laiminga idealios šeimos moduli-sūnus ir dukra- išrikiavo netikėta žinia -mamytė turės dar vieną žmogelį į pasaulį atvesti



sapnuoju ,kad mamos draugės pakuoja man dovana.viena klausia-su kokia juostele perrišti.kita sako- nesvarbu ,vistiek gims berniukas.


galimybės kažkam dovanoti ilgai širdyje išnešioto vardo RAFAELIS

dirbu pilnu tempu.

visiems sakiau ,kad sūnaus laukiausi,o mano mama ,kuri sunkiai susitaikė su mano trečiu nėštumu ,laukė tiktai mergytės.rinko net vardą mergaitei-ne ,sakau aš ,vaikas turi jau savo varda,pratinkis prie jo.mano pažystami žmonės net barė ,kad neprotingai elgiuosi ,o jei mergytė ,kokia trauma vaikui bus.
kaip visada ,jokių pykinimu ,alpimu ,nepaprasta ramybė.ir netikėtai viena po kitos dvi ekoskopijos per mėnesi.nu dabar sužinosiu- sunerimau netgi ka ten pamatysiu


deja,mano vaikiukas rodė subiniuka ir net nesiteikė pasirodyti.truputi nusivyliau.
eksperimentuojame-sakau visokius vardus,lelia nejuda,sakau-rafaeli ,tave myliu,
vaikutis tuojau pat suspurda.vyras irgi džiaugiasi-nejau gi taip išsvajotus du sūnus turėsiu?ir jis grodavo gitara--šiaip muzikantas mūsų tetukas--kūrė tik šiam mažyliui dainą.juokdavomės ,kad grojant nutyla,klausosi,kai nebegroja-inirtingai suspurda tarsi dar prašytu.tetei vėl ėmus grot ,vaikiukas ramus

paskutinė ekoskopija kazkur apie 34nėštumo savaitę.ir vėl jokių rezultatų-vaikiukas sveikas o kas gims-neaišku.oi ,21a. stebuklas

gegužės mėnesi pasibaigė naujųjų namų remontas.sažiningai ,kaip ir dera moteriai besilaukiančiai sūnaus prie remontu karts nuo karto prisidėjau langus dažydama ir sieną mūridama

birželio 9diena pasveikinome mano vyro vyriausiąją dukrą su 17 gimtadieniu,
jaučiuosi ,kaip peršalusi,negerai kazko.dar keturias dėžes iškraustau,patalynės reikia ,vaikiukams geru rubu ,nes pas daktara važiuos.na,reiks pagulėti ,daugiau nieko nebedirbsiu ,reik laukt 26dienos...ryte pabundu dar piktesnė,lauke super šaltis-birželio 10diena -5laipsniai

atvarau į ligonine sušalus ,mašina blogai šildo.ramiai visiems sakau-jau gimdau.
popieriukus tik pildo ,o daktaras-tikrinam.o ,stebisi--ir vėl antra karta-- 6cm.kalkelis atsidares.jau greitai greitai.pajungia matuoti vaiko tonus,o aš guliu rami-ar šokolado idėjei-klausiu vyro.daktaras atsisuko -saremis?-aš akis išpučiu -nu ne. o aš čia kitaip matau,nustemba jis.guliu, su vyru plepam,o ka tias personalas sako-pro ausis praleidžiu ,lyg ne pati gimdyčiau-o ko man panikuoti ir kvaršinti galvą klausimais-viską aš žinau.einu ituoleta,vėl kraujas,tai kur tie vandenys?išsigandusi net nepasisioju,šaukiuosi ,kad kas iš tuliko parvestu.tai kad jau 8cm.atsidarymas.daktaras taip itartinai žiūri į mane-ar skauda?nu ,ne.pati nesuprantu ,koia euforija apėmė,laukiu tik kad greičiau išlystu tas mano sūnus
bet jau skauda,kerpa vandenis,skausmas paauglystėje per mėnesines didesnis būdavo



paguldo man toki klecka minkštuti,kazkodėl itartinai kvepianti apelsinais ,kuriuos kasdiena po 1kg.suvalgydavau
LABAS ,MANO NUOSTABUSIS ,ILGAI LAUKTAS SŪNAU ,RAFAELI.pabučiavau savo mažiuka ir nustebau ,kad jis atsimerkė ir nuostabiom akelėm isisteibelėjo į mane
daugiau ,gal



joniškio gimdymo namai