pagaliau ir as radau laisvą minutę nuo darbų, kurią nutariau skirti aprašyti savo zuikučio atejimą i šį pasaulį. O prasidėjo viska nuo to, kad mes su vyru nutarę, kad jau laikas mūsų leliui pradėjome nesisaugoti. Patikekit ilgai laukti nereikejo jau pirmą mėnesį as pastojau, aišku as dar to tiksliai nezinojau, bet kaip šiandien pamenu kaip pusesere įtartinai nuziūrėjusi mano krūtis dar pridūrė ,,ar tu tik nesilauki?"
ir praėjus keliom dienom nutariau pasidaryti testą, kadangi as dirbau iki 3 nakties nutariau nieko nelaukti ir tiesiai po darbo užsukti su vyru i Lukiškėse veikiančią visą parą vaistinę nusipirkti testo. Gryžus namo pasidariau testą, bet net nereikėjo laukti tų penkių minučių abu ryškūs raudoni brūkšneliai pasirodė beveik vienu metu 
Taip prasidėjo mano pilvuko auginimas. Pasakysiu, kad nėštumo pirmas trimestras buvo sunkus labai pykino, gulėjau net ligoninėje dėl toksikozės, rytais nieko nenorėdavau taip būdavo bloga net išlipti iš lovos. Bet likusieji nėštumo trimestrai praėjo pukiai.
Ir štai atėjo ta ilgai laukta diena pagal gydytojus turėjau gimdyti lapkričio 6, bet i ligonine isvaziavau spalio 24 d. Buvo ketvirtadienis yprasta mano kaip nėštukės diena
atsikeliu, pavalgau, apsitvarkau, einu pasivaikščioti, popietinis miegelis ir apsisukus nepastebiu kaip vel ateina vakaras...Bet vat likimo ironija tą dieną mano mama kaip tik dirbo naktinę pamainą (gyvenam kartu su mano mama), o vyras dirbo druskininkuose komandiruotėje ir kas penktadienį gryždavo. Apie 7 vakaro mama atsisveikina ir išeina į darbuką, aš rašau vyrui, nes jau neramu kodėl taip ilgai nerašo... jokio atsako... skambinu irgi niekas nekelia... susinervinu aš gi laukiuos labai jautri pradedu žliumbti, kaip kvailele prisigalvoju butu ir nebutu dalyku gal kas atsitiko gal kokia nelaime...už poros valandų kažkur perskambina vyras sako, kad dirbo negalėjo atsiliepti ir nuramina mane...aš vis dar supykus baruosi ant jo ir pažadu: vat ir pamatysi ir pagimdysiu siand jis aisku nusijuokia ir liepia bent rytojaus sulaukt kai grys pats is druskininku. 22 val. einu miegot, bet atsigulus ko tai miegas neima vartausi nuo sono ant sono (sunku su tokiu pilvuku ir pasivartyti priaugau virš 20 kg) tik staiga jauciu kazkas truko viduje toks duslus garsas, galvoju reikia nueiti iki tualeto gal kokie vandenys bega...aš tik stotis ir kaip pradėjo šiltas vandeniukas tekėti lova pilna ant grindu irgi pilna vandens (netikejau kad tiek gali daug nuteketi vandens)... stoviu visa slapia su naktiniais marskiniais ir skambinu vyrui, jis atsiliepes pats isakrt viska suprato kas dedasi nereikejo daug aiskinti, o as tai juoktis tai verkt noriu pati saves nesupratau pradejau drebeti matyt is to jaudulio kad jau atejo laikas...vyras paskambino mamai , sesei pranese,kad jau. Mama atbegusi is darbo iskviete man greitaja (gerai kad mama dirba salia namu kelios minutes pestute), as per ta laika laksciau po kambarius neaisku ko ir kam daiktai, dokumentai pas mane jau buvo suruosti gimdymui ir taip as po 12 nakties jau buvau VGN priemime, darbuotojos pilde neskubedamos dokumentus, o as visa slapia nors ir su ranksluosciu tarp koju sedejau ant kedes ir nekantravau kada jau mane cia gydytoja apziures. Po gydytojos apziuros buvo aisku, kad atsidarymas buvo 2 cm., vandenys nutekeje, saremių dar nebuvo tik jutau kazkoki nedideli maudima nugaros apacioje.Taip as pasipuosus ,,firminiais" gimdymo namu naktiniais ir chalatu nutipenau i man paskirta gimdyklą, sesele pasiklauso vaiko duziu viskas gerai pafiksuoja ir paleidzia mane nuo to baisaus stalo per ta laika atvaziavo ir sese manes palaikyti, nes turejau sulaukti dar vyro, kol grys is druskininku.Iki triju nakties vaiksciojom su sese po kolidorius, zinojau, kad geriau judeti greiciau vaikutis nusileis i gimdymo takus. Vaikstom kolidoriais, o viena moteris rekia ne savu balsu? as sau ir galvoju nu ir ko cia taip rekti gazdina tik kitas moteriskes po triju gal apie puse keturiu atvaziuoja vyras pakeicia mano sese, kuria isleidziam namo ilsetis nes zmogui ryte i darba, o mes su vyru tesiam mano pradeta misija vaikstom... saremiai jau dazni, jau skauda, bet dar tas skausmas pakenciamas, taip praeina dar valandele jau stipriai skauda saremiui uzeinant as jau nieko nebenoriu nei vaiksciot nei gulet prie kamuolio isvis negaliu prisiliest tik erzina, vyra irgi stumiu nuo saves kad neglostytu nieko nesakytu leistu man paciai prakentet, man taip lengviau 
PAGALIAU gal 5 val. uzeina gydytojas apziureti manes, ciupineja tikrina mane dar ir dar karta ir pats nustebes sako, kad atsidarymas jau 8 cm., o as galvoju O Dieve kaip gerai prie 10 gimdysiu jau greit..., bet klydau... nuo tos apziuros as jau gulejau lovoje, nenorejau nei vaikscioti nieko nenorejau, norejau kad tas viskas tik greiciau baigtusi kada gi kada gi pagaliau liausis taip skaudeti... o skauda bepritiškai , nezinau kaip kitos pernesa ta skausma bet man buvo ziauru vyra kas kiekviena saremi varau reikalauti nuskausminamuju, vyras glosto palaiko: pakentek dar truputi mazute jau greitai. o as verkiu, verkiu ir prasau jo pagalbos.taip mums besikankinant pasikeicia pamaina ligonineje ateina rytine nauja pamaina.buvo gal 7 ar 8 val. jau nebezinau laiko nebeseku skausmas varo is proto sesele pries tai dave nuskausminamuju, kurie patikekit manim nieko nepadejo.Ir stai ateina rytines pamainos akusere lygtais vardu Bozena duoda man nuskausminamuju ir sako valandele pailsek jau nusikankinus tada jau gimdysim. Vaistai pasirodo stiprus skausmas atslegsta, kazkur skauda bet jau atdodo, kad ne man as apsnudus guliu, matau vyra salia sedinti, tas jau irgi pavarges akys limpa, bet manes nepalieka, nepaleidzia rankos paglosto nusisypso.Gal uz valandos ateina ta pati akusere ir klausia su kuom as noreciau gimdyti su rezidentu ar skyriaus vedeju?man vaistu poveikiui isgaravus jau visvien as jai rekiu, kad man tas pats su kuom gimdyti, o ji man sako, kad tai labai svarbu, nes vedejas pades profesionalas.As rekiu jau akuserei, kad gerai gimdau su vedeju.Akusere liepia atsikelti is lovos nueiti i tuoaleta nusipraust veida, susiristi plaukus na vienu zodziu pasiruosti gimdymui.As i ja ziuriu issprogusiom akim galvoju isvis su proteliu susipyko kaip man per ta skausma is lovos islipti????????? 
bet vyro padedama taip ir padarau nueinu i tualeta ant kurio atsisedus nuo skausmo nebegaliu atsistoti, tada vyras kriaukleje nuprausia veida, bando suristi man plaukus, aisku jam tai nepavyksta bet man jau tas pats sakau risk bet kaip as jau nebegaliu kentet to skausmo...parejus i gimdykla atsigulus lovoj pajutau kad noriu jau stangintis stipriai vyrui liepiu kviest gydytoja nes jau nebegaliu kentet...pagaliau atejo ir akusere ir prasidejo gimdymas akusere liepa stumti, vyras is vienos puses lovos, vedejas is kitos puses laiko mano rankas, kad galeciau stipriai isikibti ir stumciau... kiek pamenu stumiau neilgai atrodo vos keleta kartu ir taip:9.05 mum gime sunelis, visa nestuma zinojau nujauciau, kad pas mus gims sunelis:)
3690 g. 54 cm. sveikas vaikas, tiesa gime pameles truputi, nes buvo virkstele apsisukus aplink kakliuka, bet viskas gerai
padeda musu maza gumuleli po lempom ziuriu as i ji ir negaliu patiketi, kad cia musu stebuklelis toks mazutis, svelnutis, viena akyte atmerkta,kita sulipus.skausmas jau pamirstas viskas atlego kai pamatai ta Dievulio duota stebukla...
