Auklių kampelis

as sia savaite dirbu su ne 100% meiles... nu nzn... gal tas sventinis nuovargis... ir siaip visokiu mazu minusiuku sia savaite...

sveikutes,matau aukles taip uzsieme kad nera kada i tema ilyst ir suprantu, nes pati dirbu nuo tansos iki tamsos, o grizus krentu i lova, taciau kad ir mazai cia apsilankanciu bet tikrai merginos buna juk savaitgaliai aktyvinkit tema, juk idomu kaip jauciates seimose, kaip su jumis bendrauja vaiku tevai

man tenka aukliaut ne vienus metus, na sakyciau visokiu buna tevu ir puikiu ir nelabai, ir labai bjauriu, kaip reguojat i konkrecias pastabas, kiek papildomai uzsidedat darbo sau idomu, pasidalinkit

as papasakosiu apie save, dirbau su dvynukais, smagus buvo vaikuciiai, bet tiesiog ju buvo gaila, nes negalejo nei lakstyt nei isdykaut, nes tevai to neleisdavo, tai kai pasilikdavom vieni,tai ir ant galvos uzlipdavo, buvo smagu, kai laukdavo atvaziuojant ir neleisdavo isvaziuot, na mama isvaziavo gimdyt sesute, buvome kelias paras kartu, iki tol viskas buvo puiku, tevai patenkinti, neturedavau prikaistu vien tik pagyrimai, dovaneles, viskas ciki, taciau po mamos gimdymo sutikom, papuostais, namais, karstais cepelinais, dar isgerem sampano, suvalgem torto, taciau viskas pasikeite, mama pasidare irzli, maciau kad jai reikia bent kur isvaziuot prasiblaskyt,ta ir pasiuliau sakiau as priziuresiu ir mazaja,tai pasiziurejo kaip i nenormalia , praejus kelioms dienoms pradejo kabinetis dalint pastabas, mandagiai padekodavau uz jas ir sokau pagal jos dudele,taciau vis tiek buvo negerai, kol viena diena prasiverze motinos isterija, del nieko, na ka susirinkau daiktus atsisveikinau ir palikau ta seima

pabuvau pora savaiciu be darbo, bet dabar nors ilgos darbo valandos, bet priziuriu miela 11men berniuka, jau ketvirtas menuo,su mama i dideles draugystes nelendam, taciau bunu maloniai nustebinta, maza staigmena-dovanele,siaip sau be progos, gavau net graziu geliu kompozicija, lauktuves is kelioniu, nuostabi kaledine dovana, nepamirstas gimtadienis,smagu kai matau kad igavau pasitikejima, nors buvau bandoma visaip ne karta,tai normalu nepykstu uz tai, pastabu per ta laika buvo tik kelios ir tai pasakytos gana normaliaineizeidziant, kartais paprasoma pagamint ka nors o as ta megstu, ta ka nors paruosiu palepinimui, o mama iskepa nerealiai skaniu konditeriniu gaminiu kuriais butinai pavaisina, kol kas gavau trumpas atostogas del seimos keliones, taciau buvo malonu kai paliko pinigu ir paprase nupirkti gryzimui maisto, o jei nesunku paruosti ko nors lietuvisko, na ruosiuosi virt cepelinus, pasiilgau savo mazylio,kuris per ilgas buvimo valandas su juo pradejo saukt mane mama,taciau as to nesureiksminu,siaip mazylis turi labai puikia mociute su kuria pukiai sutariam, esu labai patenkinta sia vieta, aisku buna ir itampos taciau ji atsiperka kitais maloniais dalykais,dziaugiuosi kad suradau tokia seima ir beabejo jai tikau as.
zinau ne visos galite pasigirti taip kaip as, bet pasidalinkite savo rupesciais, vargais isgyvenimais,ojei kuri kenciat nemalonius tevus ateikit pasiguost, juk mes cia visos turim praktikos, galim viena kitai patart del ko nors konkretaus, man ir teko visokiu pazeminimu patirt praeityje, visokiu tevu matyt, bet nebesinoi kapstytis po praeiti, norisi gyventi sia diena

mielai atgaivinciau tema

aukle dirbu kiek daugiau nei metai.... siuo metu dirbu ketvirtoje seimoje... pirmasis vaikas buvo, 9men berniukas, labai ji pamilau, tiek ji tiek mama... nu buvo super vaikas ir super mama, esu begalo jai dekinga, kad pasitikejo manimi, ejau dirbti be aukles patirties, sutarem manau gerai. draugavom kol mergina baige mokslus, o dabar pati buna su berniuku. nors jau nesimatem beveik metai, bet daznai prisimenu ta berniuka, ta seima liko mano sirdyje...

apie antra mergyte nenoriu sakyti nei nieko gero, nei nieko blogo. Dziaugiuosi ir ta patirtimi.

treciasis berniukas, 3 metuku, jis man labai patiko, manau manim buvo patenkinta seima, pradraugavom apie 3men, atsisveikinom, nes radau kita seima, kuriai buvau reikalinga visa darbo diena. Atsisveikinom tik todel, kad tiesiog man norejosi daugiau darbo valandu ir tuo paciu didesnes algos...

Dabar dirbu nuostabioje seimoje. Priziuriu 2.5 metuku mergyte. Mergyte labai miela, pradzioje sunkiai prisileido, o dabar manau viskas tik gereja... dirbu nuo rugsejo men... seima esu patenkinta, tevai mieli, bet... sutikdama dirbti neivertinau, kad seimoje yra dar vaiku... yra pirmoke, kuri daznai buna namuose, o tai mane siek tiek erzina. tiesiog tenka dirbti ne su vienu, o su dviem vaikais. na nesu tokia kuri galetu atstumti vaika. pirmokele irgi nori buti kartu ir negaliu jos atstumti. pirmus menesius tikrai buvo sunku, buvo minciu, net palikti sia tema... dabar po biski su tuo susitaikau, apsiprantu. Kartais net smagu buna. seimoje gaminu ir pietus, visai seimai ( 5 asmenims). Siaip salygos yra gan geros. Visur juk buna ir pliusu ir minusu

na savo dabartine vieta ir as esu labai patenkinta, berniukas 11 men, taciau taip pat yra 7 metu dukryte mes iskart aptareme jei teks buti su abiem tada bus dvigubai skaiciuojama, na pasakyciau visaip buna ir gerai sumoka uz antra ir siaip sau, taciau mano atveju didzioji net padeda priziuret mazaji, su juo zaidzia ir t.t., bent man tai net lengviau kai kuria prasme, bet aisku buna ir keblumu, nes zinai kad didzioji tave stebi ir viska raportuoja mamai, taciau nustebau, kaip prasitare mociute, kad tuose raportuose beveik viskas mano naudai, o kai buvo atostogos teko buti kasdien su abiem, tai mes su ja puikiai susidraugavom, bei nepaliaujamai zaidem, ji taip atsipalaidavo kad pradejo elgtis su manim kaip su savo amziaus drauge, man patiko, be to, kartais ko nesuzinai is mamos, viska atraportuoja dukra, manau tai privalumas

man dazniau smagiau kai mes dviese... nors aisku buna dienu kad jos dviese zaidzia ir man lengviau...

butent

bet is tikruju tada manau man turetu moket daugiau kai jos dvi namie... juk pusrycius dviem reik daryt ir pan..

apie tai reikia kalbeti su tevais, as kai auginau trynukus, tai valanda buvo 5 litai ir dauginosi is 3 ko pasekoje 1val/15lt

tj va nebuvo pradedant dirbt aptarti toki dalykai... nepagalvojau...

aptart niekada ne velu,jei teveliai per pirma nekalbi ne piktybiskai pamirso antro vaiko klausima, jei piktybiskai tai linkiu sekmes

buvo kalbeta kad nereiks but su pirmoke... bet viskas yra kitaip... manau pati ja "uzsileidau"

na va tik reikia kalbet