. buvo netipiškas. vos aštuoniolikos, o dirbo keliuose darbuose, svajojo apie žmoną, namus, vaikus. kokius vaikus, sakydavau, man gi tik 16 
. po kokio mėnesio supratau, kad TAI turi nutikt su juo, nepriklausomai nuo sekančių pasekmių. prisirinkom su drauge literatūros(kaip nepastoti), ir ėmėm šviestis. abiem buvo pirmas kartas. neklauskit, ar neskaudėjo. da kelias dienas baslys tarp kojų stovėjo
. po metų gražios draugystės ir aistringos meilės ėmė ir neatėjo mėnesinės. neatėjo dieną, dvi, neatėjo savaitę 
. mama, kuri žinojo viską apie viską, tik ne tai, kad dukra su berniuku ne tik už rankučių susikibę vaikšto, klausia: kodėl tu nesergi? a? a? sako, anu greit varai pas ginekologą. nuvariau.... sako, nėščia. gimdysi? tai aišku, sakau. tai ateik su mama, bo gi nepilnametė nu. jaazau, kas namuos dėjos . gerai, ka tėvas komandiruotėj buvo. mama buvo kategoriška: abortas, nieko daugiau. pasakiau, kad nedarysiu, kad myliu savo berniuką, kad jei pasidarysiu ir būsiu nevaisinga, tai jam nebebūsiu reikalinga, nes šeima- didžiausia jo svajonė. IR TAŠKAS.tėvai greit susitaikė su mintim, kad bus diedukais. tėvas vaisius pirko, mama prisipirko siūlų miniatiūriniams megztukams. o mes padavėm pareiškimus.
pykino. žiauriai. į virtuvę net neužeidavau. numečiau iki kauliukų viską. nevėmiau. turbūt nebuvo kuo.
vestuvės po mėnesio. kalėdinis šurmulys. dovanėlės. naujų metų važiuojam sutikt į alytų su būsimais uošviais, pas būsimo vyro močiutę. linksma, dainos, spektakliai, plati, draugiška giminė. paskambinu namo pasveikint. girdžiu skausmo kupiną balsą. mamos nebėra...
labai daug sielvarto. kuklios vestuvės. pakrikę nervai. suprantama.
o pilvelis augo. ir nerodė, ką tarpk kojų turi. bet aš nuo pirmos dienos žinojau, kad pilvely gyvena berniukas. aivariukas. pasidariau kaip meška. priaugau 28 kilus
. paskutinis mėnuo buvo sunkokas. karštis ir svoris nukamavo. visi laukėm liepos 5 dienos. nors aš buvau tikra, kad gims kitą dieną, nes jis man sapne pats sakė. taip ir paskė: labas mama, aš aivaras, tavo sūnus, man dabar du metai. aš gimsiu liepos 7 
liepos 1 naktį susuko vidurius. laksčiau ir laksčiau į tuliką. ir maudė viską, ir vietos niekaip neradau. ir toks keistas mėnesinių skausmas. ir kas čia dabar galėtų būti
. ryte anytai sakau: nu nesuprantu nieko, maudžia, kuo čia apsinuodijau 
. sako: taigi gimdai. vyras tik perbalo, o aš tai netikiu 
. varom į klinikas. jau ten tai tikrai žinos kas ir kaip. gražuolis gydytojas prasisuka pro mano tarpukojį, sako: gimdysi. 
da paklausia: ar su vyru gimdysi nu dar to negirdėjau. sakau, aišku ne(ale ot višta nu). seka įvairios malonios procedūros: klizma į ten, kur nesueina, nudrožtas ir surūdijęs skustuvas, kuriuo nubrūžina iki kraujo mano gražiąją. da naktinius duoda, kuriuos gali vilktis per kurį nori galą. ir į gimdyklą. nuleidžia vandenis ir išeina. nu ir guliu sau viena išsižergus ant lėktuvo. nei ten baisiai skauda, nei ką nuveikt. nu kaip beryšio. pirštą įkišu pačiupinėt, ar nelenda dar, ir kažką tiksliai užčiuopiu. man rodos galvą . kažkas praeidamas pro šalį užeina, sakau: vaiką užčiuopiu. gal jau lenda? susirenka publika su gražiu gydytoju(daunoravičium).NU IR PRASIDEDA. sakyčiau, skauda, ale ne taip, kad reiktų žviegt. tai aš ir tyliu. liepia stumt. stumiu, ale dar labiau skauda. sakau- ne, nestumsiu 
. akušerė sako: kakok. nu da gražiau, galvoju. (nu tais laikais nebuvo nei literatūros, nei filmų, nei sm. prašom nesityčiot). sako, kakok taip, ka viskas suplyštų. nu dabar jau ir gydytojas nustebo. sako, kam, kad suplyštų ? ir ka neplyštų- ima ir pats prakerpa 
dar biški pakariaujam ir jaučiu, kaip išplaukia iš manęs didelis palengvėjimas. sako, sveikinu, sūnus ir uždeda man ant krūtinės. net pašokau, sakau, o kodėl toks mėlynas? (mama, nia?) nu biški apsivyniojęs buvo, ale ką aš supratau, būdama 17. o rėksnys vat kaip pradėjo cypt vos išlindęs, taip žviegė iki 10 mėnesių 
dabar irgi kartais parėkauja. o šiaip, sakyčiau, neblogas kleckas gavosi. ir galvą ant pečių turi, ir koja jau 45 dydžio. matyt, pagimdžiau greit, nes atvažiavom kokią devintą, o leliuką rankose laikiau 12.25
