visa laiką man patiko maži vaikučiai. Labai jų norėjau turėti. Vyras sakydavo, kad dar ne laikas, kad reikia man baigti 12klasių. Pagaliau Baigiau mokyklą. Pradėjau vyrą zysti, kad jau laikas mus turėti mažą angeliuką, nes namie taip tylių tik šuniukas laksto, o taip norėtiusį, kad namie būtų vaikiškas šurmulys. Ilgai laukti nereikėjo, kai man vėlavo mm. Giliai širdyje jaučiau, kad tikriausei gyvena savo namelyje mažas žirniukas, bet mano nuojauta ne apgavo. Pagaliau ryžtuosi pasidaryti testą tai buvo 2009m sausio 13d vakaras. Nuėjau į vonę testo darytis ir netikiu savom akim, kad vieną juostelė ryški, o kita vos vos matosi. Nežinojau kaip pasakyti vyrui kuris buvo miegami žiūrėjo tv. Taip ne taip pasakiau, o jis nusijuokė sakė va jau busim trise. Tais pačiais metai atšokom mūsų vestuves. Jau mano pilvuko gyventojui buvo penki mėnesei.
Neštumas ne buvo sunkus visa laiką jaučiausi puikei. Gydytojai iš pradžių sakė, kad bus mergytė, bet gilei širdyje žinojau, kad tai busi tu mano karaliau
. Vis laikas bėgo ir bėgo laukiau tos dienos kada galėsiu tave apkabinti ir visa visa išbučiuoti mano angeliukas Pagaliau atėjo tą mūsų susitikimo dieną. Tai buvo rugsėjo 22d rudens lygedienis. atsikeliu 3 valandą nakties iš skausmo, bet galvoju, kad dar tik paruošiamieji sąremei. nueinu iki wc ir vėl grįžtu į lovą gulėti nebegaliu kai tik užeina skausmas iš kart šoku. Pagaliau 5 valandos ryto prikeliu vyrą sakau jau, nes man skauda, o jis dar juokauja eisiu į darbą, o aš supykčiu atsakiau jokiu darbu, o į ligonine važiuosmą. Jau 7 valandą buvome ligoninėje ir prasidėjo liksmibės kai nuleido vandenys tas skausmas buvo toks nepakeliamas. Gydytojas ir akušere sakė tuoj turėsi savo leliuka, o aš atsakiau gal iki vakaro ir turėsi, o jie sako greičiau, nes pas tave viskas atsidarę yra kurios gimdo pirmą kartą tau pavydėtu, kad pas tave taip viskas greitai. Liepia gydytojas nueiti į wc, o aš atsakiau dar iškris vaikas. Labai dėkinga esu gydytojui Dumšei ir akušerei nes jie man ir pilvą glostė ir apkabino. Mano mažiukas į šį pasaulį atėjo kaip kareivis visas buvo virkštele apsiviniojes. Net gydytojas nežinojo ar per virš imti ar leisti pačiai. Pagaliau finišas 9.35 valandos mano angeliukas jau šiam pasaulyje. Jis toks mažiukas gliežnutis. Dar karta esu dėkinga gydytojai Dumšei ir akušerei cežaitei, kad sutiko mano angeliuką
Aš gimdžiau Utenos gimdymo nomuose. Štai tokia mano istorija. Ne supikytę jei yra daug klaidu nes labai subėjau rašyti kol mažius miegą. 
