Kai mudu su tėčiu sužinojome ,kad tu įsikūrei pas mane po širdele ,iškarto tave pamilome..Tada tu buvai dvi raudonos juosteles baltame fone..Bet kasdien tu augai išmokdamas kažko naujo :kvėpuoti ,čiulpti nykštelį ,augo tavo nosytė ,pirštukai ,ėmė plakti širdelė..Ir štai kartą ,gerai pailsėjęs ir ūgtelėjęs spyrei man į šoną !Malonesnio jausmo pasaulyje nerasi..Ir tada jau pradėjai žaisti futbolą kasdien!O tavo kamuolys būdavo mano ar tėčio ranka..Į žaidimą priimdavai visus ,kas tik labinosi su tavimi !Taip tu augai ir stiprėjai,o kartu su tavimi augo mano pilvelis..
Dar pamenu ,kaip ėjome sužinoti kas tu ,berniukas ar mergaitė..Labai norėjome sūnaus ir kai gydytoja pasakė ,kad mato aparačiuką ,tavo tėtis pradėjo šokinėti ..
Nuo pirmųjų savo dienų pilvelyje ,vis norėjai greičiau pamatyti pasaulį ,bet mes ir medikai stengėmės kuo ilgiau tave išlaikyti ten ,kur šilta ,saugu ,ten kur šuo metu tau reikia būti mano pilvukyje..
37 savaitė .Po eilinės tavo išdaigos aš ir vėl ligoninėje ,ir vėl bandau įkalbėti tave neskubėti .Man gulimas rėžimas.
Birželio 26d .Sąrėmiai kartojasi kas 5min.,vėliau kas 3min.mane pajungia prie aparatų .Sąrėmiai stiprėja .Sprendimas aiškus :važuojame į gimdyklą .Atvažuoja tėtis .Girdime ,kaip aparatai fiksuota tavo širdelės plakimą per sąrėmius ir tarp jų .Abu juokaujame ,kad galėjai dar dienelę palaukti ,būtume gimę tą pačią dieną..
Birželio 27d .Jau 4val.ryto .Sarėmiai mažėja ,gimda neatsidarinėja .Mudu nusprendžia vežti atgal į skyrių ,o tėtis išvažuoja į darbą .Diena ganėtinai rami .Po darbo aplanko vyras ,o mes užmiegame..
23val.30min .Pabundu ,nes lova šlapia !Keliaujam atgal į gimdyklą !Pasitinka ta pati akušerė ir juokdamasi patvirtina ,kad šiandien tikrai pagimdysim.
Birželio 28d. Skambinu vyrui ,beje be miego jis jau antra para .Sakau atvažuok ,gimdau !O jis ir klausia :ar tikrai ?ar taip kaip vakar ?Pažada tuoj atvažuoti .
O man vis sukasi viena mintis ,kad lygiai prieš 24m.gimiau aš !Kad lygiai prieš 24m.,taip gulėjo tavo močiutė ir laukė manęs..o dabar ,butent ta dieną kai gimiau aš ,laukiu gimstant tavęs..
Tėtis atvažiavo greit ir esu begalo dėkinga ,kad tą akimirką jis čia ,su mumis..Jis ramino..glostė..primindavo ,kaip svarbu kvėpuoti..
38 savaitė.8val.48min. Išgirstu švelnų kniuksėjimą.. 51cm.2995gr.berniukas..Tačiau tavęs taip ir nepamatau..Tave skubiai išneša į reanimaciją..tėtis bėga kartu su tavim..Nesuprantu kas darosi? Kodėl išnešė ?Kodėl nedavė?
Tu buvai labai išdykęs ir šokinėti per virvutę tau labai patiko..Gimei pridusęs ,virkštelė užsmaugė tau kakliuką ir pačiam kvėpuoti tau nepavyko..
Po kurio laiko atėjo tėtis ir nuramino ,kad tu sveikas ir stiprus ir šią parą praleisi inkubatoriuje..
Viskas gerai..Viskas gerai..
Birželio 28d. Gavau didžiausią dovaną kokią tik esu gavusi..sveiką ,gražų ir be galo išdykusį sūnų, kurį pavadinome Reigardu.
Aciū tau brangus vyre-tėti ,o svarbiausia tau Dieve už Šeimą..
R-Ryta ankstų ir saulėtą,atėjai į šį pasaulį..
E-Ei ,tėveli ,pažiūreki,gimė vaisius mūsu meiles!
I-Ir gražutis,toks rausvutis,didelis stebuklas..
G-Gimė lauktas, išsvajotas,kūdikis- berniukas..
A-Atėjai tu toks mažytis,visiškai bejėgis..
R-Rudaplaukis,mėlynakis mūsų Reigardukas!
D-Dieną-naktį mes mylavom, savo ryšuliuką..
A-Apžiūrėję jį, nusprendėm-panašus jis į tėtuką!
S-Sūnaitėli,mūsų džiaugsme,mylime tave!
Būki doras ir laimingas,linki tėtis ir mama..
