Dėkui už palaikymą ir patarimus.
Situacija po truputėlį juda į priekį. Iš pradžiu dukra spyriojosi, kad palikčiau ją ramybėje. Buvau pas psichologę viena. Pakalbėjom, džiugu, kad nutaikiau ant geros. Davė patarimų, kaip su ja kalbėti. Tačiau jie mano dukrai suveikė labai nedaug. Po ilgesnio laiko, dukra sutiko nueiti pas psichologę. Tačiau prieš pat dukrą vežant pas psichologę, ji pradėjo isterikuoti, kad niekur nevažiuos, kad ją uždarys į psichiatrinę ligoninę. Kiek kartojau, kad to nebus, ji tik užsidarė ir niekur neėjo. Paskambinau psichologei, ji sakė, kad jai neteko susidurti su tokiu atveju, tačiau tai yra normalus reiškinys jos dabartinei būsenai. Liepė atvykti kitą kartą,o mergaitę nuraminti. Prieš porą dienų aš ją įtikinau, kad būsiu su ja ir neleisiu uždaryti į psichiatrinę (nes kai sakiau, kad to apskritai nebus, ji netikėjo). Pagaliau mums pavyko nuvykti. Iš pradžių sėdėjom tryse. Dukra tylėjo, psichologė kad ir kiek bekalbintų ją, ji visiškai tylėjo. Paklausiau jos, gal geriau, kad aš išeisiu, bet jei kas nutiks, iškart būsiu už durų, nes aš jaučiau, kad varžau dukrą (mamos tą jaučia, tikrai). Ji sutiko. Vienintelis žodis ištartas per 40 minučių buvo Taip. Vėliau psichologė pasakė savo pirmąją išvadą (Apie ką jos kalbėjo nesakė, nes tai yra konfidencialu), bet pasakė tik tiek , kad mergaitę prakalbinti yra be galo sunku. Tačiau jai pavyko išgirsti atsakymus į kelis klausimus. Tad pasiūlė mergaitę labai saugoti (dėl jos suicidinių minčių) ir tai, kad įvyko kažkas dar tokio apie ką mergaitė dar mums nepapasakojo. Iš pokalbio visąlaik jautėsi, kad ji kažką slepia.
Tačiau bėda yra tokia, kad dukrai prasideda priepuoliai. Ji kartais visiškai be priežasties pradeda isterikuoti, verkti, užsidaro kur nors ir neišlenda. Psichologė sakė iš karto siųstų pas psichiatrą, tačiau be šansų būtų susikalbėti su ja. Tad ji sugalvojo įgauti mergaitės pastikėjimą ir kartu palydėti pas psichiatrą.
Man labai skaudu žiūrėti į taip besikankinančią dukrą. Aš kartu su ja kankinuosi, tik kaip ir psichologė sakė, moku jai to neparodyti ir tai yra labai gerai. Nors mano viduje dedasi irgi baisūs dalykai. Niekada negalvojau, kad mano dukrytei, teks išgyventi tokį sunkų periodą. Labai baisu, kad sau ko nors nepasidarytų..