Na, aš auginausi vaikiuką namie, draugės ir artimi žmonės buvo šalia ir tai stogas važiavo, santykiai su vyru buvo pašliję ir t.t. Mano atveju suveikė vienintelis vaistas - susirasti užsiėmimą, kad nors kelias valandas per savaitę ištrūktum iš namų, kažką veiktum, kažkur eitum... Aš pradėjau mokytis vairuoti, išsilaikiau teises, ir tuo laikotarpiu kažkaip savaime viskas ir susitvarkė.
Reikia suprasti ir vyrus, natūralu, kad namie užsitupėjusios žmonos tampa nebe tokios įdomios... Kai prisimenu save tuo laikotarpiu, tai
- pagrindinė tema - vaiko svoris, dantukų skaičius ir kokias košes verdu...
Na, o sugrįžus į darbą iš viso gyvenimas prašviesėjo, ištrūkus iš to užburto buities rato.
Žodžiu, mieloji,
tai laikinas laikotarpis, viskas praeina, ir šitai praeis
nezinau kas darosi rauna stoga,viskas blogai,auginu mazyli negaliu paluzti o taip norisi pailseti,bet negaliu nes esu uzsenyje,nera su kuo cia pasikalbeti,vyras atsalo manes visai nesupranta,kartais galvoju net apie issiskyrima,bet gaila vaikiuko,ir viso to kas jau sukurta 
Vyras gali suprasti tik tada,kai pats pabus tavo kailyje, iš patirties žinau 
Ar nebandei paieškoti kitų mamyčių bendrijos, kad ir SM? Yra mamų, gyvenančių užsienyje, skyrelis. Gal atrastum kokias kaimynes, kurios gal kaip ir tu jaučiasi vienišos ir pavargusios? 
