Kaip pasiryžti skyryboms?

Klausimas turbūt aiškus. Šiandien nusprendžiau, kad reikia skirtis. Priežastis paprasta. Mano vyras alkoholikas. Ne šiaip alkoholikas, kiekvieną dieną išgerinėjantis, bet toks, kuris per mėnesį savaitę laiko prageria. Ir vienodai tada šviečia, kad į darbą reikia, kad nemokėti jo alimentai sūnui iš pirmos santuokos. Nusibodo viską nešti man. Kodėl aš turiu rūpintis žmogumi, kuriam nerūpiu? Aš moku mokesčius, tvarkau namus ir daugumą reikalų... Kodėl aš negaliu viso šito daryti viena? Atsakyti tik už save? Galu gale ir uždirbu aš gerokai už jį daugiau... Kam man jis? Durnas žodis meilė? Nebežinau ar myliu. Gal tiesiog pripratimas ir baimė ką nors keisti.. O priešistorė buvo labai graži...
Nuo pat pradžių visos mano draugės ir mama kalbėjo apie tai, kad jis netinka man. Išsilavinimu, amžiumi (jis 10 metų už mane vyresnis), požiūriu į gyvenimą. Negėrė jis tris metus prieš mums susipažįstant. Visi sakė - pradės gert. O aš netikėjau. Kaip? Juk TRIS METUS NEGERIA? Metus pragyvenom kartu. Nė lašo.. Pirma kartą užgėrė per mūsų vestuves. Pasijutau.. Kaip kažkuri Lietuvos rašytoja pasakė "įkritau kaip musė į barščius"... Po to už dviejų mėnesiu dingo trim dienom, tada per Kalėdas ir Kūčias dingo 10 dienų.. Ir taip toliau.. Retai mes švenčiame kartu šventes. Atrodo turėtų būti kokios Kalėdos, visi kartu.. Bet ne.. Aš namie, o mano vyras švenčia.. Dabar išvažiavo šeštadienį.. Šiandien dar nėra. SKambinau, sakiau į darbą rytoj. O jam vienodai šviečia. Kodėl aš turiu jausti gėda, kai skambina jo darbdavys ir klausia ar jis išmiegojo jau, ar yra namie.. MAN GĖDA...
Bendrų vaikų neturime. Butas mano vardu, bet priklauso bankui ir dar ilgai priklausys.. Uždirbu pakankamai.. Turiu mėgstamą darbą, daug draugų (beje, draugai yra mano ir jo.. Galvojau, kad mūsų, kol vieną kartą nepareiškė - čia tavo draugai, aš su tokiais iš viso neturiu apie ką kalbėti).. Esu jauna.. Kažkaip galvoju, kad nepražūčiau.. Bet vis dėl to pagrindinis klausimas išlieka - KAIP MAN PASIRYŽTI?



Beje, ačiū visiems už nuomones ir patarimus.. Ir tiems kas netingėjo skaityt. Jei tingit nieko tokio.. Aš tik norėjau kur nors išsipasakoti..

Pasakysiu kaip as pasiryzau.. Is vakaro susirinkau daiktus, kita diena po darbo susikroviau juos i automobili ir isvaziavau. Labai paprasta Ai, dar, automobilis tai ne mano buvo, o ex, tai padariau siurpriza paprasius pavezti iki stoties (mat grizau gyventi i savo Wilno) ir islipdama leptelejau: "kada nors susiskambinsim.."

Taigi pagal mane skyryboms pasiryzimas atrodytu taip: sukrauni vyro daiktus (visus visus iki vieno, kad jam nereiktu grizti) isstatai uz duru arba issiunti jo tevams, pakeiti spynas ir pasidarai remonta, arba bent jau baldus perstumdai - kad nebutu jokiu geru prisiminimu, del kuriu suskystum BUTINA SUSIRASTI KAM ISSIVERKTI! Sekmes!

Temos autore galetu pabendrauti ir patarimu geru gauti sitoj temoj: http://www.supermama...?...459357&st=0

Beveik visi daiktai jau sukrauti. Nes prieš porą savaičių buvo užgėręs, tai sudėjau ir pasakiau arba raminiesi arba kraustaisi lauk. Miegamasis panašus i sandėliuką, bet nieko... Išgyvenama Už durų kažkaip nestatysi.. ***** ką kaimynai pagalvos..O tėvai toli bet gal butu visai nebloga mintis.. Gal dėl to ir galvoju tiek ilgai, kad kažkaip gaila *****.. Žmogui praktiškai jau 40, bet nieko neturi savo ir svarbiausia negalvoja, kad galėtų turėt...
AČIŪ LABAI UŽ PATARIMĄ



Dėkui, buvau užėjus ten.. Bet kažkaip nedrįsau rašyt, jos ten taip susibendravę.. Bet pabandysiu

tai kad tau ir ryžtis nėra ko... kartą nepaklausei žmonių, tai bent dabar savęs paklausyk:)

nieko nėra baisiau nei žmogus be atsakomybės... ir dar kažkam turi padėkot, kad vaikų neturit...

Butent - sukrauni jo daiktus ir ismeti uz duru! Koks dar gali buti gailestis? Ne tavo problemos, kad nemoka tvarkytis gyvenimo, turi pati gyventi laimingai ir graziai, o ne kesti alkoholika. Ir koks skirtumas, ka kaimynai pasakys! Oj, pyktis ima Ir kuo greiciau tai padaryk, maziau dvejok ir gailekis. As kazkada esu taip pat isejusi is namu, nieko neperspejau ir negrasinau, susikroviau ryte daiktus, kai jis buvo darbe ir viskas basta, amen

Saunuole, kad sugalvojai, cia pirmas zingsnis i geresni gyvenima
Esi jauna, turi darba, stoga virs galvos, draugu, net nedrisk galvoti dar nors minute-sukrauni likusius ir isvezi kur nors kur gales pasiimti, pakeiti spyna, ir ieskok normalaus vyro !!!! Ir neuzmirsk parasyti, kaip sekasi

[quote=Esuesuesu,2009 07 07, 02:16]
Žmogui praktiškai jau 40, bet nieko neturi savo ir svarbiausia negalvoja, kad galėtų turėt...


Juk jis turi vaika, kuriuo privaletu pasirupinti. Gyvenimas jam suteike dvi galimybes tureti seima, taciau tai jo neivertinta, dar nepadare isvadu .

Palikdama ji padarysi paslauga ir sau ir jam. Tu nesigriausi del jo gyvenimo budo, o vyrukas tures dar viena proga suaugti ir atsakyti uz save, savo poelgius ir pasekmes.
Ir visai nebutina pyktis, nuspresk ir buk tvirta!

Dėkui moterys už patarimus. Šiandien žengiau žingsnį - užsisakiau visas pažymas registrų centre, regitroj, dar viena gyventojų registre. Tai iš to gyventojų registro turėtu paštu ateiti, tikriausiai užtruks. Bet jau kai iš tų kur ryt gausiu tai ir eisiu tiesiai pas advokatą, rašyt ieškinio. O jo vis dar nėra.. Nu bet kaip nors

Jums tikrai nera ko gedytis .Cia jam turetu but geda.Kraustykit ji kuo greiciau lauk,tikrai daug geriau vienai negu su tokiu gyvent.laikykites

Laukia taves tikrai nelengvas kelias,bet nieko kaip nors.Drabuziu ir jo daiktu uz duru nemetyk,elkis civilizuotai
Ateina,atidarai duris,paduodi jo rysuliukus ir pasakai,kad susitiksit teisme

Sveika

Kad drąsiau būtų:

KVIETIMAS

Kviečiame prisijungti, tikrai susibendrausime

Galiojimo laikas neterminuotas.