Tibetas

Sveiki,

Kol dar neisbleso ispudziai is keliones noreciau jais pasidalinti ir su jumis
Kadangi pries kelione pasigedau internete lietuvaiciu, keliavusiu po shi krasta, informacijos ir pasakojimu, tai pasistengsiu kiek istengsiu informatyviau aprashyti savo kelione.

Si kelione nebuvo iskart po musu vestuviu, bet mes vistiek ja vadiname musu Medaus menesio kelione. Kodel butent Tibetas? Del keleto priezasciu: sis krastas buvo sena mano vyro svajone, o ir mane jis trauke savo kultura, tradicijom, spalvom, gerais zmonemis, kazkokiom tai sasajom su Lietuva. Nesinorejo savo medaus menesi praleist kazkur tradiciskai kokioje egzotineje saloje su papludymiu ir palmemis (na nebent kelioms dienom ten nukakt, nes ilgeliau nusibostu nieko neveikimas).
Keliavome i Tibeta is Nepalo puses. Kadangi po Tibeta keliauti galima TIK su gidu, tai kreipemes i viena kelioniu agentura (Anglijoje) ir uzsisakeme 12 dienu tura. Kadangi tura jau uzsisake buvom vasario menesi, o pati kelione vyko rugsejo viduryje, turejom pakankamai daug laiko pasirankioti informacijos apie si krasta, perskaityti J. Ivanauskaites knyga “Tibeto mandala”, pasiskiepyti, susipirkti kelionei prireiksiancius daigtus (miegmaisius, patogius ir praktiskus keliones rubus/batus, vaistus ir pan).
Kelione prasidejo. Is Cork (Airija), atskridom i Londona, o is ten i Dohos (Kataras) oro uosta:





Beja, Kataro avialinijos paliko labai gera ispudi, nusipelnusios visu 5 savo zvaigzduciu: erdvu, patogu, skanus maistas, malonus aptarnavimas, didelis filmu bei muzikos pasirinkimas zodziu super viskas



Dziaugiausi, kad is Dohos i Kathmandu (Nepalas) skridom tom paciom avialinijom Kathmandu oro uoste mus pasitiko kelioniu agenturos siusti atstovai ir nugabeno mus i vieshbuti. Pakeliui i ji vazideliai pro langus shiek tiek sokiravo (svelniai tariant), nors jau shiek tiek panashiu vaizdu teko matyti ir Maroke bei Turkijoje, bet cia viskas dar shiek tiek prasciau... Pateikiu ne pati baisiausia matyta vaizda :



Pats vieshbutis (Vaishali hotel ) paliko nebloga ispudi:



Tik baseinas ne koks



Tik atvyke nuskubejome i susirinkima, kuriame susipazinome su musu keliones bendrakeleiviais: 40mete vokiete is Berlyno ir 70 (!) metu dieduku is Australijos. Uzbegant ivykiams uz akiu galiu pasakyt, kad kompanija tikrai nebloga papuole, puikiai ejo sutart. Aisku tiek vokiete,tiek tuo labiau diedukas buvo savotiski, bet tai netrukde bendraut

Agentura kaip ir buvo zadejusi ta pacia diena gavo leidima is Kinijos ambasados musu grupei keliauti po Tibeta bei vizas. Kadangi Kinijos taisykles Tibeto atzvilgiu keiciasi vos ne kasdien, tai patarciau ketinantiems ten vykti nuolat sekti informacija, nes ji gali kiekviena diena keistis. Tuo metu kai keliavom galiojo toks istatymas, kad kirsti siena galime tik kaip grupe, turinti gida ir leidima keliauti bei isvykti is salies galime tik su ta pacia grupe ir sudetim, su kuria ir ivaziavom.
Sekancia diena lauke taip isreklamuotas Air China skrydis virsh Himalaju (su panorama i Everesta ir kitas virshukalnes) is Kathmandu i Lasa. Keletas uzfiksuotu vaizdu is sio skrydzio:

Tiesa pasakius buvo labai idomu ir gal kiek neramu kaip jausiuosi islipusi is lektuvo, nes dar niekada nebuvau atsidurusi aukstesniame nei 3.5km virsh juros lygio aukshtyje. Is tikro gal kiek sukosi galva, bet shiaip pirmosios minutes ( ir valandos) buvo OK

Lasos oro uoste mus pasitiko musu keliones gidas, kuris mus sutiko su baltais saliais, simbolizuojanciais tyruma bei pasisveikinimu : Welcome to Tibet.



Is oro uosto patraukeme link pacios Lasos (~60 ar 90 km- sorry nebeatsimenu kiek tiksliai ). Pirmieji Tibeto vaizdai pakeliui:







Musu vieshbutukas Lasoje ( Mandala hotel):





Beja, pacia pirmaja diena teko pajusti kaip zeme po kojomis svyruoja, minute pagalvojau, kad gal mane jau aukscio liga veikti ima, bet kai veliau issiaiskinom is tikro sioks toks mini zemes drebejimas tadien Lasoje buvo. Tai gerai, kad tik lengvas toks

Dar ta pati vakara isejom su vyru pasizvalgyti po Lasa:

Po Lasa ir kitus didesnius Tibeto miestus galima pasivazineti stai tokiu transportu ( Rickomis):



Dar pirma vakara uzsukom i viena kavinuke pavalgyti ir paragauti tibetieciu megstamos ( kasdien jie jos isgiria 6-7 puodukus) sviesto arbatos. Tiesa pasakius prisipazinsiu, kad ja geriau pirma ir paskutini karta nes man per riebu tokia arbata ir shiaip skonis lyg ir nieko, bet ne itin Dar uzsisakem siuos tibetietiskos patiekalus is populiariausio turbut gyvuno sioje shalyke -Jako:





Vaizdas is kavines terasos i pagrindine Lasos aikste:



Labiausiai tadien isimine minios Kinijos armijos, kurios kareiviu galejai sutikti kiekviename zingsnyje, minimum kas 100 metru: po 4-5 budejo pasistate pavesines virsh galvos arba zygiavo buriais pagrindine Lasos gatve, visi su automatais, toks jausmas, kad katik paskelbta karine padetis, o tibetieciai labai pavojingi zmones... Kaip sako patys tibetieciai sis miestas vadinamas nebe Lasa, bet Kinijos karine baze...
Is tikro Kinijos kareiviai mus lydejo visa laika, tiek paciuose miestuose ju pilna, tiek pakelese irengtuose patikrinimo postuose, tiek per televizija vakarais ( puse kanalu rode filmus apie kara, likusieji rode kareiviu koncertus ar praneshijo zinias apie Kinijos karine galia bei pasiekimus bei stiprybe kelyje i sviesu komunizmo rytoju ).
Gryzom i vieshbuty pavarge, o gal greiciau pradeje just pirmasias aukscio pasekmes. Nors atrodo ir stengemes gerti daug vandens, bet greiciausiai vien vandens nepakanka... bet kokiu atveju nepavyko isvengti greitos aklimatizacijos. Spaudimas ir maudimas galvoje lydejo dar maziausiai 3 -5 dienas, o padusdavai jau vien megindama apsikaishyti miegodama lovoje jau nekalbu apie lipima laiptais, o ir kvapa atgauti trukdavo ilgiau nei iprastai. Na, bet nieko cia jau nepadarysi, bet kokiu atveju vengeme griebtis vaistu ( turejome Diamox – kalnu ligos simptomams slopinti) ir isbuvome visa ta laika ju nevartoje. Tik vienos SM dalyves patarimu susiradome parduotuveje Radiola augalo homeopatinius vaistukus ( ji rekomendavo tableciu pavidalo, bet mes paklausem vietines vaistininkes ir isigijom skyscio pavidalu atseit jie geriau veikia - galbut).



sios pakuotes kaina apie 35 jienas (arba 3.5 eur) Tas ampulytes reikia gerti 3k/diena 3 dienas arba ilgiau - priklausomai nuo organizmo )

Nzn ar ta Radiola mums kiek gelbejo ar nea, bet visiskai gerai tikrai nesijautem. Nezinau, gal mes patys kalti, nes kaip visada iprate, isnaudojam kiekviena minute ir po turu dar savarankiskai vaiksciodavom iki nakties po miestus, kai tuo tarpu musu grupes bendrakeleiviai ramiai laika leisdavo vieshbutyje. Gal delto, jie geriau jautesi nei mes pirmosiomis dienomis. Apie musu senuka (70metu ) as isvis patyliu jis aplamai niekuo nesiskunde valgydavo su tokiu apetitu, kad mums moterims keldavo siauba ( pusryciai 8h ryte: 2 indeliai sausu pusryciu su pienu ir vaisiais, dvi didziausios lekshtes su kalnu mesos, 5 kiaushiniai ir dar koks desertas pabaigai) jokiu nusiskundimu ir visur jis lekdavo pirmas. Nzn gal, kad jis beveik visa pasauli apkeliaves, adaptaversis jau visokiose salygose, gal shiaip labai stiprus is prigimties, bet toks jausmas, kad ir kur ji paliktum, kad ir kokiose dziunglese ar situacijoj – vistiek issikapstys .

Sekancios dienos ryte musu lauke isvyka i Potala palace - viena pagrindiniu Tibeto simboliu :


Papildyta:
Tiesa, noriu pristatyti musu shaunuji gida Labai dziaugiuosi, kad butent jis su mumis visur keliavo, nes ir kalbejo gerai angliskai, ir shiaip labai fainas kaip zmogus pasirode:



Taigi Potala Palace...
Palengva lipome laipteliais i virshu... link pagrindines Jo Sventenybes Dalai Lamos XIV rezidencijos, kuria kinieciai pastaruoju metu paverte paprasciausiu muziejumi...

Potala Palace detales ir ornamentai ( visur simbolikai, simbolika, nieko atsitiktinio, be prasmes, o jau spalvu deriniai mane jau seniai jie zavejo):


Papildyta:

Tiesa Potala palace daug kur negalima fotografuoti (ypac viduje). o ir shiiap daugumoje turistu lankomuose vienuolynuose arba negalima fotografuoti arba reikia susimoketi. Mokestis ivairus nuo 2 iki 150 euru, priklausomai nuo vietos

Beja, prie progos galiu parashyti, kad DRAUDZIAMA fotografuoti oficialius valstybes atstovus tarp ju ir policininkus, o tuo labiau kareivius. Jei pamatys - bus blogai jums

Vidinis kiemelis:







Vienuoliai, kuriu kasmet vis maziau ir maziau ( is keliu tukstanciu belike keli simtai... )

Is Potala Palace nuvykome i i visu Dalai Lamu vasaros rezidencija salia Lasos – Norbulingkha:




Grazu pasivaikscioti tais sodais, tik man keistai atrode, kad visos geles ne i zeme susodintos, bet i vazonelius atskirai. Ir cia visur taip maciau. Siaip geles pasak tibeteiciu simbolizuoja svaruma, tyruma ir jos auga tik ten, kur tam tinkama svari/neuztersta zeme. Todel visur ju kuo daugiau, tuo geriau















Papildyta:










Papildyta:
Veliau pietavome tibetietiskoje kavinukeje:

Ir isvykome i Sera vienuolyna – keli km nuo siaurines Lasos dalies. Tai vienas is geriausiai isilaikiusiu vienuolynu Tibete :










Vienuolyno virtuves fragmentai:












Papildyta:
Vienuoliu debatai:










Tradiciskai einama aplink si pastatuka tiek is isores, tiek jo viduje...



O taip nesioja vaikucius :

Po Seros vienuolyno turejome laisva laika. Nutarem visu pirma nueit pavalgyti i kinieciu restorana. Siaip esam megejai kinieciu maisto, tai buvo smalsu palyginti ar labai skiriasi. Tiesa pasakius uztaikem ne i pati geriausia restorana (greiciau uzeiga), nes ta vieta nepritaikyta turistams: meniu kinietiskai (kur mazas zalias lapelis, ta sriuba mes valgem):



padaveja nekalba angliskai, tai truputi ( ) gavosi kuriozas plius sugaishome beveik 2 valandas, pavalgem tik dviguba porcija tos pacios sriubos, nors uzsisakinejom 2 skirtingas sriubas ir viena antraji patiekala dviems ( bedem pirshtu i meniu paskui i save, nes meniu mums nieko nesake ). Naiviai tikejomes, kad padaveja mus suprato, nes primityviau nesugalvojom kaip jai pasihkinti ko mes norim
Deja, padaveja mus nustebino visu pirma tuo, kad atneshe dvi vienodas sriubas abiems. Suvalge sriuba, laukem antrojo patiekalo, bet ilgokai jo nesulauke pasiteiravom( angliskai) kiek dar reikes laukti, tada padaveja (kinietiskai) bande issiasihkinti ka mes angliskai teiraujames, kol galu gale ji suprato ko mes norim ( kaip veliau paasihkejo, kad tipo suprato) ir nubego i virtuve juokdamasi. Po dar kokiu 10 minuciu ji atneshe vel tos pacios sriubos tik dideleje lekshteje dviems, nors mes tikejomes, kad gal ji suprato, kad mes laukiam to antrojo patiekalo. Zodziu prisivalgem daug sriubos ta vakara, teisingiau daug koldunu skystyje . MB uzfiksavo mano nuotaika ir sriubyte



Papildyta:
Plius nesupratom kaip mums paskaiciavo saskaitele, nes nors ir kaip dalinom, bet niekaip negavom galutines sumos – gerai, kad ji buvo mazesne nei tikejomes.

na bala nemate
Papildyta:
Po kinieciu patraukeme link miesto centro, nors jau ir temo ( turistams patamsyje tipo geriau nevaikscioti gatvemis – bet mes kazkaip saugiai ten jautemes). Tik ateje i centrine aikste pamatem tamsius debesis virsh galvos, o uz keliu minuciu pradejo taip stipriai lyti, kad vos spejom pasislepti po jau istushtejusiu prekystaliu stogais:





Dar keletas to vakaro vaizdeliu:
















Papildyta:
Sekancia diena patraukem i didziausia pasaulyje – Drebung vienuolyna, kuriame iki kol nebuvo pastatyta Potala palace, gyveno patys svarbiausai Tibeto dvasiniai lyderiai ir vadovai . Anksciau cia gyveno 10 000 vienuoliu, dabar – kazi ar suskaiciuotum puse tukstancio... “kulturu revoliucija” – kaip si reikala vadina kinai – padare savo...





















Papildyta:

















Papildyta:

Pavaikscioje po vienuolyna susirinkome prie pastato, kur vyksta vienuoliu pamaldos. Is tikro sunku aprashyti tuos potyrius ir jausmus uzpludusius, kai vienas is vyresniu vienuoliu meldziasi, o kiti jam pritaria: tas jo neiprastas balsas, aplinka, atmosfera – viskas duoda savo dalele ir susijungia i bendra visuma. Is tikro man net nekilo ranka viduje fotografuoti... nes buciau jautusis lyg kisciausi i pernelyg privatu gyvenima... nors buvo daug tokiu, kurie net su stovais ar is labai arti bande fotografuoti vienuolius, lyg jie butu gyvi eksponatai, kazkokia tai atrakcija....
Papildyta:
Pavaikscioje po vienuolyna susirinkome prie pastato, kur vyksta vienuoliu pamaldos. Pamazu pradejo rinktis vienuoliai:









Ir keli kadrai mano vyro, daryti viduje:






Papildyta:

Papildyta:












Papildyta:
Is tikro sunku aprashyti tuos potyrius ir jausmus uzpludusius, kai vienas is vyresniu vienuoliu meldziasi, o kiti jam pritaria: tas jo neiprastas balsas, aplinka, atmosfera – viskas duoda savo dalele ir susijungia i bendra visuma. Is tikro man net nekilo ranka viduje fotografuoti... nes buciau jautusis lyg kisciausi i pernelyg privatu gyvenima... nors buvo daug tokiu, kurie net su stovais ar is labai arti bande fotografuoti vienuolius, lyg jie butu gyvi eksponatai, kazkokia tai atrakcija....

Papildyta:
Tibetietes paneles, sutiktos vienuolyne:



Dar labai patiko kaip tibetieciai dare grindis – pagal senas tradicijas dainuodami man labai grazia daina ir sokdami tam tikra soki – itariu ilgai reikia ten jiems sokti ir dainuoti, kol tinkamai tas grindis sutrypi :






Papildyta:
Is Drepung vienuolyno pasukome i pati Lasos centra, kur apsilankeme Jokhang sventykloje, kuri yra viena is svarbiausiu tibetieciu religiniu objektu:













I sventykla turistams galima ieiti tik is kiemo puses:

Papildyta:








Vaizdas nuo sios sventyklos:













Papildyta:
Taip ir prabego kelios dienos Lasoje
Kiekviena ryta prabudus vis tikedamiesi, kad jau shiandien jausimes geriau, bet vis dienai begant isiskaudedavo, spauzdavo galva, nors vandens gerdavom pakankamai nemazai – cia tik dalele :

Sekanti ryta jau zinojom, kad teks atsisveikinti su Lasa ir isvykti link Nepalo pasienio. Tai turejom padaryti per 6 dienas – tiek laiko dar galiojo musu leidimas keliauti Tibete. Pavalge pusrycius – isvykom. Sios dienos tikslas buvo 3 pagal dydi Tibete Gyantse miestas , issidestes 3950m virsh juros lygio aukstyje (Lasa apie 3500m).

Pirmas stabtelejimas:







Tolimesnio kelio vaizdeliai:

Papildyta:
Ezeru spalva Tibete ypatingos spalvos: zalsvai elektriniai, spinduliuojantys ramybe tokie... Kalnai, upes, ezerai - sventi objektai tibetieciams... Tai vietos kur gyvena dievybes ir nevalia ju ramybes drumsti















Vaziuojam toliau

Papildyta:

Vaziuojam toliau :











Atvykstame i Gyantse:

Papildyta:
ir dar ta pati vakara apsilankome pacioje didziausioje stupoje visame Tibete – Gyantse Kumbum.













Jos viduje galybe mazuose kambariukuose apgyvendintu dievybiu ir tibetietisku rastu grozybiu :


Papildyta:

Papildyta:
Tibetieciai aukoja pinugus visur ir visom dievybem, kaishioja uz statulu, i vienuolyno sienu tarpus.... Toks vazidas, kad zmones turi per daug pinigu ir neturi ju kur det.... pilnos grindys .. Is tikro, daznaiusiai tai labai smulkios kupurios ( 30-60 cnt vertes), bet juos bei sviesta aukodami tibetieciai tikisi lengvesnio gyvenimo, kurios nors vienos ar visu dievybiu malones ir palaikymo...
Vaizdas nuo Gyantse Kumbum stupos virsaus:







Paskutineje nuotraukoje tolumoje matosi Gyantse Dzong – izymus 15 amziaus fortas, nuo kurio matosi viso miesto panoraminis vaizdas bei slenis.