-Visi maži kūdikėliai kol negimsta būna mažais angeliukais ir sėdi danguje ant debesėlio, ten stebi žmones ir kurie labiausiai patinka pasirenka būti savo tėveliais.- atsakiau aš.
-Aš ant debesėlio sėdėjau ne vienas, ten dar buvo ir angeliukas sesutė...,-svajingai pasakė Karolis ir nutipeno į savo kambarį.
Su vyru susimastėm. Gal jau pats laikas tą angeliuką iš dangaus nuleisti į žemę? Tikrai. Jau laikas, namuose tikrai kažko trūksta...tikriausiai to angeliuko. Na, ir ėmėmės planavimo. Na, jis ilgai neužtruko, pasisekė iš karto. Nėštumo teste jau po mėnesio švietė 2 gražūs brukšneliai. Vyras buvo be galo laimingas, o aš kažkodėl džiaugtis negalėjau, kažkas trugdė, laukiau vizito pas gydytoją ir jos patvirtinimo. Gydytoja 8 sav. apžiūrėjusi mane patvirtino nėštumą, tačiau žiūrint echoskopu, jos veide pamačiau nerimą. Pas tave 2 pusliukai, tačiau vienas kažkos neaiškus, bijau, kad gali neisivystyti, bet kitame pusliuke matau plakančią širdutę. Ateik, kitą savaitę, pasižiūrėsim dar kartą į tavo mažylius. Tą savaitę nežinojau kur dėtis, vienas leliukas sveikas, o kaip su kitu? Širdis jautė, kad dvynukų neturėsiu...
Sekantis vizitas pas gydytoją tai patvirtino. Kai vėl dar echoskopiją, gydytoja pamatė tą patį vaizdą - vieną plakančią širdelę, o kita puslytė buvo užgesus.- Aušrele, gamta yra labai protinga. Ji viską sutvarko kaip geriau. Jei paliko augti tau tik vieną žmogiuką, reiškias žinojo, kad tau 2 leliukus bus per sunku išnešioti. Tau gi pirmas buvo cezaris, gal taip ir geriau...
Skaudėjo tai girdėti, bet yra kaip yra, juk vistiek mažyliukas jau pakeliui pas mus, nors ir vienas...
Nėštumas ėjo sklandžiai ir gražiai, darbe nebuvo kada galvoti apie jokius blogumus. Pykino, bet proto ribose. Pilvukas gražiai apvalėjo, ir visi buvom labai laimingi. Vyras su sūnum tvirtai tikino, kad nešioju sesę. O mano nuojauta snaudė... Vyras leliuką jau vadino Rusne, sūnus Birute...
Taip ramiai išėjau ir į dekretą, tačiau vat paėmiau ir susirgau bronchitu. Stipriu bronchitu. Mano gydytoja labai bijojo man skirti stipresnių vaistų, o pasirodo reikėjo. Atsidūriau ligoninėje. CRbaltymas kraujyje (rodo uždegimą) buvo pasiekęs kosmines aukštumas. Buvo paskirtas gydymas antibiokais. Po 10 dienų išleido namo, jaučiausi jau geriau, nors dar kosėjau. Dėl to kosulio nusilpo gimda, juk pastoviai sustraukinėjo. Gydytojas, pas kurį norėjau gimdyti ''nudžiugino'', kad vėl darys CP, nes prasidėjo gimdos nepakankamumas (berods taip vadinasi). Buvo paskirta gimdymo data 09 06 19, tačiau po eilinio vizito pas gydytoją, atkėlė datą dienele anksčiau.Taigi birželio 18-osios rytą su vyru nuvažiavome į ligoninę, tan ramiai mane paruošė operacijai. Labai nuotaikingas personalas pasitaikė, visos operacijos metu man pasakojo linksmas istorijas iš kitų gimdymų. Ir staiga išgirdau TĄ balselį... Tą mielą miauksėjimą. Gydytojas šypsodamasisi pasakė, kad broliukui parvešim sesytę. Mūsų Rusnė, Rusnytė....
(Birute sūnus pradėjo vadinti savo meškiną, tai vardas kaip ir užimtas tapo 
...) Mažoji pasirodo buvo visai ne tokia jau ir mažoji... 55cm ir 3770g. Jau nuo gimdymo praėjo geri 3 mėn. Ir namuose vėl pilnatė. Broliukas ir sesutė pagaliau susitiko žemėje, ir Karolis tvirtina, kad šitą sesutę ir matė sėdėdamas ant debesėlio... Vaikas sako, vaikas žino...
-Mamyte, o danguje ant mano su Rusne debesėlio nesėdi dar vienas angeliukas ir nelaukia kada gims....?
