Vaikų svajonės

Sveikos

Ką manot apie "vaikų svajonių" išsipildymo akcją? Mačiau reklamą mieste paskui SM, kažkaip galvojau kaip gražu, kad toks dalykas organizuojamas. Galiausiai atidariau tą saitą, na, gal aš kažkuo nesuprantu Nenoriu pasakyti, kad tie vaika neverti prašomų daiktų, na bet tikrai priblokšta buvau. 3metei reikia dovanų čekio. Na, maniškė gal kvaila, bet budama 4 nežino kas tai per daiktas. Aibė visai mažu vaikų nori mobilių su inetu. Pradedant nuo 5 mečių Kompų, baby bornų, tt. Taip, skaičiau akcijos organizatorių paaiškinimą: "vaikai nori to, ką turi kiti jų amžiaus vaikai". Bet ar tai tiesa? Ar daug vaikų sunkmečiu tai turi? Nzn, kažkaip nemoku paaiškint, kokius jausmus man visa tai sukėlė. Panašiai jaučiuosi kokiam *infected* saitydama "prašau padovanoti": kažkas naudotos lovytės vaikui prašo, drabuželių bent kokių, o kažkas rašo: "busiu dekingas padovanojusiam plokščiaekranį televizorių, senovinio nesiūlyt". Na taip, kiekvieno teisė prašyt ko ir kiek nori. Na bet kažkas čia ne taip. Ar tiesiog as nesuprantu? Ar ilgai tie mobilūs-kompai-lėlės bus vaiko rankuose, kol girti tėveliai neatims? Tikrai nemoku žodžiais pasakyt kaip pasijutau tas svajonės paskaičius Gal visgi reikėtų kažkokios atrankos? Kodėl sunkiai dirbančių už minimumą, nei girtaujančių, nei smutaujančių tėvų vaikas vertas guminukų pakelio, o kitas vaikas, kurio mama pasirūpino pašalpų įforminimų, nedirba, geria- kompo. Naglumas ir čia valdo? Kaip per ta, Mildažytės laidą: iki šiuol vaizdas akyse (sena laida): 3 kambarių butas, eurormontas, trys suagę sūnūs, vyras vos 50 perkopęs ir moteris verkia prieš kamerą: vaistams neturiu, padėkit kiek galit, mano sūneliai mooookoooosi, dirbt negali".

Padrikai surašiau, bet gal supras kas, o gal paprotins, o gal paaiškins. O gal ir neaktualu niekam

Kuo toliau, tuo labiau visu norai,mintys sumaterialeja.

Kokios vertybės dominuoja, tokios ir svajonės , deja.

užejau i ta puslapi,normalus norai-monopolis,mobilus telefonas,lėlės.mano vaikai irgi to nori ,nieko nenormalaus nematau,noreti nedraudžiama

Pora dalyku uzkliuvo -
o kodel Jums atrodo, jog tik asocialu/gerianciu/is pasalpu gyvenanciu tevu vaikai nori zaislu ir kompiuteriu?

Antra - ar ne per daug tiketis, jog penkiametis isigeis Kaledoms tokiu dalyku kaip taika pasaulyje?

Trecia - netgi "suaugeliska" logika ir sveiku protu vadovaujantis nelabai imanoma isivaizduoti, jog Kaledu senelis raudoname maise tamposi meile, draugyste, ir panasius nematerialius dalykus, o Kaledu ryta is blizgaus cezancio vyniojamojo popieriaus isvyniojame sveikata. Nebent visa si Kaledu senelio fenomena priskirsime prie materialejancios visuomenes, besaikio vartojimo ir kitu nevertybiu.

Ketvirta, pries "kaltinant" vaikus materializmu, isivaizduokite, jog dabar imanoma parasyti laiska mistinei butybei, kuri rytoj prie duru paliktu bet koki daikta, is bet kokios parduotuves, bet kiek kainuojanti - ar niekas nesirinktu naujausiu masinu ir begale funkciju turinciu indaploviu? Skirtingam amziui skirtingi zaislai..

Vienoms materialinėms svajonėms išsipildžius visada atsiranda kitos.. tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Labai patiko Braun postas

tai as butent apie tai! Visi vaikai nori, tai kodel tik asocialiu tevu vaikai gaus? Vat as apie ka. Kodel normaliu, kukliai gyvenanciu, saziningai dirbanciu tevu vaikai antrarusiais patampa? Kodel nepadarius tokios akcijos visiems vaikams, ir be pliku skaiciu kiek tas vaiko norimas daiktas kainuoja, butu pateikta kokia info apie vaika, kad butu galima kazka apie ji suprast. Gal kazkas troksta kompo zaidimams, o kazkas skurde gyvendamas svajoja mokytis, gauti gera issilavinima- o tas sunku be kompo musu laikais. Pazistu mergina, kuri sulaukus 18 prisiteise is tevo alimentus ir atiduoda viska jaunesnei sesei kad ta i geresne mokykla vazinet galetu. Kodel tokia seima ir tokie vaikai nieko neverti? Naglumo neturi i kokia akcija isirasyt? (jie dar viena sese turi, tikrai sunkiai gyvena). Zodziu as visai ne apie materializma, o apie tai ko tokios akcijos moko... ir vaikus kurie gaus, ir vaikus kurie negaus, ir suaugusius. Mane tai neviltis apima: dirbt neverta! Nedirbk- gausi pasalpa, nedirbk- gausi labdara, nedirbk- gausi maisto, lengvatu, pramogu, kompu ir leliu. Tie kurie dirba uz minimuma blogi tevai nes jie dirba ir atitinkamai ju vaikai negauna? Kodel diskriminuojami dirbanciu neasocialiu tevu vaikai?!

Todel, kad padarius gera darba tikrai skurstantiem vaikiukam, kur tevai normalus, bet deje likimo nuskriausti niekas nepaafisuos ir nepasidarysi dideles reklamos kokis as geras. Tokiem vaikiukam ir tokiom graziom vargstanciom seimom dazniausiai tyliai kazkas padeda kiek gali ir niekas niekada is to nedaro sou. O cia daromas sou, reklama, kokie mes geri, isgelbejom padovanojom. As niekada nesupratau, kodel aukojam kombodzos vaikam kai lietuviu vaikai ne visi valgyti turi, ne visi knygeles ir pratybas turi bet ... Yra kaip yra visuomet ziurim svetimo darzo ir garsiai rekiam, o savam dilgeles auga. Labai palaikau temos autore

Jūs pagalvokit ką šnekat. Matuojat kas kiek uždirba ir išgali nusipirkti vieną ar kitą daiktą, dovanas vaikams ir t.t. Na ne visos normalios šeimos išgali savo vaikams nupirkti svajojamus daiktus, tačiau jie pirmiausia turi šeimą, kurioje jaučiasi mylimi, kuriais rūpinamasi, kurie yra prižiūrimi ir gauna tėvų dėmesį, ko negauna vaikas iš alkoholikų ar smurtaujančių prieš jį šeimos. Galbūt tas padovanotas daiktas jį padarys bent kiek laimingesnį, nes savo šeimoje nesijaučia laimingas.
Paskaičius susidarė įspūdis, kad pavydit tiems vaikams, nes jie gaus kažką 'nemokamai', o jūsų vaikai to negaus. Ir tikrai, kas yra svarbiausia - mylinti besirūpinanti šeima, ar materialiniai dalykai. Manau į tai galite atsakyti pati.
Į šią akciją, kiek supratau, vaikus įtraukė socialiniai pedagogai, o ne tų vaikų tėvai. Jei jums pikta ir nenorite niekam atiduoti seno nenaudojamo telefono ar senų žaislų kitiems tai jūsų pasirinkimas, bet man baisu, kai imama taip drabstytis ir ieškoti kažkokios tai diskriminacijos prieš normalias sunkiai dirbančias šeimas.
Ar tikrai norėtumėt gyventų tų žmonių gyvenimą? Jei jau taip neverta dirbti ir būti normaliais mylinčiais tėvais, prašau pasirinkimas jūsų. Pameskit savo vaikus, kelkitės į tarakonų knibždantį bendrabutį, meskite darba ir gyvenkite, visuomenė jus 'labai mylės' ir pasirūpins.


Na jums niekas neverčia aukoti Kombodžos vaikams. Galite aukoti kam tik norit, arba neaukoti niekam ir žiūrėt tik savęs. Mažiau bus palyginimų kas geresnis, kas labiau nusipelnęs lėlės ar duonos gabalo.

Is dalies suprantu, kodel autorei kilo tokios mintys. Tik esme, jog patys vaikai nekalti. Aisku kyla naturaliai pasvarstymai, kad va, as dirbu, stengiuosi, kapstausi, bet negaliu vaikui ipirkt sustro mobilaus, o ir vaikai gal mano nedrista apie toki pasvajot, nes mato, kaip gyenam. O cia tokie sarasai. Bet ne si akcija kalta, kad Lietuvoje kruvos normaliu tvarkingu ir saziningu seimu siandien taip gyena. Is kitos puses, nu koks mobiliakas ar kompas gali atpirkti tai, kad vaikai nera saugus ir neturi mylinciu tevu. Miela autore, Jusu vaikai manau tikrai laimingesni uz tuos, kurie gaus mobiliaka su ipodu arba naujausia lele.

Psidalinsiu ir aš savo mintimis.

1. Ši akcija yra sugalvota suaugusių, kurie pasinaudojo nuskriaustais vaikais, kad užsidėtų pliusiuką. Manau, kad tos svajonės, ypač dovanų čekiai yra suaugusių pasufleruota svajonė. O tai jau yra labai negražu.
2. Kyla klausimas, ar visiems šioje akcijoje dalyvaujantiems vaikams svajonės bus išpildytos? Kaip paskui paaiškinti vaikui, kad na tu kompo šiais metais negausi, nes niekas tavęs iš sarašo nepasirinko. Kuo vienas vaikas yra vertesnis dovanos nei kitas.
3. Aš suprantu, kad dalintis yra gražu ir kad niekas neverčia tokioje akcijoje dalyvauti, bet ar tokiu būdu neugdoma tik svajojančių ir už dyką gaunančių žmonių karta. Kam dirbti ar kažko siekti, jeigu galima ir taip viską gauti. Čia tikrai nekalba mano pavydas. Mano vaikystė taip pat nepriminė pasakos, bet tai, kad man niekas nieko šiaip sau nedavė ir paskatino mane siekti šio to gyvenime, o būtent dirbant.
4. Taip pat girdėjau, kad dovanų sąrašas yra orientacinis ir galima padovanoti naudotą telefoną ar kitą daiktą. Kai kurie žmonės taip ir padarė ir vaikai liko tikrai patenkinti.
5. Esu susidūrusi su parama skurstantiems ir ne kartą savo akimis mačiau, kaip tas gerumas ir labdara yra nevertinama ir niekinama. Tai užmuša bet kokį norą būti geram ir dosniam.

3. Suprantu kai prašoma aukoti sunkiai gyvenantiems ir sergantiems, kai vaistai, gydymas ir konsultacijos daug kainuoja.
Ir tikrai, auga tokie žmonės, kuriems viską tik duok (aišku vaikai nedirbs), bet tokiose šeimose užaugę, ir sulaukią tokių metų kad galėtų dirbti, jie vis tiek nori kad jiems duotų. Kitokio supratimo jie neturi, nes jiems visą laiką davė, savo jie neturėjo, net nesistengė, kad turėtų.

5. Ir aš esu susidūrusi kai tu duodi, nori padėti, nes tikrai reikia, tave apšika nuo galvos iki kojų ir dar tiesiai į akis pasako 'kokį š čia mums siūlai'. Negana to, kad duodi, tai dar ir negerai, čia jau išpindėjimas ir tingėjimas.
Ir ne tik vaikų iš geriančių, smurtaujančių šeimų, o paprasčiausiai iš pašalpų gyvenančių ar daugiavaikių.