. Nusiperku tą, kuris iš karto parodo ir nereikia laukti ryto. Pasidarau ir žiuriu priešais langą, kad būtų šviesiau, dvi juostelės ir sau kartoju taip, taip ,taip, tikrai dvi, nesivaidena. Nubėgu pas ginę, juk nėštumo testas ne garantas, o registratūroj sako, visos baigė darbą, supraskit penktadienis trečia valanda po pietų. Sako, jei norit galit važiuoti i greitosios pagalbos ligoninę, na aš ką iki pirmadienio tikrai neištempsiu nesužinojus tiesos. Nuvažiuoju, ten toks jaunas daktariukas patikrina, sako matau puslelę, jums 4-5 sav., atspausdina nuotraukytę, sumoku 60 Lt už paslaugas:))) Prasidėjo laukimas, mėgaujuos kiekviena diena, drabužių badas. Tyrimai geri, tik baltymo per daug, reikia daugiau skysčių ir daržovių valgyti. 20 sav. persivalgau riešutų, išbėrė pilvą, rankas, o niežti nežmoniškai, atsiduriu santariškėse, sakau reikia alergologo, mane išbėrė, sako konsultacinė poliklinika ten toliau, oi čia nėštumas, palaukit! Pakviečia daktarą, suleidžia vaistų, niežulys atlėgsta, prisiperku vaistų, naktimis leidžia, nes nuo kasimosi negaliu miegoti. 22 sav. pirma echoskopija, viskas gerai, vaisiui 20 sav., mano ginė nieko. Antra echoskopija 33 sav., echoskopuojanti ginė sako vaisiui 31 sav. 34 sav. apsilankymas pas savo ginę, sako, oi vaisius dviems savaitėms nesivysto, gimda nepaaugus, į ligoninę! VGN praleidžiu 1,5 paros, išsiaiškina, kad viskas gerai, reikia skaičiuoti pagal echoskopą, o ne pagal mėnesines. Grįžtu pas savo ginę visa pikta, sakau viskas man gerai, pakeičia gimdymo terminą, dar pamatuoja spaudimą 140/90, į ligoninę ! Sakau, na jau ne, nevažiuosiu, pasirašau popierių, kad sutinku ir neturiu jokių priekaištų, jei ką. Na štai, birželio pabaiga. Aplinkybės nulėmė, kad atsidūriau antakalnyje. Penktadienis. Skyriau vedėjas sako, mažėja vandenų, jei per savaitgalį nepagimdysit, pirmadienį 7 ryto skatinsim. Sekmadienį naktį, negaliu užmigti, juk rytoj turėsiu vaiką ! Bet dar viliuosi, kad patikrins ir paleis namo. Pirmadienis. Mes jau čia, daktaras apžiūri, sako 3 cm, klausia tai guldom ? Jetau, galvoju, dar galima rinktis, juk jūs geriau žinot. Pasiduodu daktaro valiai. Gimdykla. Nuleidžia vandenis, daktaras stebisi labai mažai, nubėga gal tik pusę stiklinės. Prijungia lašelinę, varvina skatinančius, sakau, o maloniai maudžia kaip per mėnesines, akušerė juokiasi. Po trijų val. 4 cm, per lėtai, didiną dozę, prasidėjo sąrėmiai, kas 5 min., paskui, kas 2 min., jau smagu, raitausi, šoku lambda, daktaras gal nuskausminamųjų, sakau ir taip ir ne, nežinau, sako, tai gerai, nereikia. Noriu valgyt, akušerės klausiu, o paskui karbonadų duos. Juokiasi. Duoda kvėpuoti deguonį, plastmasė smirda, numetu. Atsiguliu ant kito šono, krinta tonai, liepia ant kairio gulėti. Paskui atsiguliu tiesiai, vėl krinta tonai, vėl liepia ant kairio. Akyse temsta, atrodo, kad sąrėmiai kas 30 sek. duoda, didina dozę. Už sienos mažylio riksmas, galvoju kaip gerai, kaip norėčiau pasukti laiką į priekį, pagimdyti, džiaugtis mažyliu, valgyti karbonadus, o aš dar tik pusiaukelėje. Apžiūra. Po valandos jau 5 cm, galvoju per valanda 1 cm, tai kas toliau bus, kenčiu, akyse susiliejęs vaizdas. Mintyse save raminu, kad kaip smegenys nupranta skausmą, taip man ir skauda. Atbėga daktarai, iš kur jie čia, ko jie ten landžioja, kita daktarė sako nieko nebus, viskas stovi. Galvoju kaip tai nebus. Daktaras neramus, pareiškia gimdymą turime užbaigti cezariu. Mintyse cezaris, cezaris, daugiau nebeskaudės, greičiau vežkit. Operacinė. Oho kiek personalo, greit velkasi chalatus, žvangina įrankius! Nuo sąrėmio net uždainuoju aaaaaa, daktaras meta į mane žvilgsnį. Anesteziologė leidžia vaistus, sakau dar neleiskit, nuo sąrėmio drebu. Jau leiskit, aš pasiruošus! Palaima! Per kūną nueina šiluma. Mane įnirtingai mėsinėja, jaučiu kaip daktaro ranka nardo manyje, kažką stipriai traukia, girdžiu gražiausia natą pasaulyje mezzo fortissimo aaaaaaaaaa. Berniukas! Ašaros akyse. Bandau atlošti galvą, kad tik ką nors pamatyčiau, matau matau mojuoja rankytėm ir rėkia per visą operacinę!!!! Daktaras sako virkštelė, buvo apsivyniojusi (paskui paaiškėja, kad labai trumpa, nebučiau išstumus, vaisiaus hipoksija, todėl krito tonai). Atbėga dvi seselės, nusineša ant stalo, pasukusi galvą ant šono žiuriu kaip rengia, o jau rėkia nepatenkintas !!!! Prineša, 2930 gr, 50 cm, 9/10 balų. Skaičiai įsirašo atmintin visam gyvenimui. Žiuriu, sakau koks gražus, sako pabučiuokit, o jis žiūri žvilgančiom akytėm, maždaug Aš gimiau, kur linksmybės!
Sako, kad nėštumo periodas kiekvienai moteriai ypatingas. Taigi nuo pradžių. Penktadienį važiuodama po darbo namo galvoju užsuksiu į vaistinę nusipirksiu testą, juk mėnesinės vėluoja vieną dieną ir šiaip smagu pagadinti . Nusiperku tą, kuris iš karto parodo ir nereikia laukti ryto. Pasidarau ir žiuriu priešais langą, kad būtų šviesiau, dvi juostelės ir sau kartoju taip, taip ,taip, tikrai dvi, nesivaidena. Nubėgu pas ginę, juk nėštumo testas ne garantas, o registratūroj sako, visos baigė darbą, supraskit penktadienis trečia valanda po pietų. Sako, jei norit galit važiuoti i greitosios pagalbos ligoninę, na aš ką iki pirmadienio tikrai neištempsiu nesužinojus tiesos. Nuvažiuoju, ten toks jaunas daktariukas patikrina, sako matau puslelę, jums 4-5 sav., atspausdina nuotraukytę, sumoku 60 Lt už paslaugas:))) Prasidėjo laukimas, mėgaujuos kiekviena diena, drabužių badas. Tyrimai geri, tik baltymo per daug, reikia daugiau skysčių ir daržovių valgyti. 20 sav. persivalgau riešutų, išbėrė pilvą, rankas, o niežti nežmoniškai, atsiduriu santariškėse, sakau reikia alergologo, mane išbėrė, sako konsultacinė poliklinika ten toliau, oi čia nėštumas, palaukit! Pakviečia daktarą, suleidžia vaistų, niežulys atlėgsta, prisiperku vaistų, naktimis leidžia, nes nuo kasimosi negaliu miegoti. 22 sav. pirma echoskopija, viskas gerai, vaisiui 20 sav., mano ginė nieko. Antra echoskopija 33 sav., echoskopuojanti ginė sako vaisiui 31 sav. 34 sav. apsilankymas pas savo ginę, sako, oi vaisius dviems savaitėms nesivysto, gimda nepaaugus, į ligoninę! VGN praleidžiu 1,5 paros, išsiaiškina, kad viskas gerai, reikia skaičiuoti pagal echoskopą, o ne pagal mėnesines. Grįžtu pas savo ginę visa pikta, sakau viskas man gerai, pakeičia gimdymo terminą, dar pamatuoja spaudimą 140/90, į ligoninę ! Sakau, na jau ne, nevažiuosiu, pasirašau popierių, kad sutinku ir neturiu jokių priekaištų, jei ką. Na štai, birželio pabaiga. Aplinkybės nulėmė, kad atsidūriau antakalnyje. Penktadienis. Skyriau vedėjas sako, mažėja vandenų, jei per savaitgalį nepagimdysit, pirmadienį 7 ryto skatinsim. Sekmadienį naktį, negaliu užmigti, juk rytoj turėsiu vaiką ! Bet dar viliuosi, kad patikrins ir paleis namo. Pirmadienis. Mes jau čia, daktaras apžiūri, sako 3 cm, klausia tai guldom ? Jetau, galvoju, dar galima rinktis, juk jūs geriau žinot. Pasiduodu daktaro valiai. Gimdykla. Nuleidžia vandenis, daktaras stebisi labai mažai, nubėga gal tik pusę stiklinės. Prijungia lašelinę, varvina skatinančius, sakau, o maloniai maudžia kaip per mėnesines, akušerė juokiasi. Po trijų val. 4 cm, per lėtai, didiną dozę, prasidėjo sąrėmiai, kas 5 min., paskui, kas 2 min., jau smagu, raitausi, šoku lambda, daktaras gal nuskausminamųjų, sakau ir taip ir ne, nežinau, sako, tai gerai, nereikia. Noriu valgyt, akušerės klausiu, o paskui karbonadų duos. Juokiasi. Duoda kvėpuoti deguonį, plastmasė smirda, numetu. Atsiguliu ant kito šono, krinta tonai, liepia ant kairio gulėti. Paskui atsiguliu tiesiai, vėl krinta tonai, vėl liepia ant kairio. Akyse temsta, atrodo, kad sąrėmiai kas 30 sek. duoda, didina dozę. Už sienos mažylio riksmas, galvoju kaip gerai, kaip norėčiau pasukti laiką į priekį, pagimdyti, džiaugtis mažyliu, valgyti karbonadus, o aš dar tik pusiaukelėje. Apžiūra. Po valandos jau 5 cm, galvoju per valanda 1 cm, tai kas toliau bus, kenčiu, akyse susiliejęs vaizdas. Mintyse save raminu, kad kaip smegenys nupranta skausmą, taip man ir skauda. Atbėga daktarai, iš kur jie čia, ko jie ten landžioja, kita daktarė sako nieko nebus, viskas stovi. Galvoju kaip tai nebus. Daktaras neramus, pareiškia gimdymą turime užbaigti cezariu. Mintyse cezaris, cezaris, daugiau nebeskaudės, greičiau vežkit. Operacinė. Oho kiek personalo, greit velkasi chalatus, žvangina įrankius! Nuo sąrėmio net uždainuoju aaaaaa, daktaras meta į mane žvilgsnį. Anesteziologė leidžia vaistus, sakau dar neleiskit, nuo sąrėmio drebu. Jau leiskit, aš pasiruošus! Palaima! Per kūną nueina šiluma. Mane įnirtingai mėsinėja, jaučiu kaip daktaro ranka nardo manyje, kažką stipriai traukia, girdžiu gražiausia natą pasaulyje mezzo fortissimo aaaaaaaaaa. Berniukas! Ašaros akyse. Bandau atlošti galvą, kad tik ką nors pamatyčiau, matau matau mojuoja rankytėm ir rėkia per visą operacinę!!!! Daktaras sako virkštelė, buvo apsivyniojusi (paskui paaiškėja, kad labai trumpa, nebučiau išstumus, vaisiaus hipoksija, todėl krito tonai). Atbėga dvi seselės, nusineša ant stalo, pasukusi galvą ant šono žiuriu kaip rengia, o jau rėkia nepatenkintas !!!! Prineša, 2930 gr, 50 cm, 9/10 balų. Skaičiai įsirašo atmintin visam gyvenimui. Žiuriu, sakau koks gražus, sako pabučiuokit, o jis žiūri žvilgančiom akytėm, maždaug Aš gimiau, kur linksmybės!
. Nusiperku tą, kuris iš karto parodo ir nereikia laukti ryto. Pasidarau ir žiuriu priešais langą, kad būtų šviesiau, dvi juostelės ir sau kartoju taip, taip ,taip, tikrai dvi, nesivaidena. Nubėgu pas ginę, juk nėštumo testas ne garantas, o registratūroj sako, visos baigė darbą, supraskit penktadienis trečia valanda po pietų. Sako, jei norit galit važiuoti i greitosios pagalbos ligoninę, na aš ką iki pirmadienio tikrai neištempsiu nesužinojus tiesos. Nuvažiuoju, ten toks jaunas daktariukas patikrina, sako matau puslelę, jums 4-5 sav., atspausdina nuotraukytę, sumoku 60 Lt už paslaugas:))) Prasidėjo laukimas, mėgaujuos kiekviena diena, drabužių badas. Tyrimai geri, tik baltymo per daug, reikia daugiau skysčių ir daržovių valgyti. 20 sav. persivalgau riešutų, išbėrė pilvą, rankas, o niežti nežmoniškai, atsiduriu santariškėse, sakau reikia alergologo, mane išbėrė, sako konsultacinė poliklinika ten toliau, oi čia nėštumas, palaukit! Pakviečia daktarą, suleidžia vaistų, niežulys atlėgsta, prisiperku vaistų, naktimis leidžia, nes nuo kasimosi negaliu miegoti. 22 sav. pirma echoskopija, viskas gerai, vaisiui 20 sav., mano ginė nieko. Antra echoskopija 33 sav., echoskopuojanti ginė sako vaisiui 31 sav. 34 sav. apsilankymas pas savo ginę, sako, oi vaisius dviems savaitėms nesivysto, gimda nepaaugus, į ligoninę! VGN praleidžiu 1,5 paros, išsiaiškina, kad viskas gerai, reikia skaičiuoti pagal echoskopą, o ne pagal mėnesines. Grįžtu pas savo ginę visa pikta, sakau viskas man gerai, pakeičia gimdymo terminą, dar pamatuoja spaudimą 140/90, į ligoninę ! Sakau, na jau ne, nevažiuosiu, pasirašau popierių, kad sutinku ir neturiu jokių priekaištų, jei ką. Na štai, birželio pabaiga. Aplinkybės nulėmė, kad atsidūriau antakalnyje. Penktadienis. Skyriau vedėjas sako, mažėja vandenų, jei per savaitgalį nepagimdysit, pirmadienį 7 ryto skatinsim. Sekmadienį naktį, negaliu užmigti, juk rytoj turėsiu vaiką ! Bet dar viliuosi, kad patikrins ir paleis namo. Pirmadienis. Mes jau čia, daktaras apžiūri, sako 3 cm, klausia tai guldom ? Jetau, galvoju, dar galima rinktis, juk jūs geriau žinot. Pasiduodu daktaro valiai. Gimdykla. Nuleidžia vandenis, daktaras stebisi labai mažai, nubėga gal tik pusę stiklinės. Prijungia lašelinę, varvina skatinančius, sakau, o maloniai maudžia kaip per mėnesines, akušerė juokiasi. Po trijų val. 4 cm, per lėtai, didiną dozę, prasidėjo sąrėmiai, kas 5 min., paskui, kas 2 min., jau smagu, raitausi, šoku lambda, daktaras gal nuskausminamųjų, sakau ir taip ir ne, nežinau, sako, tai gerai, nereikia. Noriu valgyt, akušerės klausiu, o paskui karbonadų duos. Juokiasi. Duoda kvėpuoti deguonį, plastmasė smirda, numetu. Atsiguliu ant kito šono, krinta tonai, liepia ant kairio gulėti. Paskui atsiguliu tiesiai, vėl krinta tonai, vėl liepia ant kairio. Akyse temsta, atrodo, kad sąrėmiai kas 30 sek. duoda, didina dozę. Už sienos mažylio riksmas, galvoju kaip gerai, kaip norėčiau pasukti laiką į priekį, pagimdyti, džiaugtis mažyliu, valgyti karbonadus, o aš dar tik pusiaukelėje. Apžiūra. Po valandos jau 5 cm, galvoju per valanda 1 cm, tai kas toliau bus, kenčiu, akyse susiliejęs vaizdas. Mintyse save raminu, kad kaip smegenys nupranta skausmą, taip man ir skauda. Atbėga daktarai, iš kur jie čia, ko jie ten landžioja, kita daktarė sako nieko nebus, viskas stovi. Galvoju kaip tai nebus. Daktaras neramus, pareiškia gimdymą turime užbaigti cezariu. Mintyse cezaris, cezaris, daugiau nebeskaudės, greičiau vežkit. Operacinė. Oho kiek personalo, greit velkasi chalatus, žvangina įrankius! Nuo sąrėmio net uždainuoju aaaaaa, daktaras meta į mane žvilgsnį. Anesteziologė leidžia vaistus, sakau dar neleiskit, nuo sąrėmio drebu. Jau leiskit, aš pasiruošus! Palaima! Per kūną nueina šiluma. Mane įnirtingai mėsinėja, jaučiu kaip daktaro ranka nardo manyje, kažką stipriai traukia, girdžiu gražiausia natą pasaulyje mezzo fortissimo aaaaaaaaaa. Berniukas! Ašaros akyse. Bandau atlošti galvą, kad tik ką nors pamatyčiau, matau matau mojuoja rankytėm ir rėkia per visą operacinę!!!! Daktaras sako virkštelė, buvo apsivyniojusi (paskui paaiškėja, kad labai trumpa, nebučiau išstumus, vaisiaus hipoksija, todėl krito tonai). Atbėga dvi seselės, nusineša ant stalo, pasukusi galvą ant šono žiuriu kaip rengia, o jau rėkia nepatenkintas !!!! Prineša, 2930 gr, 50 cm, 9/10 balų. Skaičiai įsirašo atmintin visam gyvenimui. Žiuriu, sakau koks gražus, sako pabučiuokit, o jis žiūri žvilgančiom akytėm, maždaug Aš gimiau, kur linksmybės!
Grazi istorija 
,net siurpas nuejo skaitant apie saremius 
Sekmes jusu seimynelei auginant savo spinduliuka 
,net siurpas nuejo skaitant apie saremius Sekmes jusu seimynelei auginant savo spinduliuka
super lb patiko istorija su šmaikštumo detalėm, nu tikrai super 
Šaunuoliui Danieliui- balionėlis
lb patiko istorija su šmaikštumo detalėm, nu tikrai super Šaunuoliui Danieliui- balionėlis
Smaiksti istorija,sekmes Jums
Nu labai smagiai aprašėt gimdymo eigą
Aukit sveikučiai
Aukit sveikučiai
Nu labai faina istorija Saunuoliai jus Sekmes augant 
Saunuoliai jus Sekmes augant
Linksmai taip
