Pagalvojau, kad vis gi reikia aprašyti ir likusius gimdymus.
O viskas buvo taip. Pirmagymį pagimdėm labai anksti, buvom jauni tėveliai. Gyvenom su tėvais, studijavau, bet po kelių metų pradėjom jausti, kad vis gi reikia broliukui sesutės, nes negerai, kad jis auga vienas. Tėvai padėjo nusiprikti pirmą kuklų butuką, kai kraustėmės nieks dar nežinojo, kad jau nešioju naują gyvybę.. . Tą pačią dieną kai persikraustėm į savo butą prasidėjo naujas semestras universitėte, mokslai nuo aštuonių ryto, alinantis darbas mokykloje po mokslų... ir naktinė nemiega, nes mums kažkas atidavė šaldytuvą, kuris įsijungdavo taip garsiai, kad man vidury nakties atrodydavo, kad jaunėlis sūnelis beldžiasi į mūsų duris išsigandęs ir negali ateiti pas mus vidury nakties... Antradienį jau nebegalėjau ateiti į paskaitas laiku... trečiadienį - nemalonumai darbe su vaikais... ketvirtadienį - aš teplioju ir keliauju į ligoninę, savaitgalį kraujuoju ir pirmadienį man daro valymą
Antradienį grįžtu namo ir ilgai sergu.. pradžioj fiziškai, po to depresija.. prarandu darbą, pasiemu akademines... ir tik po nuostabaus vasaros darbelio stovykloje vertėja atsistatau...Rudėnį vėl pradedu lauktis
. Žinoma, labai bijau. Draugė rekomenduoja gydytoją, pas kuria galima lankytis privačiai tiesiai į VGN ir kuri gali neva geriau pasirupinti mano neštumu. Dabar viskas vyksta sklandžiai, vėl dirbu, nuo šešių mėnesių grįžtu į universitetą. nuo gal 20sav pradėdu oficialiai lankytis VGN klinikoje - iki tol tiesiog surasdavau gydytoją ligoninėje. Ji niekada neaskė nieko apie atsiskaitymą, aš kai lankiausi oficialiai, mokėjau į kasą kaip tada buvo priimta, 20 litų už keturias konsultacijas. Kaip poto supratau, gydytoja tikėjosi, kad ji priims mano gimdymą ir tas honoraras bus atsiskaitymas ir už priežiurą. O aš galvojau, kad mokėdama į kasą jau atsiskaitau ir kad dirbdama konsultacijoje VGN gydytoja gauna savo atlyginimą. Visą laiką dvėjojau, ar tartis dėl gimdymo - man svarbiau buvo neštumo priežiurą, praeitą kartą puikiai buvau pagimdžius ir nesusitarus, dėl to man atrodė, kad problemu neturėtų būti... Į neštumo galą dekretiniai pinigėliai jau buvo išleisti kraiteliui arba suvalgyti ir supratau, kad vistiek neturėsiu kuo susimokėti.. reiškia reikia susitarti kad nereikia to gimdymo priimti... o paklausti yra nedrąsu aplamai tokia padėtis neįprasta.. pirmą kartą taip - niekada nemokėjau gydytojams už jų paslaugas. Tačiau per paskutinį susitikimą gydytoja pasako, kad išvažiuoja atostogauti ir aš tyliai tikiosi, kad ji jau bus išvažiavus kai gimdysiu... žodžiu taip ir nesusitariu...
Ateina gimdymo datą. Būtent tą diena jaučiuosi keistai.. jaučiu kad kažkasi vyksta... Iš ryto jaučiu, kad lyg kažkas teka... turbūt vandenys... po to teka daugiau... skambinu tėvams.. Jie dabar nelabai gali apie tai galvoti - užvakar mirė mano močiutė ir jie organizuoja laiduotuves. Tačiau tėtis jaudinasi, atvažiuoja, pasiema sūnelį ir dėl viso pikto nuveža mane į ligoninę. Gydytojos sako, kad vandenys nenubėgo, tačiau mato, kad atidarymas gal du cm, tėtis jaudinasi, jau terminas.. ir keliauju į patologiją.
Patologijoje vaikštu koridoriais, saremiai vyksta reguliariai, bet nestipriai, net maloniai.. Atrodo nubėga daugiau skysčio... Gydytoja patikrina ir pareiškia - na va dabar jau vandenys bėga! Keliaujam į gimdyklą!!!
Pildant dokumentus gydytoja pasteba, kad mano gydytojos pavardė iš VGN ir pareiškia, kad jos. Aš atsakau, kad neturėsiu pinigų susimokėti ir kad nekviestų . Atveda į gimdyklą. Gimdykla - mažas kambariukas, kurį visą užima pagrindinis BALDAS - gimdymo lova - stalas, be jo ir įrangos ten gimdvybei jau vietos kaip ir nera. Plius ant stalo kaip ir ne prisėst, nes jis yra pakeltas labai aukštai - kaip supratau aukštis irgi reguliojasi, bet prieš mane gimdė aukštesnė mamytė. Vaikštų aplink stalą ratais.. Prisistato akušėrė ir paklauso, kaip noriu gimdyti, ar NATURALIAI? pasakau, kad man nerupi . Po to kelis kartus ji man pareikšdavo, kad turėjau palnkyti kursus , pasimokinti natūraliai gimdyt
Pirmi akušerės žodžiai buvo.... gimdyme kaip papludimy.. nusiemam apatynės kelnaitės.. (teko dar vando, dėl to dėvėjau kelnaites su įklotu) - gidmyme turime būt be apatinių, kaip papludimy
Vaikštu ratais aplink stalo, neturiu kur prisėsti poilsėt.. per kojas teka vandens likučiai... Saremiai... Ateina akušėrė sako nebijok - aš nebijau, tiesiog skauda - juk normalu.. ji pasako - turi suprausti, čia tau neskauda, čia SAREMIAI mes su vyru iki šiol prisimenam jeigu kam kas nors skauda
Guliu ant stalo, matoja tonus.. ateina MANO GYDYTOJA! ) Žiuriu į ją žipsausi ir sakau - gydytoja, o šiandien jūsų pamaina? O kaip man pasisėkė (veliau pasirodė, kad merginos iš priejimo vis gi jai paskambino ir ji specialia pas mus atlėkė - nespėjo išvažiuoti atostogaut) Gydytoja šipsosi krokodilės šypsėna ir sako - taip taip mano ir dingsta ...
Pasirodo akušėrė. Liepia sėsti ir šokinėti ant kamuolio. Būtėnt ŠOKINĖT, kadangi jau ne labai nulaikau pusiausvyrą, vyras turi mane priklaikyti
. Po to akušėrė nusprendžia, kad aš per daug čia dėjuoju... ir nusprendžia suleisti man "vaistukų" nuo skausmo. Pasiulė nuskausminti. Man dar normalu, bet sutinku Atsigulu lovoje, ant nugaros.. man suleidžia vaistukų.. Staigiai matau vietoj vienos akušerės dvi pirmą kartą gyvenime mačiau tokį dalyką ir niekada daugiau gyvenime to nebuvo.. Skauda dar labiau negu anksčiau - jeigu anksčiau man skaudėjo truputi, dabar skauda LABAI..Skauda - neskauda - skauda - vėl leidžia vaikščioti.. vietos nera.. nepatogu.. suleidžia kitokių vaistų.. vėl skauda... Akušėrė bendrauja kažkaip labai šaltai vis mano kad aš bijau, kartoja kad man "neskauda" ir visą kitą...
Stumimas praeina greitai ir sklandžiai. Dirbom kartu su akušėrė, beveik nesuplišau... tačiau matau (buvau jau pusiau sėdint) kaip ištraukia ją - visą balta-balta ir daug kartų apsiviniotą virkšele... visas kūnelis, kaip gyvatė... Akušėrė greitai perkerpa "gyvatę" išilgai.. vaiko man neduoda...
Guliu ir nejaučiu palaimos... kažkas blogai... nerandu ramybės... neramu... mažylė guli šalia ant "staliuko" - jai negerai, ją steba... jaučiu skausmą tarpvietei ir tik dabar pastebu, kad mane siūna kruvinom siūlom... brr - kai stumiau man pakėlė lova, kad pusiau sedėčiau.. ir aš VISKĄ matau... pusiau verkiu.. sanitarė žiuri į mane piktai ir pasako kitą nuostabią frazę "žensčina, liudi ir boleje serjoznije veshi terpiat, a ty rodila i raskisla.. "
staigiai visos iš eilės pradėda maigioti mano pilvą ... gimda pradėda spjaudytis kraujais... klausinėju kas vyksta. Manęs nieks nebegirdi, pakelia kojas kaip maišą ir ikiša į užpakalį žvakutę. Panikoju, atrodo verkiu.... jaučiu visi pikti/erzlus/nepatenkinti.. kažkur skuba.. kraujoju... ateina anestiziologė ir pasako - tuoj suleisiu vaistukų ir tu pailsėsi.. o kaip trokštu to poilsio... Paskutinis vaizdas - gydytoja užsideda pirštines operacinei ir jos nekantrus žvilgsnis, laukaintis kada gi tas mesos gabalas užmigs... Pabundu už pusvalandžio.. poilsis nesigavo, nes jaučiosi keistai... pirma atrodo, kad esu kažkur kitur ir neatsimenu nei kas esu nei kur.. tik mano sąmonė.. po to sferos iš mano sapno staigiai tapo lampomis.. realybė grįžta ir pradžioje galvoju - gal čia blogas sapnas.... per miglą klausiu gal daug kartų - kas gimė ir kaip sveria ir kaip jaučiasi... vyras atsako.. po to pareiškia - o kodėl neklausei gydytojų??
tusčia palatoj... verkiu kad noriu priglausti mažylę, pamaitinti - praktikantė atsako - spėsit dar pažindyti vėliau... jos nieks neduoda... vėliau išnešą stėbėti kitur Velyvas vakaras.. Atvažiuoja anyta su taxi ir pasiima savo sūnelį.. palieka man maišeli su maistu ir kvapnėm braškėm, kurias esu įsitikinus,man negalima . Ateina dvi sanitarės. Viena - tyz govorila, ona s muzem, a kuda etot muz delsia? Kita - aa ne znaju.. blin prediotsia samim... vėl jaučiosiu mėsos gabalu, kai irzlios sanitarės perkelia mane į lovą su ratukais. Atsiduriu savo palatoj. Esu be apatinių, be įklotų. Tarp kojų kažkas skuduras kuris NIEKO nesugeria. Po manim guli skystį sugeriančia ta sintetinė paklodė.. ji visa šlapia nuo kraujo... Taip praleidžiu naktį.. negaliu užmigti.. apkabinu telefoną - bet visi miega ir nera su kuo pasikalbėt...
Tik truputi užmiegu, atvaro akušėrė ir pareiškia - tau buvo kraujavimas, turi pasišlapinti . Atneša basona - žinoma po gimdymo nesigauna.. po pirmo gavosi tik už kelių valandų ir tik atsipalaidavus duše... o čia... ant basono, stovint... nes gulint taip pat nesigauna . Labai stengiosi, bet negaliu... negaliu... akušėrė pareiškia, kad pastatys kateterį ir išeina...visam
Prašiau, kad padėtų apsirengti, įdėti įklotą... tačiau akušėrė pareiškia, kad negalima, kad iš ryto pati galėsiu nueiti į dušą...
Iš ryto keliosi ir nueinu į dušą ir WC - tai užima apie valandą.... vaikučio vis nera... nežinau kas jai ir ar ji gyva... Dešimtą ryto ateina tėtis. Pasiskundžiau kad nera vaikučio.. tėtis išeina teirautis. Atnešą mažylę ir tik tada pirmą kartą ją apkabinu......Ji miega nuo dešimtės ik antros dienos... stresavo mažylė, o gal dar gavo mišinuko dozę... liūdna...
PS Gydytojai už neštumo priežiurą vis gi susimokėjau. Draugė kuri taip pat pas ją lankėsi ir turėjo gimdyti po dvėjų mėn. Po eilinio apsilankymo ji papasakojo, kad po mano gimdymo gydytoja buvo labai pikta,užpuolė ją - tik tada supratau, kad gaunasi, aš jai nesusimokėjau už neštumo priežiurą... O žmogus žinoma turi gauti atlyginimą už darbą... tik tada supratau, kodėl gydytojai buvo tokie... šiurkštus.. pikti.... kodėl akušėrė visą laiką truputi šaipėsi, siuvo be nuskausminančiu... aplamai visi elgėsi šaltai ir taip.. atmestinai.. nors darbą žinoma atliko... Supratau, kad draugei gali būti negerai, plius tikrai buvau žiopla ir tuėjau susitarti iki galo... Žodžiu truputi pati kalta
