Savas verslas III

Tęsiame
Papildyta:

Pirmam kartui-taip, kad butu irodymas, jog tu prekiu nepavogei, kad saziningai pirkai Bet desimtam? Dvidesimtam? Kas irodys, ar tas liemenukas, pirktas is desimto karto, naujai isigytas ar is pirmo uzsivezimo voliojasi nenupirktas? Juk apskaitos tai grieztos nera. Kol kas.
O ir nereikia sukti galvos del mokesciu, del PVM skirtumu, turguje dirbama pagal verslo liudijima, tik nuo kitu metu ives reikalavima naudotis kasos aparatais, va tada ir bus sunkiau slepti mokescius, reiks tureti visus prekiu isigyjimo dokumentus.
O parduotuveje prekiaujant netinka popiergalis, neaiskia kalba parasytas, kiekvienai prekei reikalingas kokybes sertifikatas, reikia moketi mokescius, sodra, PVM ir panasiai. Ar nesusimastet, kodel zmones neikuria parduotuviu prekems is Lenkijos? Pilni turgai tu prekiu, o va parduotuviu nera?

Esu turejusi ir imone, ir UABa, ir pagal verslo liudijima dirbusi. Tad palyginti tikrai turiu ka. Visai suprantu, kodel musu valdzia nori ivesti kasos aparatus turguose, nes ten eina tokie sesesiliai milijonai, kad Dieve padek.

Parama duodama jau veikiantiems verslams.
Papildyta:


Gal atsakymo jau nereikia, bet mąstau: tikrai geras verslo idėjas guldyčiau ant popieriaus ir parduočiau. Už gautus pinigėlius pradėčiau savo verslą Gal taip ir padaryt

Dirbant su VL, taip, niekas ten neklaus apie tuos liemenukus, bet labai netgi gali pasidomėti, kodėl dokumentai tokie seni, kur dokumentai vienai rūšiai liemenukų, kur kitai ir t.t. Esmė tame, kad buvo pasakyta, jog visai nereikia dokumentų. Manau negalima taip drąsiai švaistyti žodžiais, nes kas nors gali patikėti ir paskui tai gali labai brangiai kainuoti.

O dėl parduotuvės ir turgaus, tai dabar labai didelio skirtumo nėra. Vienintelis dalykas, kad ne visur galima prekiauti su VL, O su visom kitom veiklom ar turgus ar parduotuvė, reikalavimai vienodi. Ir jei kažkokiam daiktui reikia sertifikato, jo reikia ir turguj ir paduotuvei, jei kažkokį mokestį reikia mokėti pagal veiklos pobūdį, tai reikia ir ten ir ten. Ir įsigijimo dokumentai irgi turi būti tokie, kokie tinka pagal veiklos pobūdį ir apskaita. O ne turguj vienaip, o parduotuvėj kitaip. Ne tame gi skirtumas.

Dėl mokesčių slėpimo ir šešėlių. Klausimas būtų toks, kaip mokėti sąžiningai mokesčius, jei perki prekių už 500 lt., o gauni dokumentą 75? (ir dar turi d=iaugtiss jei gauni), Kaip mokėti sąžiningai, jei perki prekę po 5 lt., o gauni dokumentą kad pirkai po 1 lt? Perkant pas lietuvių gamintojus tas pats. Ten kur vaikšto tikri šešėliai, ten niekas nieko nejudina kažkodėl. O aš šiai dienai dirbdama turguje, neuždirbu tiek, kad galėčiau viena išlaikyti šeimą. Net ir dirbant dviese, tenka pasispausti. Bet kam tai rūpi, turgus = šešėlis, dirbu ten, vadinas esu milijonierė, o mano surūdijęs golfas, tik dėl priedangos .

Tikrai ydomu Išsiperki VL, moki sodrai, sveikatos draudimą, užsipili benzinio ir važiuoji į Lenkiją liemenukų. Ten gauni popiergalį kad juos įsigijai žymiai pigiau,parsitempi namo. Tada sumoki už vietą turguje (jei maistu prekiauji tai dar visko primoki, tipo veterinarui ir t.t.), tada apsižiūri, kad tam pačiam turguje kita moteriškė tais pačiais liemenukais prekiauja už 8 Lt ir supranti, kad galėsi užsidėti nebent litą ar du, ir tada jau su visa terba kiurksai ant gryno lauko su penkiais paltais ir veilokais bei termosu iki kol pamėlynuoji tikėdamasi, kad kas nors užsimanys išsirengti, pasimatuoti ir nusipirkti liemenuką? Kad ir po sėkmingos prekybos (ypač rudenį, žiemą ir anktyvą pavasarį) grįžta namo su kelesdešimčia litų pelno ir likusią paros dalį tūno po pūkiniais patalais kad atšiltų, geriausiu atveju priryja vaistų nuo bronchito ir moteriškų pašąlimo ligų, ir kitą rytą trukt už vadžių- vėl nuo pradžių. Tiesa, kai kurios "biznio" dienos paįvairinamos komisijomis, mokesčių inspektoriais ar panašiais "draugais". Ir šitas "verslininkas" vadinamas milijonieriumi? Ar aš kažko nesuprantu Tikrai seniai buvau turguje, gal dabar juose ir šilta ir persirengimo kambariai matavimuisi įrengti, bet kai paskutinį kartą buvau, tai dar nebuvo. Vargo vakarienė, daugiau nieko, o tie melijonai tikrai kažkur kitur....Beje, žinau moteriškę kuri jau daug metų turguje prekiauja virtais burokėliais ir krienais Metai iš metų...Dar vaikystėje pas ją pirkdavom Bet kaip nebagota, taip nebagota, ir ligota žiauriai...Po turgaus tuos burokus pati perka, kasdien kelias valandas verda ir dujų skaitliuką suka, prieš miegą krienus tarkuoja ir sloikiukus šveičia...Uždirba 0,5 ct nuo burokėlio, paskaičiavus transportą kasdien per puse miesto...Kita pažįstama mėsa prekiauja. Kiek tonų nuo mašinos iki šaldytuvo, nuo jo iki prekystalio, po darbo viską atgal prisitampo, niekas nė paskaičiuot negali. Neparduotą mėsą pati savo vonioje sūdo, pas kaimynus rūko, nuo 5 ryto vėl turguje ir vėl tampo...Turgaus šeimininkas nuolat reketuoja, kai paskaičiuoja, tai mizeris grynais, tik kad pavalgę. Ir net jeigu uždirbtų milijoną, argi ne taip turi būti, jug sunkiai dirba

Labai didelis skirtumas. Sertifikatas, tinkantis turguje, gali visai netikti parduotuveje, mokesciai, prekiaujant turguje, gali buti slepiami, t.y. dedama i kisene, nuo ju neatskaiciuojant nei pelno mokescio, nei PVM, nei Sodros ir pan. Tikrintoju parduotuveje yra daaaaug daugiau nei turguje. Ir kiekvienas reikalauja popiergalio. Pvz, gaisrininkai. Ar tikrina jus turguje? Ne. O mus tikrina. Reguliariai. Ir dar reikalauja, kad butu:
1. Gesintuvas(ir su jo naudojimui skirtas kokybes sertifikatas-kaina 100lt)
2. Du isejimai(o jei parduotuveje tik vienas? Kas pigiau-apsilankyti pas architektus, daryti projekta, laukti metu metus, kad patvirtintu ir issikirsti duris ar kas menesi sumoketi gaisrininkams i kisene "bauda"?)
3. Priesgaisrine signalizacija(ir ja turi irengti patentuota imone, privaloma moketi jai kas menesi uz prieziura pagal sutarti, pats isirengti negali)
4. Prieziuros zurnalai.
Tai cia tik gaisrininkai, gal papasakoti, kiek visko reikia tokiai Maisto veterinarijai?
Ka cia kalbeti, kaip sakiau, as turejau imone(ekologisku maisto produktu perdirbimo cechas), prekes priduodavau i Maximas bei sestadieniais prekiaudavau turguje arba ekol.prekiu mugese. Meluociau, jei sakyciau, kad ziema nesaldavau, kad nesulydavau rudeni, kad visa prekyba buvo vienoda, bet tai vertinu kaip bet koki darba, nes nera jokio darbo, kuris butu be jokiu sunkumu ir jei jis butu nepelningas, niekas jo nedirbtu. Taigi, per puse sestadienio dienos i kisene isidedavau "juodus" pinigus "Juodi"-tai tie, kurie atmetus gamybos islaidas, buvo daugiau neapmokestinami, t.y. nuo ju nesiskaiciuoja PVM, 15 procentu pelno mokescio, nereikia moketi Sodros uz virsvalandzius ar sventines dienas. Tie "juodi" pinigai kartais siekdavo mano savaitini sazininga pelna, priduodant prekes Maximai. Ir tai tik per puse dienos. Ir dokumentu man, prekiaujant turguje, uzteko keliu: imones pazymejimo, VMVT leidimo gamybai bei prekybai, Ekoagros isduoto kokybes sertifikato del ekologiniu prekiu. Jokiu saskaitu fakturu, jokiu darbo zurnalu, jokiu gaisrininku, jokiu kokybes kontroliu, jokiu mokesciu inspekcijos "naliotu" ir kratu. Zodziu, pasaldavau, bet psichine sveikata stipri buvo, nes jokie kontrolieriai netrukde gyventi ir jokios apskaitos, ka parduodavau turguje, nerodydavau.
Imone uzdariau, pelninga versla pardaviau. Ne is gero. Tiesiog nebesugebejau iveikti keliamus reikalavimus.
Tada su vyru ikureme UAB, vyras atidare irankiu parduotuvele. Analogiskais irankiais prekiauja jo kolega Gariunu turguje. Uzsipirkimo kaina irankiu ju buvo vienoda, tik... Vyras po metu egzistavimo ir mokesciu mokejimo uzdare parduotuve, o jo kolega su VL toliau prekiauja irankiais turguje ir pergyvena, kad ruosiamasi ivesti kasos aparatai, nes tada teks rodyti tikras sumas, neisidedant pelno i kisene, o ji apmokestinant.

Nezinau, kuom jus ten prekiaujant, bet jei butu taip blogai-keistumet prekiavimo krypti. Pvz, del liemenuku as nieko negaliu pasakyti, bet maisto produktais prekiauti-labai pelninga, kaip ir irankiais, beje. Kad vazinejat senu golfu-tai neirodymas del blogos prekybos. Paprasciausiai gal pati turite kitokiu finansiniu isipareigojimu, kur suteka visas jusu pelnas.


Meluoja jusu pazistama Mudvi esam pazistamos is kitos temos, kur diskutavom apie darba Lietuvoje. Konkreciai, apie ukininkavima(pagarba Lietuvos ukininkams, kurie dirba musu gimtaja zemele, sugeba uzdirbti ir neblogai, neskina braskiu uzsienyje ir nedejuoja, kad Lietuvoje darbo nera ). Mano tevai ukininkai, dabar jau del senatves ir sveikatos uzsiimantys tik augalininkyste, bet buvo metai, kai augino kiauliu ferma. Per metus laiko jie pasistate is tu pinigu nama. Daugiau nebeaugino, nes is tiesu, "suede" sveikata, emesi lengvesnio ukininkavimo ir mazesniu pinigu. Bet turguje liko pazistami, su kuriais sonais glaudemes, kai kiauliena prekiavom. Zmones dabar verkia. Mat ivedus kasos aparata pasimate, kokios sumos keliauja, seniau rodydavo, kad PVMininkais buti negali, nes nesurenka 100000lt per metus, o dabar su kasos aparatu ta suma stebuklingai suprekiauja per pusantro menesio. Tik nebeimanoma tos sumos i kisene isideti, o reikia uz ja susimoketi visus mokescius-dabar taip, dirbama tas pats, pajamos gaunamos tos pacios, o pelnas trigubai mazesnis, nes viskas atiduodama Valstybei.
Is vienos puses ziurint-tai nesazininga. Bet is kitos puses...Juk analogiskai uz ta pati prekiaujantiems parduotuveje buvo lupami devyni kailiai. Lygybe turi buti visur

Laba
norėjau pasiteirauti gal kas žinote
ar galima prekiauti vaikiškais padėvėtais rūbeliais?
pvz norint jais prekiauti uždarose patalpėlėse turgaus teritorijoje na ne mugėse kur po staliuką moterytės turi o šalia jų kai būna stikliniai akvariumai padaryti ar skirsis reikalingi dokumentai ir leidimai?
Norėčiau dirbti pati ir dar gal kokią moterytę nors pusei dienos kad pasikeisti. Ar užtekktu individualios veiklos su pažyma pačiai ir kaip geriau iforminti tą moterytę nes idarbinti tai brangu bent pradžioje... gal ir turėtu imti vl

LABAS,
na jei noriu prekiauti internetu ar reikia kokiu dokumentu?
na noreciau apatiniais prekiauti, nuo ko pradeti patarkite. PRASAU

Nu aš jai parodysiu, bo vis skundžiasi ir skundžiasi O jūsų visa šeima labai versli ir dabšti Pritariu 100 proc., kad kas dirba, tas ir užsidirba Tik jaučiu užuojautą tiems, kas turguj prekiauja. Nu neišstovėčiau aš nė savaitės O dar su apatiniais.... Manau, verslo esmė- būti naudingu ir suteikti reikiamą ir kokybišką paslaugą vartotojui. Nu, kur čia kokybė- liemenuką ant lauko pirkti Jau geriau susidėjai į mašiną ir pirmyn per kaimus. Pas mus yra toks vyrukas- dviračiu kojines vilnones vežioja(lygtai pats ir mezga ar žmona )Jų niekada kaime per daug nebūna, visada nuperku visai šeimai, o kartais ir nebelieka...Ir su rūbais būna moterėlės į įstaigas užsuka. Darbo kambary pulkas prisimatuoja, ir išeina pardavėja pustuščiu maišu Miestuose jau tikrai visko per akis, o kaime galima visko prisigalvoti: maisto produktus vežioti, raugintų kopūstų sechą atidaryti, vaikų vasaros stovyklas rengti, įsirengti salytę ir ją nuomoti, senelių namus kur pamiškėj, rūkelničią pajėgią, egzotiškų gyvūnėlių arba į raudonąją knygą įrašytų parką įrengti, varles gigantiškas prancūzams auginti ar dar bele ką ir pan. Vaikams aplamai visko kaimukuose trūksta, tik parduotuvėles atsidaryti neverta (patalpų išlaikymas, perkamoji galia menka), bet jeigu mobili :hmPvz. "Vaikų pasaulis ant ratų" jame ir rūbeliai, ir kancelerinės, ir žaislų kalnas. Dabar dėvėtų atveža pobaisių tokių, bet jei proginių kelnių vaikui reikia- į miestą 40 km važiuoju (jei kas imsitės- man šokoladas ) Bandeles ir pyragus pas mus taip vežioja, kol visus kaimus apsuka- ne kas belieka pasirinkti Ir paramą gauti realu

Mergaites,
o jei tarkim aš pati vežuosi prekes iš užsienio, arba atsiunčia, na bet didelius kiekius, kokiu reiktų dokumentų, kad kas neprisikabintų, būtų vežama/siunčiama iš ES

Na pas mus jau tokia tauta, kad kaip begyventume, vis blogai ir blogai Ale atminkit viena, tam, kam is tikruju blogai-bankrutuoja tylomis arba uzsidaro be bankroto(kaip vyro UABa), o kas toliau dirba ir dejuoja-vadinasi, nera taip blogai

Aciu Na del verslumo-tikrai tu ideju milijonas pas mane buvo, vienas isbandziau, kitas ne, vienos pasitvirtino, kitos ne. Nezinau, ko neisbandziusi esu arba bent jau nesidomejusi. Todel ir tupiu sioje temoje, vis galvoju-o gal kas genialia ideja imes Turguje stoveti su apatiniais irgi negaleciau. Ne del pinigu, o del to, kad man butu geda apatiniais prekiauti, na kompleksa toki turiu O stai maistu-laisvai Is viso man smagiausias darbas budavo prekiauti tais ekologiskais produktais, na toki pasididziavima jauciau, kai zmonems pasakodavau apie perdirbimo technologija, kuo skiriasi paprastas ir ekologiskas produktas, tiesiog sekta savotiska tapdavo Su zmonemis prisibendraudavau, nejausdavau nei salcio, nei lietaus, nei karscio-tiesiog buvo gera

Jus teisi: verslo esme-"pataikyti ant bangos" Jei ne tie reikalavimai, del kuriu teko uzsidaryti, siai dienai jau buciau milijoniere ir legaliai, nes pries uzsidaryma mane kvietesi sudaryti sutartis uzsienio ekologisku prekiu parduotuves.


O prekes butu parduodamos parduotuveje ar turguje, ar internetinese parduotuvese?
Manau, kad isigyjimo dokumentai butini(saskaita-faktura), keliones vaztarasciai, prekiu kokybes sertifikatai. Daugiau neismanau, kokiu popieriu reikia, gal pasklaidykit internetiniame VMI puslapyje

Pirmiausia turbūt "namie" draugams, pažįstamiems, dedant skelbimus, o tada jei gerai ir bus poreikis, internetinė parduotuvė

Sena pažįstama, kalbant apie senus gerus laikus, kaip kažkada būdavo, na tiesiog gera prisimint . Tada aš sėdėjau namie ir auginau vaikus, nes užtekdavo to, ką vyras uždirbdavo, ech.... . Dabar yra kaip yra. Prekiauju ne maistu, ir apie prekybą juo nieko nežinau. O pakeisti tai ką jau esu įdirbus, paprasčiausiai nėra už ką. Net ir pratęsti savo versliuką po pusantrų metų pertraukos yra labai sunku. Ir žmonės pavargę, pikti, ir su kaiminystėj dirbančiais neduok die blogais žvilgsniais apsikeisi, tuos suskambins, svečius pakvies. Visiem dabar sunku, kiti nemoka gražiai konkuruot, pagalbos iš aukščiau ieško . Nesiskundžiu aš, tik pasakoju situaciją būtent savo. stengiuosi išsiverst kaip galiu ir dirbu kiek galiu, netingiu. Bet kol neuždirbau to pirmojo milijono, antras niekaip nepasidarys. O kadangi maniškiai niekaip nemeta valgyt, tai man yra iššūkis kaip sutaupyt kalėdom, vaiko kabėm ir dar nors kiek dukrai už mokslus pridėt, o milijonas kaip ta šviesa tunelio gale neartėja niekaip . Tiesiog mane piktina visų dirbančių turguje sulyginimas. Ir tie kur konteineriais iš kinijos varo ir eiliniai vienetininkai visi vienodi, milijonieriai - vagys. Ir sąlygos verslui turguje lygiai taip pat nesudarytos kaip ir parduotuvėje. Reikalavimai vienokie, o išpildyt juos norint dirbti sąžiningai nėra galimybės.