Marokas mano akimis

Noriu ir as pasidalinti savo keliones po Maroka ispudziais

Keliones trukme – 7 dienos. Kelioniu agentura – Sunway ( pirkom paketa skrydis + vieshbutis). Skrydzio (Dublinas-Agadir) trukme - 4 valandos. Agadir miestas (~75000 gyventoju).Vieshbutis – Rihab. Oro temperatura nuo 27 iki 45 C. Aplankytos vietos – Agadir , Taroudannt, Tiznit, Tafraoute, Essaouira miestai, Rojaus slenis, Atlas kalnai ir visi pasitaike kaimai pakeliuj is miesto i miesta. Transportas. Nuomuota mashina Ford Dacia (labia populiari Maroke) iveikta 1500km/ 4 dienas + peshkomobilis
Trumpai apie shali. Zemynas – Afrika (siaures vakarai). Sostine – Rabat. Valstybes valdymo forma – Konstitucine monarchija. Gyventoju skaicius – apie 33mln. Didziausi miestai – Marakeshas, Fezas, Casablanca. Piniginis vienetas – dirhamas (1 eur – 10.7 dirhamu). Ispazystamas tikejimas – islamas. Gyventoju sudetis – berberai (tikrieji marokieciai dauguma gyvenantys kalnuose) ir arabai ( atkeliave skleisti islamo taip ir pasilike cia). Oficiali kalba – arabu ( bet dauguma dar geriau gal nei mes rusiskai kalba prancuzishkai. Miestuose su dauguma gali ir anglishkai normaliai susikalbet, o siaurineje dalyje - ispaniskai). Rastingumas –52% (vyrai -64%, moterys-40%).
Kadangi lektuvas is Dublino velavo 2 valandas, tai Agadire leidomes apie 2 h nakties.Islipus is lektuvo pasitiko keistas kvapas Sunkiai nusakomas lyg kazkas butu dege, bet tai tik nakti toks kvapas, o diena normaliai . Is oro uosto kelioniu agentura susodino I autobusus ir ishveziojo visus po hotelius. Mes pirkom “kate maishe” t.y., vieshbucio pavadinima suzinojom tik nuvyke (nes toks variantas pigiausias). Musu kambariuko nuotrauka:



Sakyciau mums pasiseke, nes vietoj garantuotu 3 * gavom 4* ir tik 200m nuo papludimio (nors tai mums vsiai nebuvo aktualu, nes nei dienos ten nesideginom ) Man patiko ju reklaminiai lankstinukai, kad tik 200m iki papludimio, nors is tikro norint ten patekti reikia eiti kur kas ilgiau, nes tiesiai praejimo nera gaunas visas kilas nu nesvarbu

1 Diena. Ryte lauke susitikimas viename is vieshbuciu su keliones organizatoriais (informacinis susirinkimas). Vietine marokiete papsakojo apie shali ir jos ypatumus, placiau isdeste kokius turus siulo, isdalino knygutes ir t.t. Kadangi mes nutarem keliaut savarankishkai (nemegstu but priklausoma nuo burio zmoniu), tai nesisakem nei vieno turo, o ishejom su miestu pazindintis






Dienai besibaigiant buvom isvaikscioje beveik visas centrines miesto gatveles, susirade miela kavinuke (kurioje veliau pigiai ir skaniai pusryciavom ir vakarieniavom beveik kasdien):

Pries miega dar pasivaiksciojom papludymiu Tai turbut pati judriausia miesto vieta, nes visa pakrante vien barai/restoranai. Pilna tiek vietiniu, tiek turistu







Vakarop nusprendem pabandyt ishsinuomuot mashina vieshbutyje, kuriam apsistojom.Registracijoj sutarem, kad anksti ryte musu jau lauks agentas.

2 Diena. . Ryte pazadino skambutis i vieshbucio kambari, kad agentas jau cia. Apziureje jo siuloma mashina (visai nieko tokia), nesusitarem del nuomos salygu Jis siule tik vienpusi draudima (tipo jei musu kalte, mes viska dengiam patys). Prajuokino kai paklausem, o ka smokes jei kokie vaikai kokiam kaime akmenim apmetys? Mes dengsim remonta ? Atsakymas. Taip nebus As kiek metu vazineju nieks I mane akmenu nemete Nu bet jis tai vietinis o mes tai is tolo svieciam, kad tik turistais cia esam. Zodziu, nesusikalbejom tik suparinom zmogu nuo pat ryto ir patiems laiko gaila buvo, nes norejosi kuo greiciau issinuomuot ir dingt is Europa kvepiancio miesto i tikraji Maroka
Po geros valandos jau vazinejomes mieste issinuomuotu mashiniuku (dar pigiau ir su Kasko draudimu).



Tikrasis Marokas atsivere jau uz keliu kilometru ishvaziavus is miesto: dulkinos gatves ir pastatai, chaotishkas eismas keliuose (nepaisant liniju) asilais, vezimaiciais, senom juodus dumus leidzianciom mashinom, dviraciais, mopedais, pesciaisiais, kertanciais kelia kur nori ir kada nori ir pan.

Tadien nutarem padaryt “apsilima” ir pasiekti Taraudannt miesteli, esanti uz 70km nuo Agadiro.

Nezinau kodel jis tituluojamas paciu elegantiskiausiu Maroko miestu, man jis labiau panashejo i dideli turgu, aptverta senom gynybinem sienom.









Miestelis yra netoli kalnu, kuriuose gyvenantys berberai kiekviena 4ni atitempia savo dirbinius (pagrinde sidabriniai dirbiniai ir oda), kuriuos superka vietiniai perpardavinetojai. Keletas prekiu pavyzdziu





Pavaikscioje po miesta papietavom vietineje miestelio kavineje







ir likome gyvi

Pasukom atgal link Agadir. Keletas pakeles vaizdeliu:







I Agadir gryzom jau visai sutemus ir skaudanciom galvom, nes saule plieske nesigailedama ( mieste stovintis termometras rode 45C silumos – zr. nuotrauka auksciau).
Vieshbutis pasitiko su garsiai is vieshbucio naktinio klubo sklindancia arabishka muzika, kuri girdejosi ir musu kambaryje, bet buvom pakankamai pavarge, kad ja ignoruot tai greit uzmigom Visgi 400km susukom

2 diena. Tikslas pagal paciu pasirinkta marshruta prasukt rata, siekiant Tafraoute, garsia savo palmynais, dazytomis oluomis ir shiaip graziais vaizdais pakelese.|Pirma karta maciau tiek daug naturaliai auganciu kaktusu (istisos plantacijos). Aplink nei gyvos dvasios, tuscios stepes, saule aukshtai aukshtai, nuo karscio viskas skendi migloje, tiesus kelias (su labai retai sutinkamomis mashinomis), dingstantis horizonte ir as vis besidairanti atgal ar darant nuotrauka neatselina kokia gyvate is tu kaktusynu




Veliau vaizdelis kiek keitesi :







Vaziuodama pagalvojau, jei sugestu masina ka tada daryt Kam skambint, kaip paaiskint kur esam, nes gera 70-100 km vien tiesus kelias su pavieniais kaimiuksciais, kuriu net pavadinimu nera. Per valanda prasilengdavom su kokiu paveiniu moppedu ar masina ir ka daryt reiktu jei ka - vienam pasilikt prie masinos kitam vaziuot kazkur ar palikt mashina likimo valiai? Gerai, kad nereikejo atsakinet i tuos klausimus, teisingiau neprireike
Privaziavus koki miesteli ar kaimeli (dazniausiai kelias eina per pagrindine (dazniausiai vienintele) gatve), nesimato nei vieno zmogaus, atrodo tushti namai stovi, nieks negyvena, o kur ju buvo, tai nesuprasi ka jie veikia, ka jie masto. Sedi kokiam kampe ir medituoja…






vaizdai, kuriuos sunku aprashyt, nes veikia viskas tiek pats krashtovaizdis, garsai, kvapai,per radija grojanti arabishka muzika, zmoniu ishskirtinumas ir nezinojimas ka dar pamatysi ateityje Is tikro visai kitas pasaulis, priverciantis apmastyt/permastyt vertybes, tai ka tu turi ir tau tai iprasta kasdien, o kokioj aplinkoj gyvena zmones, esantis per 1000 -cius km nuo taves..

Atvykom i Tiznita. Truputi pasivaiksciojom po miesta. Aisku,, tikislipus iskart prisistate vietinis gidas su savo pagalba bet kokiu klausimu Mes aisku sakem, kad mums nereikia pagalbos mes OK, bet jis vistiek draugiskai vaiksciojo salia, pasakojo kas kur yra kas mus domina. Mes visaip bandem juo atsikratyt, bet sekesi sunkiai Zinojom, kad jei jis su mumis ieis i kokia parduotuvele ar siaip kur ir mes ten kazka nusipirksim, jam priklausys is pardavejo tam tikra sumele, nes jis bus atvedes pirkejus. Todel visada geriau eiti be jokiu gidu, nes pardavejai matydami, kad kazkas pirkejus atveda uzsikelia kainas, kad butu is ko ir tam atvedusiam sumoket





Visgi pavyko atsikratyt musu gidu (nuskubejo i pamokas ) iki sidabriniu gaminiu parduotuveles Kur kokia gera valanda derejomes, kol priejom kompromisa Apie derybu mena ir aplamai apsipirkinejima Maroke reiktu atskiros temos

Dali lauktuviu prikome cia:



Is Tiznito pasukom link Tafroute, garsejancia dazytomis uolomis ir palmiu oazemis. Pakeles vaizdai:





vaizdai pacioje Tafroute:





Tafroute regione visos moterys devi vien juodai, kitaip apsirengusiu moteru tame regione ir nematem. Aplamai tik isgirdusios masinos burzgesi prisidengdavo skara veida, ypac vyresnes. Jaunoes mergaites, grysdamos is mokyklos dar ir pamojuodavo ar nusisypsodavo, bet vyresnes vengdavo bet kokio kontakto. Aplamai, mane zavejo moterys marokietes. Tamsaus gymio, giliu tamsiu akiu, atrodo nieko nera isnuoginta, bet taip moterishkai ir paslaptingai atrodo, daug patraukliau nei kokia uzsieniete su trumpais shortukais ir maikute didele ishkirpte. Beja moterys Maroke man pasirode turincios daugiau teisiu nei Turkijoje. Jas ir dazniau gatvese pamatysi, ir besishypsancias, ir parduotuvese bei kitur dirbancias. Aplamai butu idomu buve pabendraut su kokiu vietiniu gyvenanciu apstuptame kalnu, toli nuo civilizacijos.. Kaip jis supranta pasauli, ka jis masto, kokios mintys sukasi jo galvoje. Manau jie turetu gyventi daug dvasingesni gyvenima, kai taves neitakoja shiuolaikines technologijos, transporto kamsciai, su darbu susijusios problemos ir rupesciai… Idomu ar juos pasiekia visokios zinios apie Ekonomine krize pasaulyje, olimpiniu zaidyniu nugaletojus ir kitos zinios… ar jos jiems aktualios, kai gyveni su minimalia buitimi, maitiniesi savo ukio maistu, rubus ir juos pats nusiaudi vietoje…. O gal mes visihkai kitokius matome nei jie is tikro yra…Butu idomu, bet per daug pavojinga sustot, islipt is mashinos, plius geriausiu atveju su jais galetum nebent prancuzishkai susikalbeti.. dar klausimas ar aplamai leistusi I kalbas su kazkokiu atejunu

Is Tafroute pasukome link Agadir - lauke dar tolimas kelias iki musu viesbutuko
Grozejomes saulelydziu ir vaizdais pakelese:









Jau beveik buvo suteme (7 vakare jau visishkai tamsu budavo - deja) ir vaziuojant per viena kaimeli kalnuose, leidziantis nuo kalno staiga i kelia issoko maza (labia grazi) mergaite, bandydama sustabdyt musu masina. Mes pravaziavom, bet kelias sukosi 180 kampu ir kol mes darem ta kilpa mergaite zaibishkai perleke (tiesiog praskrido) kalnuota vietove zemyn ir rankomis trenkesi I mashinos kapota. Mes sustojom. Atsidariau langa – ji stovi ziuri lyg pati nustebus, kad jai pavyko mus sustabdyt. Daviau sauja saldainiu. Ji paeme, ziuri . Padekojo (Sukran – reishkia aciu) ir nuejo.
I vieshbuti parsibeldem tik apie 11h vakaro. Radom kambarines mena salia veidrodzio



ir vonios kambaryje:



Matyt taip isreiske padeka uz paliktus arbatpinigius Vel zadintuvas 8h ryto (tipo atostogos ) ir kelione i Esaouira.

Tik dabar pastebejau viena klaidele pasakojime, teisingiau dukart parashiau 2 diena. Manau ne tiek svarbu Taigi

4 diena. Atsikele ir papusryciave vienoje is kavinukiu:



pasukom link uzmiestyje esancio prancuzishko supermarketo.Smalsu buvo ka tuose supermarketuose pardavineja, gal ka idomaus is vietinio maisto rasim Is tikro nieko labai ypatingo neradom, tik nutarem nusipirkt tashe, nes I kuprines, su kuriomis atvaziavom nelabai kas betilpo plius nutarem vakare padaryti vietinio vyno ir alaus degustacijas ( patogios pakuotes vynas po 500ml, alaus po 250ml – pilnai pakanka degustacijoms bei paragauti taip skaniai prisirpusiu vietiniu vaisiu: aplesinu, persiku ir obuoliu Apsishopine ir palike visas “gerybes” vieshbutyje pasukome link Essaouiros, esancios 173km nuo Agadiro. Puse kelio iki jos keliukas vingiavo visai palei vandenyno pakrante, kalnuotais takeliais su vaizdais I smelio kopas ir kur ne kur besigananciais kupranugariais





veliau nusukom giliau i zemyna, kur pakelese auga argano medziai su ju vaisius megstanciomis ozkomis ir jas gananciais piemenimis.
Truputi apie argano medzius. Pasaulyje yra tik viena vieta kur jie auga – tai Marokas, Sousso regionas. Tai labia vertingas medis (beja vienintelis tos medziu genties) teisingiau jo vaisiai, kuriuos vietiniai sunaudoja 100 %(pasarai gyvuliams, kosmetinis ir kepimo aliejai, kuras keramikos dirbiniams). Argano vaisius panasus i alyvuoge. Viduj turi rieshuta su aitraus nemalonaus kvapo labai kietu apvalkalu. O po tuo pavalkalu kelios labai aliejingos seklytes, is kuriu ir spaudziamas (rankiniu budu) aliejus. Argano aliejus – vienas brangiausiu augaliniu alieju pasaulyje dar vadinamas baltuoju Maroko auksu. 2001-2002 jis dar buvo parduodamas kaip prabangos preke ir uz Maroko ribu jo nelabai buvo imanoma nusipirkti. Dabar Europos ir S.Amerikos aukshtuomene ji naudoja maistui.
Kita visai nebloga atrakcija susijusi su argano medziais, tai ju vaisus valgancios ozkos. Jos taip megsta tuos saldoko skonio vaisius, kad net i medzius del ju ropsciasi
Mes is pradziu nesupratom ko pakele stovintys vaikai/vyrai rodo mums kazkur ir kazka. Galvojom gal avarija kokia priekyje ar dar kas, bet tuoj susipratom, nes uz gero kilo pamatydavom shalikelese augancius argano medzius, ozkas i medzius sulipusias ir piemenis jas ganancius, kurie uz fotografavima reketuodavo susimoketi Is tikro piemenys kartais specialiai patys tas ozkas i medzius sukelia, kad turistai sustotu nusifotografuot. Mes aishku ir norejom tas ozkas medziuose nusifotkint ir labai pataikem vienoj vietoj sustot, kur ir mashinai sustot buvo kur ir ozku medziuose daug, ir piemuo toks tipishkas vietinis senukas, kuris uz nuotrauka su juo nupleshe nuo musu 10 dirghamu nors mes jam 5 norejo duot, bet is veido israishkos ir gestu supratom, kad labai jau ji papiktinsim… Kadangi planavom tuo paciu keliu grysht (bet veliau planai pasikeite ), tai susimokejom kiek prashe

Taip besizvalgydami I ozkas, pakelese stovincius/sedincius vietiinius su argano aliejumi (dazniausiai stipriai atskiestu bile kokiu aliejumi), uzsuke netoli nuo kelio esanti dyyydeli papludymi, privaziavome ir pati tos dienos tiksla – Essaouiros miesteli.
Apies shi miesteli buvau nemazai skaiciusi kitu keliautoju atsiliepimus ir jie visi buvo tik grazus arba labai labai grazus Pati norejau isitikinti kas ten tokio jau labai suzavincio. Dar sis miestelis vietiniu vadinamas Mogadoru (isvertus reishkia "maza tvirtove"). Dabartinis pavadinimas arabu kalboje reishkia “ koks grazus peizazas”, o siuolaikineje arabu kalboje “grazi nuotrauka”.. Tai ramus nuostabus miestukas ant juros kranto. Miestas – tvirtove , Maroko perlas, kazkada buves garsus zvejybos uostas (portugalu) bei pamegtas juru piratu ir ne tik ju.. 1960-70 metais si miesta pamego hipiai, organizave cia komunas (skvotus). Zymus roko muzikantas Dzimis Henriksonas daznai cia lankesi ir svajojo ispirkti hipiams visa miesto kvartala, berberu kaimeli Diabata su keletu km papludimiu ir kopu miesto pietuose. Hipiu komunos ishsilaike iki 1970 metu vidurio, kai nepatenkitni laisvu elgesiu vietiniai gyventojai nuzude keleta hipiu. Buvusi Henriksono nama ligi siol lanko hipiai, o miesto turguose galima rast hipishku papuoshalu ir rubu bei shiaip visokiu niekuciu hipishkam stiliuje. Tai is tikro (bent jau man) vienas is graziausiu (mano matytu ) Maroko miestu.



Grazus senamiestis, balti namukai, melynos valteles, erdvios gatves, daug menininku ir dar daugiau turistu:









Miestas itrauktas I UNESCO pavelda. Atmosfera mieste tikrai buvo relaxuojanciai veikianti. Visu pirma vien delto, kad islipus is mashinos nieks neprisikabino kaip gidai (kuriais atsikratyt labai sunku ir atsiknisa tik kai duodi bent keleta dirghamu, jei ne seks is paskos ir balbatuos neziuredamas klausaisi jo ar nea), tik uz parkinga uzsiprashe dvigubai. Kai pasakiau, kad knygoje rasho, jog dvigubai pigiau, tai istiese bilietuka su irashu tiek kiek ir knygoje Na cia jau jiems i krauja matyt iauge…
Pasivaikscioje senamiescio gatvelemis, is kuriu dvi pagrindines ir aishku nusetos mazomis parduotuvelemis ir turgeliais. Apsilankem zuvies turguje:



Pasigrozejome keramikiniais marokieciu dirbiniais:



Akys margo nuo tapkuciu spalvingumo




Smagiai pasiderejom su vietiniu del ishsirinktu siam miesteliui budingu mediniu suvenyru



Nusipirkom kelis muzikos instrumentus is sitos krautuveles:

Dar valandele paklaidziojom siauromis Essaouiros gatvelemis, pasigrozejome vis kitokiais, tik vietiniams kazka sakanciais zenklais ismargintomis durimis







Pasukome link miestelio uosto. Buvom praalke, tai nutarem uzkasti salia vandens esancioje griliu kavinukiu gatveleje. Viskas labai sviezia katik is vandens prieini prie zuvim nukrauto kioskelio na tokio :



Isirenki ko noretum pietums/ vakarienei ir lauko kavinukeje dirbantis personalas visa tai tau be problemu iskeps. Tu galesi sedet ir stebeti ju darba:



Musu vakariene mazdaug atrode taip






Nepasakyciau, kad buvo kazkas labai ypatingo- nieko neisgausi gaminant tokiomis salygomis. Uztat ir vel likome gyvi

Veliau ,patraukem i miestelio uosta, kur katik gryze zvejai ant gatves prekiauja katik pagaudais laimikiais




klega gausybe pauksciu panashiu I zuvedras (tikrai gausybe), pilna turistu-fotografu. Saule jau leidos vakarop, todel vaizdelis buvo labai mielas ir labai norejosi dar pabuti, pasizvalgyt nuo uosto bokshtu, sulaukt kol saule visai nuskes I jura..









Is miestelio isvaziavom jau beveik visai sutemus (nors eilinikart planavom, kaip nors isvengt vaziavimo tamsoje – ir vel nepavyko), o musu lauke dar 173km atgal. Ale nesigailim

Pakeliuj namo dar uzsukom i moteru kooperatyvo parduotuvele, kur pardavinejamas ju gaminamas argano aliejus (nerizikavom pirkt pakeleje neaisku ko) priedo prie to aplankeme parduotuveleje irengta argano gamybos ekspozicija, kur darbuotojos vaizdziai pavaizdavo ir papasakojo kaip tas procesas vyksta is tikro.





Tiesa, Maroke pusryciams valgo toki misini: medus +argano aliejus+smulkinti migdolo rieshutai ir tepa tai ant argano aliejaus kepta duona. Po sio patiekalo degustacijos mane kazkas taip sualergizavo, kad as pradejau dusti (turbot pirma karta gyvenime tokia reakcija). Turbut tos paneles nelabai kaip pasijuto, kai as paragavusi ju nacionalinio patiekalo vos neuzdusau atneshe vandens, bet man jis nelabai padejo. Poto dar keleta dienu jauciau lyg koks rieshutas man i gerkle butu istriges. Na, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi
Tai vat. Po pazindinimosi su argano vaisiu apdorojimo ypatumais, isejom i lauka, kur mus pasitiko visishka tamsa
Bet netoli pavaziave pasigavom toki trala be krovinio, kuris kaip tikras manjiakas taip greit leke visais posukiais ir kalneliais (be krovinio plius aishkiai vietinio vairuojamas), kad mes su lengvaja vos spejom jam ikandin Deka to tralo mes zymiai greiciau parsiradom I Agadira ir dar turejom laiko apsilankyt jau seniai nusiziuretam Jazz restorane, kur ta vakara gyvai muzika grojo
Gryze dar apsilankeme viesbucio virsutiniame aukste esanciame restoranelyje :



I kambari gryzom pilni teigiamu emociju ir gerai nusiteike prigulem poilsio. Labai buvo gaila, kad ryt paskutine diena kai turesim mashina. Nutarem vaziuot I Rojaus sleni, kuris ne per toliausiai nuo Agadiro.

5 diena apsilankem Agadir pagrindiniam turguje labiau del smalsumo, nei noredami kazka nusipirkt. Turgus kaip turgus, kaip ir visur prisikabino kazkoks girtutelis/ar apsineshes “gidas”. Nepadejo nei kalbos, kad mes cia viska zinom, ne karta buve ir nieko neieshkom shiap tik pasivaiksciot norim. Ejo shalia ir balbatavo, kas 2 min klausdamas tai kur mus nuvest ko mes norim juvelyrikos, prieskoniu, rubu dar ko. Is tikro sunku but mandagiai – bet reikia. Atsikratem jo tik dave dirghama.
Po turgaus pasukom 70km nuo Agadiro esanciame Rojaus sleni. Patiko keliukas link jo – daugiau zalumos, grazus vaizdai, atsiveriantys nuo kalnu, kuriais kilom vis i virshu.




Patiko ir tai, kad keliai nors siauri (todel gerai, kad mazai masinu), bet nutiesti iki pat kalnu virshuniu (1700m) kur is tokio aukscio atsiveria nusotabus vaizdai i apacia.



Patiko ir pats Rojaus slenis. Grazu





Pakelese mateme daug vaiku, kurie draugishkai nusiteike pravaziuojanciu mashinu atzvilgiu. Mes jiems mojavom ir jie mums mojavo. Bet geriau jau pamojuot ir nesustot. Vienam kaimelyje pamatem du vaikus prie kelio. Sustojom, nes norejau jiems saldainiu duot. Net nepastebejau kaip greit prie mano lango jau stovejo gal 5-6 ir visi tiesia savo mazas rankutes ir shaukia, kad duotu ir jam nesvarbu ko dovanos, saldainiu, dirghamu. Pamate, kad vienas nukrito ant kilimelio mashinoj neatsitraukia rodo, shaukia, kad paimciau ir duociau jiems. Toks vaizdas, kaip visciukams papiltum kruopu. Subega i viena vieta ir kaunasi del kiekvienos kruopos. Sunkiai mes is ten pajudejom, o ir mashinos shonas liko mazom rankutem nuciupinetas..

Gryze dar uzvaziavom i salia Agadir papludimio esancia tvirtove – kashbah





Ant kalvos, kur stovi kashbah, krantines arabishkai yra parashyta : Alachas, Tevyne, Karalius. Sis uzrashas kaip Agadir simbolis, vizitine koretele.

6 diena buvo turbut pati neidomiausia, nes visa diena praleidom Agadire, kuris man visai nepatiko: toks tipinis europinis miestelis, kuri europieciai pasidare sau, savo poilsiui, toli nuo autentishkos Maroko aplinkos.









Tiesa, musu viesbutukas atrode taip :





Vaizdas is kambario balkono:




7 diena Paskutine diena papusryciavom tradiciskai savo pamegtoje kavinukeje, atsisveikinom su visalaik tuo paciu mus aptarnavusiu padaveju, pasivaiskciojom papludimiu ir gryzom i vieshbuti laukti autobuso, nuvezancio i oro uosta. Tokios atostogos Aisku visu ispudziu ir uzpludusiu minciu nesurashysi. Tikiuosi pavyko perteikti bent dali to ka pamaciau ir pajutau

Dekui visiems perskaiciusiems iki galo