Vaikas išeina gyventi pas tėvą

Nezinau, gal tai normalu, gal per daug dramatizuoju, kai paaugle dukra staiga iseina gyvent pas teva. Metais vyresnis sunus liko su manim. Jau puse metu, kai dukra gyvena kitur. Per ta laika kazkiek susitaikiau su tuo, nors is tikro labai skaudu, kad jos nera salia, kad nesulauki is jos skambucio, kad ateina tik kai as pakvieciu. Ziuri i savo vaika ir niekaip nesupranti, kodel jai tapai nebereikalinga. Su buvusiu vyru nera jokio bendravimo, ypac po to, kai dukra isejo pa ji.
Vaikai buvo lopselinio amziaus, kai issiskyriau ir visa laika juos auginau viena. Ir niekada nebuciau pagalvojus, kad mano vaikai gali sitaip pasielgti, o ypac dukra. Didesniu problemu turejau su sunum, kai prasidejo paauglyste, o su dukra sutardavom geriau, nors ir visko budavo. Ir staiga suzinau, kad ji isejo pas teva... ir tik todel, kad uz prasizengima buvo taikomas namu arestas ir atimtas telefonas... Nezinau kaip toliau bendraut su ja, kaip surast bendra kalba. Ar tiketis, kad po kiek laiko ji sugris. Ar geriau susitaikyt su tuo, kad ji visa laika ten gyvens. Susitaikyt su tuo, kad nors ir yra du vaikai, bet is tikro yra tik vienas... vienas vaikas, kuriam reikalinga mama..

Tikiu, kad skauda, bet nelabai gali ką pakeisti. Sunkus tas paauglystės amžius. Daryti kažkokias nuolaidas ar pan., nemanau, kad gerai, nes pradės manipuliuoti : neduodi? Išeinu pas tėvą. Manau, protingiausia, bet tuo pačiu ir sunkiausia išlaukti.... Pasistenk jai atleisti ir gerbti jos pasirinkimą, o laikas sudėlios viską į vietas. Pamatysit kuri buvot neteisi. Gaila, bet gerokai vėliau nei norėtūsi.

Atvirai sakant, neturi, Mute, tu ne vieno vaiko Savo vargeli jau isvargai, ir jei vaikai to nevertina, ka gi, esi motina ir tik motinos sirdis gali viska dovanoti. Ateis laikas, gal po metu, gal po keliu metu, ir dukte sugris pas tave, na, gal ne gyventi, jei bus pilnamete, o nusvilus sparnus pakalbeti, pabendrauti. Matai, tu buvai vaiku kasdienybe, buitis, baimai, draudimai ir pan. O tevas buvo dievas, jis geras, jis viska leidzia, jis puikus. Palauk, kol kasdienybe taps ir pas teva, kai sis, neapsikentes ir subars, ir nubaus(aisku, jei tevas yra normalus, o ne koks stikliuko megejas ar museika), palauk, kol dukra uzkankins meile nelaiminga, kam ji puls guostis?Tevui? Nezinau, reta mergaite issiverkia ant tevo peciu, tam motinos reikalingos. Tikrai neprikaistauk sau, nesijaudink, pradek kurti savo gyvenima- galu gale vaikai vis tiek anksciau ar veliau iseina, o mums ir aciu nepasako Taip visada guodzia mano mama, sako, vaikai vis tiek sulaukia paauglystes, prasideda ivairios problemos (rukymas, alkoholis, narkotikai, bendros kalbos nesuradimas), su viena is tu problemu, o kartais net keliomis vis tiek kiekviena susidursim, tad geriau tegu vaikas eina gyventi pas teva, lai jie ten riejasi, bet gal taip geriau, nei susides su gaujomis ir ples kokias bobutes. O kai igaus proto-visada atsigres i motina, tai jau prigimtinis sirdies sauksmas, neveltui zmones per visokias "atleisk" motinu, tevu iesko, net jei jie ir puikiai gyveno. Tikrai nenusimink, Mute, kvieskis pasisveciuoti dukra kaip ir kvietei, bendrauk, rasyk, skambink jai pati, rodyk, kad ji tau tikrai svarbi ir net nedrisk sunaus myleti daugiau ir tai teigti-baisiausia bus, kai permyletas sunus nusigres nuo taves, ieskodamas laisves, juk brendimas berniukams prasideda veliau, viskas priesaky.

Jep...neisivaizduoju, kaip elgciausi, jei mano sunus uzauges priimtu toki sprendima...Sunku...
Bet manau, kad kai baigsis kasdienybe pas teva, ji turetu sugrizti atgal...
Laikykis ir stenkis and dukros nepykti, o ja suprasti...

Anksciau net nepagalvodavau, kad man taip gali atsitikt. Kartais pagalvoju, gal tokiam jos poelgiui buvo ruostasi is anksto, ta prasme tevas dare jai itaka man nezinant. nes jos isejimas is namu ivyko tik praejus kelioms savaitems po 12 gimtadienio. o buves vyras daznai sakydavo, kad is manes vaikus atims. Zinojo , kad iki 12 metu jie negali laisvai pasirinkt pas kuri teva gyvent. Nepykstu ant jos, stengiuos suprast ja ir kiek imanoma bendraut, nors kartais atrodo, kad ji per prievarta bendrautu. Nezinau kas is jos bus, kokia uzaugs. del mokslu negaliu skustis, tarp geriausiu klaseje... bet elgesys su bendraamziais ir mokytojos nors tol budavau rami eidama i susirinkimus. va tau ir mergaite ir nieko negaliu padaryt, nes itakos jai mazai beturiu, autoritetas dabar tai tevas, o jis...
Man idomu, kaip jus po skyrybu bendraujaut su buvusiais vyrais srprendziant vaiku auklejima. Aisku jei is vis bendaujat.

Reikia gerbti vaiku sprendima ir pasirinkima, nors kaip bebutu skaudu.
Beje, as save irgi ruosiu tokiam dalykui. Mute, mama viska atleis ir supras

Šiuo atveju pritariu mintims, kad kai ateina paauglystės metas, vaikai pradeda manipuliuoti viskuo kuo tik gali ir tada geresnis bus tas, kurio kasdien nėra šalia, kuris 'neauklėja', o svajonėse viskas atrodo labai gražu. Skaudi situacija, bet manau, kad po kažkurio laiko viskas sugrįš į savas vėžes. Vaikai tokie - jie dažnai mus skaudina, galbūt ne iš blogos valios, o todėl, kad dar yra tik vaikai. Bet mes juos su savo skyrybomis irgi įskaudiname - ir turbūt nei kiek ne mažiau... Toks gyvenimas.

Užgniaužk savyje pyktį, mylėk ją taip kaip ir anksčiau. Pasakyk, kad tai jos sprendimas, kurį tu gerbi, primink, kad tavo namai, tai jos namai ir ji gali bet kada gryžti, kai tik panorės. Neleisk vaikams savimi manipuliuoti. Būk tokia kokia esi. Ir nepamiršk, kad tu pati turi gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Juk dukra išėjo pas tėvą, pas savą, ne pas svetimą. Jeigu jai bus blogai parbėgs, tikrai parbėgs, o jei ne, tai ne. Skaudu, bet blogiau už mirtį juk nieko nėra. O tu gali ją matyti, stebėti, domėtis ja.
Skaudu, bet nugalėti save reikia. Nesijausk bloga mama. Visos auklėjam, baram ir baudžiam.
Norėčiau atrasti tokius žodžius, kurie tave nuramintų ir paguostų. Bet deja, tur būt tokių nėra. Žinok, kad po žiemos visada ateina pavasaris. Taip ir širdyje skausmą pakeičia džiaugsmas. Gyvenimas eina, jis nestovi vietoje. Reikia atrasti stiprybės savyje ir gyventi toliau. . Stiprybės tau.

Mute, Tu jai labai reikalinga,ir labai esi jos mylima,tiesiog dabar paauglystė...Nereikalingų ,nemylimų žmonių niekas taip nebaudžia ,nekreipk dėmesio,Tu skambink jai,nelauk jos žingsnių,skambink,sakyk kad myli,kad pasiilgai,lauki,kad norėtum eiti ją apipirkti,kad nori eiti su ja į kiną,ir net jei visada girdėsi tik neigiamus atsakymus ir skaudžius žodžius,tai dar nereiškia kad ji Tavęs negirdi,ji girdi ir prisimena ką sakai,ir tai ji pati Tau pasakys vėliau.Dabar ji paauglė ,ir ne taip paprasta jai ir nusileisti ir leisti kitiems suprasti kad ji gailisi priėmusi švelniai tariant nelebai protingą sprendimą,duok jai laiko,bet nepamirš jos,ir kartok,kad jos visada lauki ir visada ji turi kur sugrįžti.Kad ir kaip kankinamai ilgai eis tas laikas,leisk jai jį turėti,leisk ir lauk.

Mano akimis žiūrint, čia buvo sumanipuliuota motinos jausmais. Ir dėl tos bausmės, ir dar tėvo įtaka.
O tokie pasiūlymai - skambink, kviesk, į kiną veskis Nu nebent, jei ir iki tol taip bendravote - kinas, kavinės, tada taip, nereikia nutraukti tradicijų. Bet jei to nebuvo, nėra ko lįsti neminėtinon vieton. Bendrauk tiek, kiek tėvas iki tol bendravo. Ne tokia jau maža, kad neatsirinktų. Ir nepergyvenk tiek, kad išėjo. Įsivaizduok, kad mokytis į užsienį išvažiavo Auginai 12 metų, visas ligas atsėdėjai, tegul dabar "tėtukas" tvarkosi su visais paaugliškais "šyzais"
Dabar vat pagalvojau - o jei ji sugalvos pareiti? Nu aišku priimsi. O jei paskui subarsi, ir vėl sugalvos išeiti? Paskui pareiti? Toleruosi? Manyčiau čia tau dabar prevencinis mastymas - ohohooooo...

Pritariu.

Aš irgi už tai, kad reikia gerbti vaikų pasirinkimą. Tikrai nebūsiu nieko prieš, jei mano dukra norės pagyventi pas tėtį (nors irgi pati auginau nuo 2 metų). Yra vienas 'bet' - toks sprendimas turi būti priimtas ne konfliktinėje situacijoje. o Mutes istorijoje kaip tik ir yra konfliktas. Ne tik tarp mamos ir vaiko (kas nėra nieko keisto nei smerktino), bet - svarbiausia - tarp tėvų. Kol tėvai neišsispręs savo problemų, tol vaikai tuo manipuliuos. O tai vaikams tikrai neduos jokios naudos. Tuo labiau, vaikai neaugs 'brandžiomis asmenybėmis', kaip šiuo metu madinga sakyti.
Neįsivaizduoju, kas šiuo metu darosi Mutes dukros galvoje ir širdelėje, bet nemanau, kad jai labai lengva.
Mute, pabandyk pakalbėti su vaiko tėvu. Gal verta bandyti darkart. Vardan savo dukros.