Prievartautojams - ne!

Laba diena, kreipiuosi į mamas, kurios yra susidūrusios su vaikų seksualine prievarta. Mano praeity buvo toks isgyvenimas, kurio neimanoma apsakyti keliais žodžiais. Kiekvienai tikrai mylinčiai motinai yra sunkus išgyvenimas matyti pažeistą vaiką tiek fiziškai tiek emociškai. Po tų siaubingų išgyvenimų, kai tikras tėvas seksualiai išnaudoja tikrą dukra, o jai vos 5 metai... Po to ilgi metai sveikatos atstatymo ir pan.
Bet ką daryti, kai tvirkintojas po kelerių metų pertraukos vėl nori matytis su mergaitėmis? Kaip apsaugoti vaikus nuo panašių atsitikimų? Kas gali garantuoti, kad daugiau niekada nepasikartos tvirkinamiesi prievartos veiksmai? Mergaitės vengia bet kokios temos apie tėvą.
Atsiliepkite, pasidalinkite savo išgyvenimais, gal drauge jausimės tvirtesnės ir galėsime labiau apsaugoti savo vaikus?

Rasmeda, galiu tik bandyti isivaizduoti, kaip Tau sunku
Man tik kyla toks klausimas - ar negalima tokiems, atsiprasant, patinams isvis atimti tevystes teises???
Faktas kaip blynas, kad tikrai jokia motina nesijaus rami, palikusi dukrytes su tokiu "zmogumi", kuris praeityje sitaip jas isnaudojo
Nebent... Nebent kaltininkas ir dabar nera nubaustas nes nenoreta kelti didelio skandalo ir viska kelti i viesuma?

Jei tas faktas buvo oficialiai fiksuotas, galbūt reikėtų pasikalbėti su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, jei ne - su teisininkais, ką būtų galima padaryti.

Kaip supratau tas tvirkintojas ir buvo mergaites tevas. Jokiu budu nereikia leisti jam matytis su mergaitemis, nes jei jis istaikys proga pasilikti su jomis vienumoje, beveik garantuoju, kad viskas pasikartos. Man paciai aciu dievui neteko susidurti su tuo (ir tikiuosi, kad neteks), bet pazistu zmoniu, kuriems teko ir labai gerai tavo situacija suprantu. Jokiu budu neleisk tvirkintojui susitikti ir tuo labiau buti vienumoje su mergaitemis. Jeigu reikalaus, tai grasink policija, ar kuo kitu, bet grasink, daryk viska, kad jis su jomis nesusitiktu, nes kitaip gali baigtis labai liudnai.

faktas tas, kad net jeigu ir nepakartos veiksmų - vaikai buc traumuojami, netgi nekaltų pasimatymų mieste...

Butent. Juk Rosmeda minejo, kad "mergaitės vengia bet kokios temos apie tėvą".

Tikrai per žiauru būtų leisti vaikučiams kankintis matant tą žmogų. Jis gali jas traumuoti užuominomis, šypsniais, žvilgsniu, kitiems nieko nesakančiais judesiais. Mergaitėms bus baisu bet ko kas primins tas situacijas, jos jaus, kad niekas jų negina, nes gali atsikartoti tragedija.
Jei tik įmanoma- jokių kontaktų ar gyvenimo po vienu stogu.

Aš taip pat manau, kad nuo tokio tėvo kur toliau savo dukras reiktų laikyti.

sewbas neisivaizduoju, ka padaryciau, jei suzinociau toki dalyka apie savo vaiku teva. Uzteko kad patyriau budamma suaugusi prievarta, ir zinau koki palieka sleifa tokie dalykai, o jau mergaites...manau reikia is viso pasakyti, kad jis nedristu net artintis prie namu ir prie mergaiciu per patrankos suvi.

Na, gal ir as pasipasakosiu Mano dede (mamos brolis) yra epileptikas, 2 gr.invalidas...slykstu pagalvoti, kad jis mane visai mazyte ir dar nieko nesuprantancia galejo paliesti.... man tada buvo 5 ar 6 metai...iki galo jis niekada nepriejo, bet...net nezinau kiek kartu jis nusivesdavo mane i koki nors uzkampi numaudavo kelnaites ir...net nezinau ar tai vertetu sakyti...kazkam tai vadinama oraliniu, o jis taip driso daryti man... kaip sunku papasakoti, tai ka jauciau, nes turbut daug ko nepamenu, bet daug kas yra istrige visam gyvenimui kaip slykstu ir nepaaiskinama kai giminaitis ir dar nesveikas gali lysti prie mazametes mano MAMA ir kiti ji tik sumuse ir daugiau nieko nedare...beje visi apie tai suzinojo tik po 5-6 metu kai jis pradejo lysti prie 3-metes mano sesers, kuri iskart pasisake, tada pratrukau ir as, o pries tai visa laika tylejau ir tikrai nezinau kodel Kaip noreciau jam atsilyginti, na gal is dalies jis jau ir kencia uz tai, as niekada per 12 metu su juo graziai nekalbejau, visada jam tai primenu ir keiksiu visa gyvenima NIEKSAS

Praėjo juk jau 12 metų Bet aš jo nekenčiu iki šiol ir dabar kai turiu dukrelę, sutepa net žvilgsnis į ją Ir tikrai nesedėčiau rankų sudėjusi, nesvarbu, kad giminė ir nekreipčiau dėmesio į močiutės maldavimus... Į psichūškę tokius ir jokio pasigalėjimo... Ir tikrai neleisčiau rasmeda, kad tas žmogus susitikinėtų... NIEKADA... nepadaryk klaidos, mergaitei bus dar didesnis šokas, nes pasamonėje susitikus su tuo žmogumi vėl viskas iškyla, bent jau įsimintiniausi dalykai ir jų ištrinti neimanoma Aišku, tau spręsti... tik pasakiau savo nuomonę...

Rasmeda, kur dingai, pasirodyk. As daznai apie tavo tema pagalvoju, idomu kaip tau sekasi? Tikiuosi, kad su mergaitemis viskas gerai.

Liniute, laikykis. Jeigu dar iki siol labai blogai del to jautiesi, zinok, visai neblogai butu pas gera psichologa apsilankyti. Vienam mano pazistamam zmogui padejo. Beveik 20 metu kentejo, kol prisiruose i specialistus kreiptis, o paskui gailejosi, kad anksciau nesikreipe.

P.S. Man baisu pagalvoti kaip tokius slykscius padarus dar zeme nesioja.

1. Suprantamos emocijos, bet numanau, kad tokie žmonės yra nelabai sveiki... na psichikos prasme, juk sutik, kad normalaus vyro mažametės mergaitės negali traukt. Čia jau kažkas galvoj negerai.

2. o žemė nešioja visus, taip kad čia daugiau retorinis šūksnis...