Liudna Undineles istorija.
Manau yra ir daugiau moteru patyrusiu ta pati,ka man teko patirti visai nesenai...
Istekejau budama 22 metu.Ir taip sakant "is reikalo" Na tada taip buvo vadinama.Vaikelis gime taip sakant "neisnesiotas" ,bet gana didelis 3900g ir 55cm.Buvom laimingi be galo.Nes kai suzinojau,kad laukiosi gydytoja tik kraipe galva,kaip cia man pavyko,nes ciklas pas mane buvo labai nereguliarus 15-60 dienu.Gimdziau sunkiai,su labai dideliu spaudimu.Po gimdymo gydytojai pasake,kad daugiau vaiku nebeturesim.Kazkaip i tai nelabai kreipem demesio,bet leliuko nebuvo nei po 5 metu,nei po 10 metu.
Ir stai po daugelio metu,netiketai suzinau,kad laukiuosi...
Sunui dabar 18 metu.Man 42 metai.Tas nestumas buvo kaip stebuklas,kaip kazkokia likimo dovana ar kazkoks zenklas (dabar imu taip galvoti). Pastojau per Kaledas.Apie nestuma suzinojau per savo gimtadieni.Tai buvo pati graziausia dovana mano gyvenime.Skraidziau.Vyras jautesi toks laimingas ir izdidus,kad neiskentes pasidalino sia naujiena su abieju tevais ir artimiausiais draugais.
Nepaprastai saigojo mano vyrai mane.Visaip globojo,net pirkiniu krepsio neleido nesti is parduotuves.
Lankiausi pas gydytojus vos ne kas savaite.Padare visus tyrimus-viskas idealu.7 savaiciu dare echoskopija.Vaikelio sirdele plake.Tai buvo pats graziausias vaizdas kada matytas.
Ketvirdadieni(kovo 2) buvau pas gydytoja.Viskas gerai.Tyrimai puikus.Gimda paaugus pagal savaiciu skaiciu.Laiminga parlekiau namo.
Penktadienio vakara pasijutau keistai.Paskaudejo pilvo apacia.Pradejo nezymiai teplioti.Nulekem su vyru i Antakalnio klinikas.Is miego izbudinta sesele ilgai ieskojo gydytojos.Apziurejus gydytoja pasake,kad vaisius zuves...Nebera judesiu,sirdele neplaka.Per asaras nemaciau nieko ir nelabai suvokiau ka man sako.Gydytoja aiskino,kad nekraujuoju beveik,be to skyriuje nera vietu.Liepe ateiti ryte pasiruosus operacijai.
Su vyru praverkem visa nakti.Atejus is ryto jau kita gydytoja vel apziurejo ir pasake,kad jei nekraujuoju,tai cia ne ekstra atvejis.Liepe ateit pirmadieni ir atsinesti is poliklinikos siuntima.
Isejome,taip ir nesuprate kas cia vyksta.Vyras paiule nueiti izgerti kavos.Kavinuke "Katpedele" netoli,nuejom pasedejo,pavalgem pusrycius.Atsistojau ir cia viskas ir ivyko...
Stovejau kraujo klane,su permirkusiais rubais ir nezinojau ka daryt.Apsitvarkius,kiek tai imanoma tokioje situacijoje,vel gryzom i klinikas.Nuo jaudulio ir baimes vos nealpau,spaudimas pasoko iki debesu.
Ligonineje sutiko,kad cia jau ekstra atvejis ir greit pagulde ir isvze i operacine.O kadangi buvau izgerus kavos ir pavalgius,tai negalejo daryt narkozes.Teko viska istvert be jos,tik su nuskausminanciais,kurie nieko ten nenuskausmino...
Stai tokia liudna Undineles istorija su taip netiketai i musu gyvenima isiverzusiu ir taip pat netiketai isejusiu leliuku...
Uzuojauta.............
Baisiausia, kai tokioj situacijoj susiduriam su tokia abejinga viskam medicina
Baisiausia, kai tokioj situacijoj susiduriam su tokia abejinga viskam medicina
Užjaučiu aš jau du metai nusulaukiu antro...o kai kas kart sulaukiu mėnesinių žliumbiu taip lyg jo netekus....skaudu jo nesulaukus...skaudu sulaukus ir praradus...
Stiprybes
Stiprybes
Labai uzjauciu...zinau kad zodziai beverciai... bet
o tokia medicinos persionala reiktu
Užjaučiu. Beveik tokią pačią istoriją ir mn teko patirti toje pačioje ligoninėje, tačiau gydytojai pasitaikė nuoširdesni.Labai skaudu, tačiau laikas užgydys žaizdas.
Labai skaudi istorija. Regis pagavai savo svajone, pasidziaugei ir turi ja prarasti Jokie žodžiai nenumalšins tavo skausmo, bet galvok, kad tas mažas angeliukas visada bus su tavimi, kaip mažas angelas sargas Stiprybės tau ir tavo šeimai
puikiai suprantu ka tu jauti, tik tiek ,kd tu ju turi sunu, kuris, kalbekim atvirai, gal neuzilgo tau padovanos anukeliu ir visas tas skausmas, neuzsimirs, bet aprims. mes savo vaikeli planavom 1.5 metu ir kai pagaliau pavyko su vyru skraidem padebesiais, vos ne kiekvie4nasm sutiktams griausi, kad as luakius, tokia buvau laiminga, bet po 7 savaiciu as persileidau, skausmas neispasakytas, ner ne kalbos, bet reikia atsitiesti ir eiti toliau gyvenimas nestovi
Nepraraskit vilties.....gyvenimas nestovi vietoje.
Eikit i prieki,atgal neatsigrezdami,nors ir kaip butu skaudu........
Uzjauciu.
Eikit i prieki,atgal neatsigrezdami,nors ir kaip butu skaudu........
Uzjauciu.
Labai užjaučiu...Žodžiai yra beverčiai, reikia tik laiko išsilaižyt žaizdas...
Man irgi pažįstamas šis skausmas, prieš gimstant suneliui turėjau persileidimą. O taip džiaugiausi pirmu nėštumu, sapnavau, kad gims dukrytė, bet 9 savaičių teko kreiptis į KMUK medikus dėl didelio kraujavimo. Sakė, kad jau nėra galimybių išsaugoti mažylio. Savo ašaromis galėjau užliet visas klinikas. Bet kai antrą kartą pasijutau nėščia, 10sav. pasikartojo panaši situacija-pradėjau kraujuot, išlėkiau į ligoninę. Ačiū Dievui, kad pavyko išsaugoti mažiuką, kurį dabar supuoju ant rankyčių. Net nenoriu įsivaizduoti, kad būtų buvę, jei ir natras nėštumas būtų nutrūkęs.
Bet nereikia dairytis į praeitį, gyvenkim dabartim ir tikėkim ateitim.
Man irgi pažįstamas šis skausmas, prieš gimstant suneliui turėjau persileidimą. O taip džiaugiausi pirmu nėštumu, sapnavau, kad gims dukrytė, bet 9 savaičių teko kreiptis į KMUK medikus dėl didelio kraujavimo. Sakė, kad jau nėra galimybių išsaugoti mažylio. Savo ašaromis galėjau užliet visas klinikas. Bet kai antrą kartą pasijutau nėščia, 10sav. pasikartojo panaši situacija-pradėjau kraujuot, išlėkiau į ligoninę. Ačiū Dievui, kad pavyko išsaugoti mažiuką, kurį dabar supuoju ant rankyčių. Net nenoriu įsivaizduoti, kad būtų buvę, jei ir natras nėštumas būtų nutrūkęs.
Bet nereikia dairytis į praeitį, gyvenkim dabartim ir tikėkim ateitim.