Keliautojai: 2 suaugę ir 2 vaikai (vienai 1 m., kitai 6 m. 6 mėn.).
1 diena. 10.03
Važiuojam per Lenkiją. Apsistojam Poznanėje pas merginą, kuri užkietėjusi futbolo fanė

2 diena. 10.04
Atvažiuojam į Berlyną. Nors jame esame nebe pirmą kartą, tačiau čia visada yra ką veikti






Papildyta:
3 diena. 10.05
Atvažiuojam į Hanoverį. Tiesą pasakius atvažiuojam tik vakare, nes kai kuriuos is Berlyno objektų apžiūrinėjom šią dieną ir tik po to išvažiavom. Apsistojam pas ūkininką, kuris butą turi mieste, bet daugiausia laiko praleidžia ūkyje. Hanoveris išsiskiria tuo, kad tai turbūt labiausiai aplinkosauga besirūpinantis miestas. Į jo centrą su įprastais aplinka teršiančiais automobiliais įvažiuoti draudžiama, tam reikalingi specialūs leidimai. Mes norim aplankyti mieste esantį Sea Life muziejų, todel surizikuojam. Pavyksta.


4 diena. 10.06
Važiuojam ir visą dieną praleidžiam Heide park. Jis beveik pakeliui, o įėjimą su Merlin abonentu juk nemokamą turim. Negalėjom praleist tokios progos. Miegoti grįžtam pas tą patį ūkininką į Hanoverį.


Papildyta:
5-6 diena. 10.07-08
Atvažiuojam į Olandiją ir apsistojam pas tokius tipinius olandus: atsipūtusius, viskuo patenkintus, draugiškus.


Aplankom Volendamą, Zaanse Schans, Markeno salą, Amsterdamą.
Volendamas mažas ramus, buvęs žvejų miestelis.


Zaanse Schans-etnografinis muziejus.





Markeno sala kazkuo panaši į Volendamą, bet visgi kažkuo skiriasi ir tikrai įdomi.


Papildyta:
Va Amsterdamas tai kiek nuvilia: didelio įspūdžio nepalieka nei plaukimas kanalais, nei raudonųjų žibintų kvartalas, nei kitos įžymybės. Gal todel, kad neparūkėm žolės?


O čia niekas nekompleksuoja nors jis pastatytas miesto centre per vykstantį koncertą. Stovėdamas tulike matai ant scenos dainuojančius muzikantus.



Beje, Amsterdame beveik neįmanoma rast parkingo ilgesniam laikui už priimtiną kainą, todel mes pasinaudojome P+R paslauga. Po to visur ieskojome šios paslaugos, bet gaila jog ji Europoje dar labai silpnai išplėtota. Jos esmė ta, kad pvz. prie Amsterdamo privažiavus pakrastyje palieki automobilį saugomoje aikstelėje visai parai, už tai sumoki tik 6 eurus, ir už tai dar papildomai nemokamai gauni tiek metro bilietų, kiek reikia i abi puses nuvažiuoti visiems automobiliu atvykusiems keleiviams. Tai tikrai pigu, patogu ir greita. Labai stebino ir reljefas, buvau girdejęs, kad Oalndija lygumų kraštas, bet neįsivaizdavau, kad tai reiškia, kad šalyje nėra visiškai jokio kalnelio.

Papildyta:
7 diena. 10.09
Važiuojam ir apžiurim Briuselį. Liekam maloniai nustebinti. Iki šiol pirmoji mintis, kuri šaudavo į galvą išgirdus žodį Briuselis, buvo biurokratai. Dabar gi man šis miestas savo grožiu nusileistų tik Vienai, Austrijoje.



Bet yra ir tokių.

Miegam Leuvene, pas tipinį belgą, tokio ramaus zmogaus nebuvau sutikęs.
Papildyta:
8 diena. 10.10
Apžiurim Leuveną, bet neužtrunkam, nes verta demesio tik rotušė ar bažnyčia, net nežinau kaip ji tiksliai vadinasi.

Važiuojam į Liuksemburgą. Labai gražus miestas. Į akis krinta, kad mašinos beveik vien tik naujos, savininkai su storomis auksinėmis grandinėmis ant kaklo. Todėl nei kiek nenustembu, kad labai daug iš jų kalba rusiškai. Jaučiasi, kad čia įkurta nemažai investicinių fondų ir visos Europos teisėsaugai čia yra ką veikt narpliojant nešvarias mokesčių vengimo operacijas. Man atrodo kazkiek ir Snoras su Liuksemburgu susijęs. Kuras labai pigus, nepamenu kiek, bet gerokai pigesnis nei Lietuvoje. Miegam kažkur įvažiavę į Prancuziją.


Papildyta:
9 diena. 10.11
Važiuojam į Paryžių. Ieškome kažko panašaus į P+R, bet veltui, gal 50 km. nuo centro prasideda miesteliai, kurie jungiasi vienas su kitu ir net neaišku kur čia galėtum palikt automobilį jog persėst į viešąjį transportą. Taip ivažiuojam į patį centrą. Apibudint to neįmanoma. Tiek prie Triumfo arkos, tiek kažkokioje kitoje panašioje žiedinėje sankryžoje eismas nenupasakojamas. Jokio ženklinimo, pagal plotį galėtų būti kokios 6 juostos, tačiau visi vaziuoja kaip sugalvoja, kai apsidairai pro veidrodėlius ir jau nebematydamas kliūčiu ryztiesi važiuoti, pro pat šonus prašvilpia kokie 2-3 motoroleriai, kurie regis net nebando prilėtint greičio. Maža to, navigacija tarp senamiesčio pastatų pradeda strigt, ir pro tą pačią sankryzą liepia sukt keletą ratų. Gal ir gerai, važiuodamas 3 kartą jau imu perprast važiavimo ypatumus: užsimerki ir spaudi, kaip pasiseks taip. Beje, vėliau sužinojau, kad tai vienintelė vieta Prancūzijoje, kur draudimas negalioja. Vietiniai prancūzai į centrą automobiliu nevažiuoja. Gal 2 valandas pasisukioję po centrą ir neradę parkingo nusprendžiam važiuoti toliau nuo centro ir į jį atvažiuoti metro. Vietą automobiliui randam gal 10 km. nuo centro. Nueinam į metro. Nors yra informacija, o čia visame pasaulyje garsus turistų traukos miestas, tačiau informacijoje kalba tik prancūziskai. Žodžiu neaisku nei į kurią pusę važiuot, nei kaip bilietus pirkt. Nusprendžiame palaukt kelias valandas ir važiuot į centrą vakare. Tikimės, kad bus lengviau. Ir isties, ir nuvažiuojame lengviau, ir parkingą nesunkiai randam, net nemokamą. Sparčiai temsta, pavaikštom po centrą, nueinam prie Eifelio bokšto.


Bilietas apie 60 ar 80 lt. žmogui, bet tikrai verta. Galim sakyt, kad tai turistų nuvalkiota vieta, tačiau tie turistai ne veltui ją ir nuvalkiojo. Tikrai verta ir labai įspudinga. Kai po neįtikėtinai ilgo kilimo liftas pagaliau sustojo, pagalvojom oho kaip ilgai kilom, bet tada reikėjo pereit i kitą liftą, kuris kilo dar ilgiau. Vaizdas nepakartojamas, gaila tik kad buvo stiprus vėjas viršuje ir dar naktis, tai nuotraukos labai silpnos gavos.

Miegoti nuvažiuojame kažkur į miesto pakrastį ir miegjom savo automobilyje.
Papildyta:
10 diena. 10.12
Sužinom, kad Prancūzijoje prasidėjo visuotinis streikas, todėl beveik niekas nedirba, nevažiuoja vietinis transportas. Be to jau ir patys žinom, kad dieną nėra ko lįst į Paryžių, tad nusprendžiam važiuot į Versalį. Labai patiko. Atsigulėm ant pievelės priešais rūmus ir tvenkinį, ir pragulėjom pusė dienos. Tik gulbės labai trukdė, vis kėsindamosis į mūsų maistą.





Vakarėjant vėl nuvažiavom į Paryžiaus centrą. Vėl nesunkiai radom parkingą. Apžiūrėjom likusius objektus.


Labai apsidžiaugėm, kad vakar spėjom į Eifelį pasikelt, nes šiandien ir jis nebedirbo del streiko. Žodžiu pavaikščiojom, pavažinėjom po Paryžių ir sprendėm ką daryt toliau. Norėjom aplankyt Luvrą, bet jis nedirbo dėl streiko, ir sakė tikėtina dar nedirbs kelias dienas, tad nusprendėm važiuot toliau, gal kada atskrisim į Luvrą. Grįžę sužinojom, kad pasielgėm tinkamai, nes streikai dar tęsėsi apie savaitę. Išvažiuodami iš Paryžiaus dar nuvažiavom į Monmatrą, nuėjom iki Mulen Ruzo.

Va ten tai raudonieji zibintai, kabinėjasi, praeit neleidžia. Jau visai sutemsta, vaikai užmiega, as dar noriu prie kažkokios bažnyčios, bet žmona sako eik vienas, juolab automobilį pastatome nelabai aiskioje vietoje galima ar ne. Išeinu ir.. , pasiklystu. Bažnyčia tai randu, bet kelio atgal ne. Gal kokią valandą suku ratus, bet niekaip neatseku kelio. Žmona sakė, net matė mane tolumoje praeinantį, bet as taip ir nemačiau mašinos. Sako, nespėjo sureaguot, turbūt tyčia nekvietė, juokėsi rupūžė. Žodžiu galiausiai visgi pavyksta rast kelią ir jau visai naktį išvažiuojam iš Paryžiaus. Miegam kažkur už miesto.
Papildyta:
11 deina. 10.13
Norėjom nuvažiuot į Asterix parką, bet pasirodo jis dirba tik iki spalio mėn. Į Disneylendą nevažiavom, nes prisirinkom labai daug informacijos, kad ten visada buna žiauriai didelės eilės. Važiuojam link Luaros upės slėnio pilių. Atvažiuojam ir apžiūrim Šamboro pilį. Labai gražu.

Gal viena iš gražiausių matytų. Miegam netoli jos, todėl apžiurim dar ir sutemus, kai ji apšviečiama šviesų. Beje, Luaros slėnis idealus keliauti tokiu būdu kaip mes, nes visur labai daug poilsio aikštelių, kurios ne tik nemokamos, bet jose yra ir tualetai su vandeniu, ir vaikų žaidimų aikštelės, ir stalai su suolais, vandens kranas lauke, pačios aikštelės prie upės ar kitos gražios vietos. Žodžiu tokie nemokami kempingai. Jie nuo tikrų kempingų skiriasi tuo, kad ten uždėtas toks strypas, kad aukštesni automobiliai uz lengvąjį, tokie kaip kemperiai negalėtų įvažiuot, o pačiose aikštelėse ženklai, kad palapines statyti draudžiama. Žodžiu jos skirtos tokiam trumpam poilsiui. Kadangi mes palapinės nestatėm, o mūsų automobilis ne kemperis, tai mums tos aikstelės kuo puikiausiai tiko. Tiesą pasakius daugiau Europoje niekur ir neradom tokių puikių salygų.
Papildyta:
12 diena. 10.14
Apžiurim Šenonso pilį.

Ji vadinama damų pilimi, nes jose daugiausia gyveno moterys. Pilis įdomi tuo, kad pastatyta virš upės. Skirtingai nuo kitų pilių, net iš išorės jos nepamatysi nenusipirkęs bilieto, nes ją juosia kanalai. Vidaus ekspozicijos gana įdomios, ypač virtuvė.


Nuvažiuojame iki Ambuazo: pilis, Da Vinči pilaitė Clos Luce.

Reikia pasakyt, kad pakelėje daugybė pilių apie kurias nieko net nebuvom girdėję.




Miegoti nuvažiuojame pas merginą į Tours. Ji atrodo taip kaip aš ir įsivaizduoju prancūzaitę: juodi, šiek tiek garbanoti plaukai, didelės šiek tiek papūstos lūpos. Žodžiu nustembu, kad stereotipai galioja.
Papildyta:
13 diena. 10.15
Važiuojame iki Vilandry pilies. Ji labai graži. Tiksliau ne pilis, o parkas. Šis kiekvienu metų laiku vis kitoks. Kadangi mes buvome rudenį, tai dominavo raštai ir formos iš daržovių, kurios derinamos su gėlėmis. Tikrai įspūdingai atrodo ir iš toliau nepasakytum. Prisivalgėm ir vynuogių.

Toliau nuvažiavom iki kažkokių ten urvų uolose, kur zmonės gyveno gal net ir pries musų erą.

Nors pilių jau prisižiūrėjom daugybę ir jos net kiek atsibost ėmė, bet nusprendėm dar pavažiuot iki Disney pilies.

Jei nemelavo, tai ši pilis yra prototipas tos, kurią kiekvieną kart matome kai filmą kuria Disney studija. Joje ir visas interjeras, ekspozicija, įrengta pagal miegančiosios gražuolės pasaką. Kadangi mums tų pilių jau pakanka, nusprendžiame apsiriboti jos apžiūra iš išorės. Nufotografuojam. Einu nufotografuot iš kitos pusės, na dar bokštą kur grazuolė miegojo. Velnias, jis nesimato. Palipsiu. Dar nesimato. Taip vis lipu aukštyn, einu gilyn i mišką, į kalną, bet niekaip nepavyksta nufotografuot to bokšto. Atsiranda sportinis azartas. Kalnas vis statesnis, medžiai vis tankesni. Kažkur nubėga stirnos. Galiausiai jau lipu ne tik kojomis, bet jau ir rankomis ir net dantimis.



Nieko jis negražus, bet nufotkinu ir einu atgal. Tačiau įvertinęs kaip sunkiai atėjau, nusprendžiu grįžt pro kitą pusę. Kiek paėjęs suprantu, kad patekau į pilies teritoriją, į kurią patekimas mokamas. Kad jau patekau tai patekau, išsidrąsinu ir nusprendžiu įkišt nosį ir į vidų. Bet prie įėjimo prašo bilieto. Apsimetu, kad noriu kažką nufotkint prie iejimo ir nueinu.

Netoli šios pilies ir miegame, vienoje iš mano ankščiau aprašytų aikštelių.
Papildyta:
14 diena. 10.16
Važiuojame per Prancūziją į Ispaniją. Trumpam stabtelim Bordo. Pasienyje užstringam į gal 30-50 km. kamštį.


15 diena. 10.17
Visą dieną važiuojam per Ispaniją. Beje, nors keliaujam jau 14 dienų, ir spalio mėn., bet paradoksas, tik įvažiavę į Ispaniją pajaučiam pirmuosius lietaus lašus. Tiesa to nevadinam lietumi, nes net neprireikia jungti automobilio valytuvų. Miegam netoli Portugalijos.
16 diena. 10.18
Atvažiuojam į Porto. Fantastiškas miestas. Labai grazus. Manau gražiausia ką galima pamatyt Portugalijoje.

Tie maži balti nameliai raudonais stogais ir siauromis tik pėstiesiems skirtomis gatvelėmis negali nežavėti.


Gražiausia, kad jis išsidėstęs prie upės ant skardžių, tikrai gražu. Verta pakilt ir į bokštą miesto centre, ir nusileist prie upės, ir paklaidžiot tarp gatvelių. Tik vezimą sunkoka nešiot, ten akivaizdžiai sunku mamoms ir neįgaliesiems: kalnai statūs, grindiniai akmeniniai, daugybė laiptų.
Stabtelim Aveiro-kurortas prie jūros, vanduo šaltas. Kas mums keista, jog automobiliu gali privažiuot ir net parkingas nemokamas, beveik prie pat vandens.
Miegam kažkur prie Aveiro.
Papildyta:
17 diena. 10.19
Važiuojam į Koimbrą. Senoji Portugalijos sostinė. Nedidelis miestelis. Pagrindinė įžymybė-universitetas.

Didžioji dalis gyventojų-studentai. Universitetas ne tik istorinis, bet ir veikiantis. Jame mokamas įėjimas tik į biblioteką, koplycią ir teismo salę. Gražu. Tik fotografuoti neleidžiama. Nusifotografuojam bent lankstinuką. Bibliotekoje knygos tokios, kad tik pasakose tokias matėm.

Ypač sužavi teismo salė. Prabanga, grožis.

Sužavi ne tik todėl, kad ji skaičiuoja šimtmečius, bet todėl, kad ji ir šiandien veikianti !!! Mūsų apsilankymo metu kaip tik vyko teismo procesas, mes galėjome tai stebėti iš balkono. Neįtikėtina, juk ši salė turbūt mena ir inkvizicijos laikus. Gražus vaizdas ir iš balkono į miestą.

Beje, kadangi tai universitetas, tai viduje pigi kavinė. Pavalgom grožiedamiesi Koimbros vaizdu iš viršaus. Gatvėje vyksta fuksų krikštynos. Žodžiu įdomu.
Mieste labai populiarūs gatvėje kepti kaštainiai.

Miegot nuvažiuojam į Leiria, ten esam susitarę pagal keliautojų klubą. Šeimininkas tamsaus gymio, jei neklystu iš Žaliojo kyšulio salų, yra buvęs Lietuvoje, turėjo draugę lietuvę. Jis pasako tai, apie ką ankščiau nesusimastydavome: ar matėte tranzuojantį juodaodį?, sakom, gal ir ne, tai va, nes visus tranzuojančius juodaodžius iškart į policiją vežą, gal nelegalas, gal dar velnias žino kas. Nežinau kiek tame tiesos.
Papildyta:
18 diena. 10.20
Važiuojam į Tomar. Kažkokia nesąmonė. Nėr ką ten žiūrėt. Gerai, kad buvo kažkokia šventė, didžiulė eisena, visi metė gėles į upę. Įdomu. Jei ne ta šventė nežinočiau ko ten važiavom.

Važiuojam į Fatimą. Čia man atrodo tik religiniams fanatikams skirta. 19 iš 20 parduotuvėlių prekiauja tik šventųjų statulėlėmis, o miestelyje nieko daugiau išskyrus tą didžiąją Bažnyčią nėra. Dabar suabejojau ar bent maisto parduotuvė yra, gal jie ten vien šventąja dvasia gyvi? Sakoma, kad ten gali susirinkt berods iki pusės milijono tikinčiųjų. Manau tikrai ne į bažnyčią, o į aikštę prie jos ir jos prieigas.


Važiuojam į Batalą. Ši bažnyčia jau graži. Gotikinė. Bet skirtingai nuo Onos bažnyčios Vilniuje, iš blokelių. Didelė ji, nuotraukose tikrai ne taip gražiai atrodo. Beje, per mišias iėjimas nemokamas, kitu laiku reikia pirkt bilietus. Važiuojam iki Nazarė. Tai buvęs žvejų miestelis. Apačioje tai toks šiuolaikinį kurortą labiau primenantis. Bet užvaziavus ant šalia esančio kalno vaizdas gražus.

Miegam kažkur miškelyje.
Papildyta:
19 diena. 10.21
Važiuojame į Sintrą. Fantastika. Ji gali varžytis su Porto dėl to, ką labiausiai verta pamatyt Portugalijoje, vardo. Tiesiog nusikaltimas būtų į ją neužsukt. Reikėtų skirt visą dieną. Bent jau vieną dieną. Esant galimybei galima važinėt ir kelias dienas po apylinkėse esančias pilis.

Pati Sintra tai nieko ypatingo. Svarbiausia tai, kas yra virš jos.


O virš jos yra neįtikėtinai aukštai Maurų pilies griuvėsiai, o dar aukščiau Karaliaus pilis. Verta užsukt į abi. Ten ir bilietą tokį kompleksinį galima pirkt. Maurų pilis labiausiai žavi vaizdu nuo jos, neįtikėtinai toli matosi, o ir vaizdai nerealūs.


Karaliaus pilis iš išorės nors ir spalvota, bet nėra tokia įspūdinga, tačiau jos vidus tikrai vertas dėmesio. Tokios gausos eksponatų niekur nemačiau. Ji neatrodo tokia didelė, bet toks puikus išplanavimas, kad atrodo kelis kartus didesnė, kambarių daugybė. Gaila, kad fotografuoti viduje neleidžiama. Tai viena įspūdingiausių mano matytų pilių būtent dėl savo vidaus.


Beje, navigacija Sintroje buvo įvežusi į tokią vietelę, kad melstis bebuvo likę. Statumas gal 30-40 laipsnių, važiuoji žemyn, tai reiškia kad atbuliniu nepavažiuosi, grindinys slidžiais akmenimis grįstas, iš abiejų pusių akmeniniai pastatai, tu leidiesi žemyn, o kelias vis siaurėja, labai aiškiai pradedi matyt dryžes ant sienų nuo netilpusių automobilių, ir net dažų atspalvius gali atskirt. O mūsų tai Renault Grand Espace, o ne koks nors Clio. Žodžiu kai pamačiau posūkį priešais, tai vienintelė viltis buvo melstis, kad už jo kelias platės, o ne dar labiau siaurės. Tiesa pasakius siaurėt jis ir nebegalėjo, nes ir taip veidrodžius užsilankstęs jau važiavau. Bet pasisekė, jis vis dėl to platėjo.

Toliau važiavome į Cabo da Roca, labiausiai į vakarus nutolęs žemyno taškas-pasaulio kraštas. Tai skardis į jūrą, švyturys. Pastatytas paminklas.



Ten ir miegojome.