Po dukrytes gimimo IStorija gyvenom puiku gyvenima trise, dekodami visiems KAZKUR uz tai, kad suteike sansa auginti vaika.
Visiskai rami, maitinau mazyle iki vieneriu metuku, o vos nustojau, pajutau, kad pozymiai nestumo vel aplanke mane. Pasidariau testa, o !!! vos nenuvirtau- teigiamas. Taciau, 8-ta savaite vievirziukas nustojo vystytis ir as trenkiausi veidu i gyvenimo realybe. Skaudejo zveriskai, taciau keista, neieskojau kaltu, nekaltinau saves del to, kas nutiko. Chromosomos suzaide taip, kaip joms patogu.
Po 1 men. vel uztruko moteriski dziaugsmai, pagalvojau, kad tai pasekmes to, kad vievirziukas mane apleido. Palaukiau, pasedejau ant palanges paniurusiu veidu ir staiga, kaip Archimedui "eureka", taip man " TESTAS"!!
Pasikinkiau savo sluota (visos mes raganos) ir nulekiau i vaistine. Atrodziau kaip bridzita Jones, kai iciuozia nuo kalnu tiesiai i vaistine.
Garsiai : man testa! Ryto nelaukiau, testa dariau tuoj pat, ei ei ei, ne vaistinej gi.
Ir ka gi ka gi ka gi ka gi ... Kodel tos 3 minutes staiga turi ne 180sekundziu, o 1800?
Laikas sustojo. As kaip vaikystej, kai rizikuodavau viena akimi paziuret, dirstelejau: TEIGIAMAS......ar girdit??? TEIGIAMAS.
Stop. Kvepuojam, ikvepiam, iskvepiam, iskvepiam gi! Reikia nusiraminti, kad vel tos laimes is musu neatimtu.
Man sekasi nesioti kudikius, nestumas mane pakyleja, jauciuos ne tik stipri emociskai, taciau ir neapsakomai laiminga. KAip pirmaji nestuma, taip ir si, as 100% isitikinus vaiksciojau pas medikus, vaziavau pas genetikus, kad viskas OK.
Keturiasdesimta savaite kas antra diena vaziavau matuoti tonusus, paruosiamieji saremiai kartojosi daznai, taciau ir vel nutiko kaip pirmaji karta. Kaklelis lyg uzsiutas, nepajudinamas kaip Zaliojo tilto statula. Ka gi, planuojam imperatoriskaji pjuvi.
2010 08 05 8.00 renkites, rasykites, gulkites. Vaziuojam, oro buciniai ir ne tik oro- vyrui, liekanciam laukti kaip mums seksis.
9.00 pradeda operacija, pajuokaujam su fantastiska anesteziologe, sako, as pries metus tokia operacija turejau.
Pradeda. Skundziasi vyr.gydytojas del daugybes saaugu (juk ketvirta pilvo operacija), pradeda jas stumdyti.
Sakau:
- Gal galetumet tuo paciu pasalinti ir lasinukus?
- Lai pasilieka, ju dar prireiks, pas mus siaures krastas.
- Tai gal nors apatinius sonkaulius?, ka?
Tureciau vapsvos liemeni.Operacinej pasigirsta nevaldomas personalo juokas.
Susikaupiam vel, as per veidrodines lempas matau kaip smagiai prastumdo viska ir girdziu:
- Imam jau!
Va cia laikas pradejo teketi visiskai kitaip nei laukiant testo rezultatu. Keletas minuciu praejo kaip sekunde ir as jau jauciu, matau, o, Dieve, lieciu savo Sunu!!!
Mazytis, meilutis, vis bando atmerkti akytes. Isnesa ji nuprausti, o as lieku ant operacines stalo kukciodama, verkia ir anesteziologe ir sesele, nes as vis kartoju:
-Mano sunus, mano sunus, mano JUras. Juras.
Tai vaikas, kuris kaip jura. Prisiviliotas. Ir kaip ir jura, ja vos pamatai ir pamirsti viska gyvenime, alsuoji ja, ikvepi ja, nori visa sugerti i save ir jau niekada nepamirsi.
Palatoje manes laukia vyras, ant ranku laikydamas sunu.
Musu sunu.
Sunau, sakau mintyse ir garsiai. Sunau, tu esi mums dovana uz ilgus laukimo metus, esi dovana savo sesei, kuri taves lauke, tau dainavo, kai tupejai siltai pilvelyje.
Sunau, as linkiu, kad tavo gyvenimas ostu. Ostu kaip jura, su atoslugiais ir potvyniais. KAd laime visada butu sudedamoji tavo dalis, kaip juros - druska.
Tu esi mano dushiukas, taip as vadinu tave. Sypsaisi nuo pirmuju gimimo akimirku. Ir as noreciau, kad sypsena tau butu palydove, kai atleksi pas mane su nubrozdintomis kojomis, kai zolyte kutens tau padus, kai vejas zais su tavo plaukais, kai dienyne uz drausme rikiuosis pastabos, kai pirmoji tavo meile supyks, kad draugauji ir su kita mergaite...
As visada tavo. Visada tau. Visada , prisiekiu, padarysiu viska, kad tik tu sypsotumeis.
p.s. Yra legenda apie pauksti, kuris gieda tiktai viena vieninteli karta gyvenime, bet daug graziau, nei kas kitas sioje zemeje. Palikes lizda, jis leidziasi ieskoti erskeciu krumo ir neturi ramybes tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygiu saku ir spausdamas krutine prie ilgiausio astriausio spyglio, persiveria sirdi. Mirties valanda, uzmises viska, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakstingala. ... nepaprasta jo giesme, vienintele gyvenime, ir uz ja atiduodama gyvybe. Taciau visas pasaulis klausosi nusciuves, ir Dievas sypso danguje, nes tai, kas geriausia, atitenka per didziausias kancias...
Todel ir as sakau: aciu uz kancias, uz spyglius, perverusius sirdi, nes as galiu giedoti savo giesme, o pasaulis klausosi nusciuves:
AS TAVES SULAUKIAU, SUNAU!!!
