos labai gaila ir dažnai pagalvodavau, kaip jai baigėsi. Kažkaip prasprūdo, gal nepaskaičiau, bet nežinojau istorijos baigties. Tik dabar sužinojau, kad čia ji
Papildyta:
(jeigu čia ta pati istorija, juk labai daug panašių situacijų, kaip prie stotelių, kioskelių "pametami" šunys)
QUOTE(linaac @ 2009 02 19, 18:15)
isigyjom toiterjeriuka.noretusi pripratinti i viena vieta "reikaliukus" daryti,bet gal dar anksti,gal dar labai mazas(beveik du men).zinau ,kad yra purskalai,kur papurski ir po to butent i ta vieta eina.idomu ar tai veiksminga .girdejau butent maziems ciuciams yra "pupy triner",net nezinau kaip tiksliai rasosi
nu ir nusipirkau "puppy trainer" ispurskiau ten kur reikia,bet is kart didelio efekto nepastebejau.bet tik viena galiu pasakyti,jau smarve kokia ,tai neduok tu die,toks jausmas kad visas butas apmyziotas .tai vyras sake ,jau geriau tegul daro kur nori,bet jau tokios smarves tai kad nebutu.
O mes namie auginame sausumos vėžlį Guzą (~14metų) , nykštukinį pinčerį ir ruošiamės įsigyti katiną