Aš čia įsikišiu į diskusiją visai nežinodama jūsų nuostatų dėl šildymo sistemų, nes neturiu laiko skaityti tiek daug, net šešta tema jau eina... Tad nepykit jei kažką parašysiu labai diletantiškai. Gyvenam kaime, name su kieto kuro katilu, yra židinys, miško turim daug, malkų pirkti nereikia, kūrenam kada norim ir kiek norim, neskaičiuodami kaštų, jau dvidešimt metų. Bet... jau kaip užknisa tas malkų nešiojimas

iš miško rudenį atvežtas į kiemą reikia sukrauti į rietuves, po to kūrenimui prisinešti į rūsį, po to į dieną keletą kartų mesti į krosnį. Nuo lėto degimo, kaminas užsikemša iki visiško užakimo, dūmai pradeda virsti į vidų, kažkas (šiaip gerai kai namie yra tas kažkas) turi lipti ant stogo ir jį išvalyti pradaužymo būdu... Išvažiuoti su visa šeima žiemą ilgesniam laikui nei para negali, nes kažkas turi kūrenti. Užkniso negyvai

Ruošiamės statyti kitą namą, ir aš galvoju tik apie geoterminį šildymą. Geriau jau tas savo malkas iš miško parduoti ir susimokėti už elektrą... Tiesa, židinį per metus pakuriam tik kokį vieną-du kartus. Stovi griozdas nenaudojamas...

dulkes kaupia

ai, žvakutes pasidėt galima ar šiaip kokias nereikalingas dovanų gautas bezdieluškas...

Na iš principo, tai
man visai patogu: pigu, šilta. Bet
tam, kuris kūrena bei pelenus semia, beigi tvarko visą sistemą, rankos nelabai į inteligento bepanašios.... sausos, net suskirdę, jokie tepalai nebepadeda, ir toks
kūrybinis darbas pradeda vest iš pusiausvyros

.