turtle, aciu tau uz temos atidaryma
papasakosiu jums, kaip pradejau dometis nlp

daugiau nei pries metus susipazinau su vienu vyru, kuris buvo siek tiek vyresnis, na ir del to siek tiek protingesnis

susipazinome su juo darbe, kartais pasikalbedavom ir tiek. o po to taip jau gavosi, kad pradejome bendrauti daugiau ir daugiau... dar daugiau... na, jau pagalvojote, kad isimylejau ji?

neeee, tuo metu labai, labai mylejau kita zmogu (ir tiesa pasakius, tai mane ir isgelbejo... ) tai va, pradejome bendrauti. niekada taip nesijauciau, kaip su juo - toks bendrumo jausmas, toks ... kaip cia pasakius... paskendimas kitame zmoguje. man atrode, kad jis ne tik skaito mintis, jis tiesiog is anksto jas zino... ir taip mane supranta... siaip gyvenime as turiu daug draugu ir man tikrai netruksta nei bendravimo, nei atrumo, tad nemanau, kad puoliau i siuos santykius is nevilties ar vienatves ar pan... bet tai buvo nepakartojama. kaip koks narkotikas, kaip kitas pasaulis, kaip dangus, kuriame esi ir zemes nusileisti taip nesinori... is dalies tai primena isimylejima, bet tuo paciu yra visai, visai kas kita... is tiesu tai daug giliau tave palieca... paliecia pacius gilimunius sielos kampelius...
mes taip bendravome apie koki menesi. kiekviena diena beveik matydavomes ir jis pradejo man pasakoti, kad labai domisi nlp. dave kai kurias knygas paskaityti. susidomejau. ne tik jas skaiciau, jis pagal tas knygas paaiskindavo mano pacios elgesi, mano reakcija tam tikrose situacijose darbe ir siaip gyvenime. buvo be galo idomu ir pasikartosiu... tas bendrumo, artumo jausmas.......
na, nezinau kuo viskas baigtusi, as jau, tiesa pasakius, buvau pasiruosusi padaryti viska, ko jis bepaprasytu, ka bepasakytu.... dabar tai atrodo taip nenormalu

bet tada... ir baisiausia yra tai (kaip as dabar zinau) - jis visai nera toks jau geras zmogus ir paprasyti jis galejo tokiu dalyku....
mane isgelbejo tik tai, kad as jo neisimylejau, o jis mane taip! didziulei mano nuostabai

ir jo elgesys pradejo keistis - jis pradejo labiau atsiskleisti, rodyti save... dabar sakau - aciu dievui, kad meile zmogu atpalaiduoja, siek tiek prota ir kazkoki saves kontroles jausma atima, nes tik tai man ir padejo. kaip sakiau, jis atsipalaidavo ir .... as pamaciau ji toki, koks jis yra. pamaciau, kad apie joki bendruma negali buti ir kalbos

mes is viso tokie SKIRTINGI, kad musu pasauliai neturi sanso priarteti viens prie kito net per tukstantis kilometru...
po to, kai nutraukiai su juo santykius, puoliai nlp knygas skaityti ir analizuoti ka ir kaip jis dare. dieve mano - viskas pagal knygas!!!

kai ta pamaciau, norejau ji

dabar labai vertinu sia patirti, nes jos deka daug ka suzinojau ir, svarbiausia, manau, kad igijau imuniteta tokiems nlp'eriams

niekada nepamirsiu to jausmo... jis buvo toks stiprus, viliojantis, o kartu toks nenaturalus... dabar jau is karto atpazistu ji...
stai tokia istorija...
nlp yra galingas ginklas, jei tik moki juo naudotis...........