Mūsų stebukliukas apie savo atėjimą į šį pasaulį pakuždėjo nuojauta, nors testukas parodė II juosteles balandžio 1-ąją patikėjau. Kad nereikėtų tėvelio įtikinėti, kad tai ne pokštas, palikau staigeną kelioms dienoms vėliau. Prasidėjo ilgas nors, vėliau įsitikinom, labai greit prabėgęs laukimo etapas. Laukimo ir ruošimosi didžiajam įvykiui, mažo stebuklėlio atėjimui.
Tas mažas stebuklas džiugino dar pilvelyje, augdamas, didėdamas. Plėsdamas nameliuką savo poreikiams. Kiekvienas pagurgėjimas pilvelyje atrodė kaip judesiukas, kurio labai laukiau. Apie savo buvimą Pauliukas geru spyriu pranešė saulėtojoje Kretoje, kur medutį kopinėjom, arbūzus valgėm ir pilvelį auginom.
Vėliau smarkuolis neleisdavo pamiršti apie save ir pasitaikius progai apspardydavo mamytei šonkaulius, neleisdamas miegoti. Kartu keliavo i mankšteles ir baseiną, prie ežero su draugais leido laiką, stovyklavo, netgi padėjo man diplominį rašyti ir jį sėkmingai apsiginti. Kai nameliukas pasidarė ankštokas neskubėjo į šį pasaulį, palaukė kol tėveliai suruoš kraitelį, kambarį nuostabiausiam žmogučio pasirodymui. Tik tada iš gruodžio 15- osios į 16-osios naktį išskubino į ligoninę Didžiajam susitikimui.
Iš vakaro papuošus eglutę dar ilgai miegelis neėmė, vis mąsčiau, kodėl mažutis neskuba pas mus, o pažadėtoji data jau eina į pabaigą. 4 ryto nubudau nuo noro i wc, gryžus į lovą įtiesiau rankšluostuką (nuojauta), po kiek laiko pajutau, kad šlampa. Vėl kelione i wc, dušas. Duše atėjo suvokimas, kad prasideda. Drebuliukas, iš jaudulio, nežinojimo kas toliau. Nuėjau atgal į lovą prisiglaudžiau prie vyro ir bandžiau ramiai žadinti neišgązdindama.
Vyras ruošė kavą ir sumuštinukus, pagalvojau reik pasistiprinti prieš didyjį įvykį. Sėdėjom virtuvėje, buvo kažkokia ramuma ir kartu drebuliukas viduje, nusprendėm, kad 4 dienos jau turėsim rankose mūsų mažutį stebuklėlį. Susirinkom paskutinius būtinus daikčiukus ir išskubėjom pasitikti savo džiaugsmelio.
GN buvome apie 5 ryto, užsimiegojusi seselė įleido, uždėjo aparačiukus paklausyt leliuko širdutės. Rodė silpnus sąrėmiukus. Iškvietė gydytoja, mano nuostabai buvo tik 3 cm atsidarymas, o sąrėmiai, prasidėję nubėgus vandenukams, kartojosi jau kas 5 minutes.
Apie 6 nuvedė į gimdyklą, atrodė tokia jauki. Laikė kurį laiką prie aparačiukų, o taip sunku buvo gulėti, kai skausmai vis didėjo. Keitėsi pamaina, tai gerą valandą taip ir išgulėjau. Kažkodėl nerodė sąrėmių, kažkoks laidukas atsikabines buvo. Atvežė kitą aparatą ir jau sėkmingai viską fiksavo, mane vis dar prie lovos prilipdę.
Pagaliau leido vaikščioti, ant kamuolio siūbuojant, žymiai lengviau, nei gulėti. Dar vyras masažiukus darė su mano nurodymais, stipriau, silpniau, aukščiau
Labai gera pakliuvo gydytoja ir akušerė. Tiesa vis siūlė nuskausminimą, kurio man rodės neprireiks. Be to ir nusiteikus buvau naturaliai gimdyti.
8.30 val atsidarymas 6cm akušerė pranašavo, kad pagimdysiu iki 12 valandos, netikejau, kad viskas taip greit
Užsimaniau i wc ant rimto, kiek užtrukau, nes sąrėmiukai vis dažnėjo, sunku. Atlėkė akušerė ieškot, kur dingom. O mano rimtą reikalą palaikė gimdymu Juk reik apsišvarint prieš rimtus darbus
9 val striuka, sąrėmiai skaudūs oi oi, ir dar paguldė ant lovos aparačiukus prijungė.
9.45 val neištvėriau, pasirašiau dėl pusės ampulytės nuskausminimo. Apsinešiau, kaip po šampaniuko. Net nežinau ar mažiau skaudėjo, truputi plaukiojau.
10.30 val pasirodo JAU gimdom. Taip sunku išlaukt, nestumt... Oi kaip sunku, sunkiau nei sąrėmius pralaukti.
10.50 val paskutinės stangos, 4 stūmimai..
11 val ir mažasis stebukliukas jau čia- 4180g svorio ir 55 cm ūgio, Apgar 10/10.
Neapsakoma džiaugsmo lavina, palaima, pasimetimas, sumišimas... Milijonas jausmų...
Stebuklinga akimirka, kuriai pritrūksta žodžių apsakyti kokia laimė užplūdo išvydus mažutį juodais plaukučiais ir mėlynom akytėm kūdikėlį. Nors gimė gana didelis atrodė toks gležnutis, šilumos ir švelnumo kupinas, gražiausias Dievo ir mūsų kūrinys. Meilės kūrinys...
Po kelių dienelių jau galėjo džiaugtis jam papuošta kalėdine eglute bei namučiais. Įvarydamas tėveliams šoką, kas toliau...
Lygiai metai praėjo, atminty gyvos akimirkos, laimė ir džiaugsmas noras sutabdyti laiką. Bet jis lekia ir mūsų sūnelis vos buvęs mažutis kūdikėlis, jau beveik žingsniuojantis vaikiukas
Atrodo toks didelis, bet kartu mažutis mano kūdikėlis 
