Svečiuose - rusų pelargonijų augintojų klubo http://www.pelargoni...sort.php?id=109 nuotraukos.
Pelargonijų auginimas
Tai universalios gėlės. Mėgsta saulėtą vietą, gerai auga ir pietinėje, ir rytinėje ar vakarinėje namo pusėje. Tik šiaurinėje pusėje joms per mažai šviesos, todėl žiedai būna smulkesni, žydi ne taip gausiai kaip saulėtoje vietoje. Pelargonijos nepakenčia išmirkusios žemės. Jos laistomos daug rečiau nei surfinijos. Vanduo turi būti šiltas (18-20 laipsnių), minkštas. Tręšiama kas 10 dienų kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais bei mažesniu azoto kiekiu.
Pelargonijų rūšys
Juostuotosios pelargonijos (Pelargonium zonale Ait. ) - vienos populiariausių balkoninių ir kambarinių gėlių. Tinka ir vienamečių gėlių gėlynams, takų pakraščiams apsodinti. Gražiai dera su serenčiais, žydrūniais, lobelijomis, laibeniais, pilkšvosiomis žilėmis, šliaužiančiaisiais šlamučiais. Dažnai sodinamos vienos pakabinamuose arba pastatomuose loveliuose bei įvairiuose induose iš natūralios medienos.
Yra aukštaūgių (iki 30-60 cm) ir žemaūgių (iki 15-18 cm) veislių. Stiebai - statūs, šakoti, tvirti, medėjantys. Lapai - šviesiai ar tamsiai žali, kai kurių veislių su baltais pakraščiais, apvalūs, negiliai skiautėti ir plaukuoti, lapų pakraščiai neretai rausvai juostuoti. Turi pelargonijoms būdingą kvapą. Žiedynai - rutulio formos su baltais, švelniai arba ryškiai rožiniais, ryškiai arba tamsiai raudonais, alyviniais arba violetiniais pilnaviduriais ar tuščiaviduriais žiedais. Žydi nuo gegužės iki spalio lapkričio mėn., gausiai. Žiemą gausiai žydi ir kambaryje, tada pavasarį reikalingas ramybės periodas. Naujienos - yra išvestų pilnavidurių juostuotųjų pelargonijų, kurių žiedai primena rožes ar tulpių žydėjimą. Vadinamos pilnavidurės rožiažiedės puošią šią temą.
Didžiažiedės pelargonijos (P. grandiflorum Wild.) žydi nuo balandžio iki rugsėjo mėn., vadinamos angliškosiomis arba našlaitinėmis. Žiedai - dideli, panašūs į našlaičių, balti, rausvi, purpuriniai, tamsiai raudoni, violetiniai su tamsia dėme. Žiedlapiai - banguotu pakraščiu, dažnai dvispalviai. Stiebai - statūs. Priklausomai nuo veislės, kereliai užauga iki 25-60 cm aukščio. Lapai - žali, klostyti, plaukuoti su dantytu pakraščiu. Beveik neturi pelargonijoms būdingo kvapo. Jų ramybės periodas ryškesnis nei kitų pelargonijų.
Tinka auginti kambaryje, vasarą lauke. Stačiaūgės bei svyrančiosios veislės puošia terasą, namo sieną ar balkono lovelį. Didžiažiedes pelargonijas labiau nei juostuotąsias dėl jų gležnų plonų lapų reikia saugoti nuo lietaus - patartina laikyti po stogeliu arba lyjant įnešti į kambarį.
Svyrančiosios, arba skydalapės pelargonijos (P. peltatum Ait.) - vienos populiariausių svyrančių balkoninių gėlių. Stiebas - svyrantis, pusiau sumedėjęs, užauga iki 0,3-1,5 m, lapai - žali, kieti, odiški. Be veislių baltais, rožiniais, karmino raudonumo žiedais, yra žydinčių alyviniais, violetiniais, apelsininiais, tamsiai vyšniniais, tuščiaviduriais, pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Labai tinka balkonams, terasoms, sodinti į lovelius ar į didelius pakabinamus vazonus. Sodinamos vienos arba su juostuotosiomis pelargonijomis, ar su kitomis svyrančiomis gėlėmis.
Kvapiosios pelargonijos (P. odoratissimum Ait.) auginamos ne dėl žiedų, bet dėl kvepiančių lapų. Žiemą laikomos kambaryje, vasarą vazonus galima išnešti į lauką. Na ir dar yra visa gausybė kitokių , naujų hibrindinių, šviežiai rinkoje pasirodžiusių pelergonijų - kaktusinės, tulpinės, rožiažiedės...
Pelargonijų sėjimas
Pelargonijas galima sėti iš sėklų perkamų specializuotose sėklų parduotuvėse - pardavinėjamos ir svyrančiosios, ir kompaktinės juostuotosios. Turguje pirkti nerekomenduoju, sėklų daigumas gali būt sumažėjęs. Sėti reikia sausio antroje pusėje, vasarį turėsim daigelius, kurie ilgainiui virs gražuolėmis gėlėmis - anksti pasėtos žydi jau balandį, atitinkamai pasėtos vasarį, žydės birželio mėn. Sėti vėliau kaip vasario vidurys - nebeverta. Sėklos dygsta ilgokai, reikia daug drėgmės, šilumos, kita vertus ir pasistengti nesupūdyti. Daigeliams reikia daug šviesos, kad netįstų ir nebūtų silpni - taigi namų sąlygom tai gan sudėtinga ir reikalauja daug dėmesio, kita vertus, keliaujant po užsienį, kur gėlininkystė labai labai išplėtota ir gilios gėlių bei namų puošimo jomis tradicijos, galima įsigyti ypatingai dailių, atsparių šalčiams gėlių, kurių pas mus prekybos centruose nerasite - išbandyta per kelis metus. Retos, atsparios įvairioms negandoms veislės yra bene ta geriausia priažastis, dėl ko verta užsiimti sėjimu. Taip pat malonu iškart po Kalėdų imti gyventi pavasario rūpesčiais.
Dėl sėjimo - pasėjat sėklas kompaktiškam indelyje, daigykloje ar kur kitur - pvz, kiaušinių dėkliuke, sudrėkinat žemę, uždengiate - daigyklose bus dangtukas, visose naminėse priemonėse teks prisitaikyt kokį stiklą ar maišelį - sudarot šiltnamio sąlygas, taip sėklos greičiau dygsta. Keliskart dienoj pravėdinate, kas be ko, sėjinukai laikomi šiltai. Sudygus nebedangstome, laikome šiltai ir būtinai šviesiai, kad daigeliai neištystų, būtų tvirtesni. Tma galima naudot ir stalinę lempą Pasirodo pirmi du netikri lapeliai, po to lenda tikrieji - išlindus pilnai tikriesiems reikėtų persodintį į mažus vazonėlius arba spec. daigyklas, kur yra vazonėlio formos išlietos - po teisybei, tokiuose patogiausia daigint iš karto. Tik sėjant kompaktines reiktų sėt po vieną; svyrančias - po kelias...Svarbus momentas yra išlaviruot, kad sėjinukai nesupūtų bei nesušustų...
Pelargonijos iš perkamų daigų
Jei norite šių gėlių, bet tingite sėti ir t.t., maždaug vasario viduryje prekybos centruose pasirodo gėlių daigelių..Patarimas - pirkite ne vien tik žiūrėdami į foto, bet pažiūrėkite ir į veislės ypatumus, nurodomus simboliais - ar tai aukštesnė gėlė, ar žemaūgė, kokią minimalią temperatūrą toleruoja, ar pilnavidurės tai gėlės...Taip pat atkreipiame dėmėsį, kad daigas būtų nesuvargęs, sveikas, be jokių patižusių šaknelių ar juodų dėmėlių, kas gali dažnai pasitaikyti.
Prisipirkus "aklai" galutinis rezultatas gali būt ne toks, kokio norėjote ar tikėjotės..Be to, įspūdingos svyrančių pelargonijų kaskados po metrą žemyn būna tikrai ne pirmamečių augalų...Asmeniškai pati mėgstu kompaktines - nes bute svyrančių laikyt per žiemą nėra sąlygų; o kaip jau minėta, svaigus kaskadų įspūdis gaunamas tik iš antramečių/trimečių augalų. Kompaktinės velgi ir yra kompaktiškos; atsparesnės vėjams..ir labai atsparios karščiui bei sausrai. Vienais metais teko gėlės palikti sau pačioms augti pačiu vidurvasariu maždaug 2 mėnesius...Puikiausiai išsilaikė, nors dauguma kitų gėlių - surfinijų, bakopų, trapių lobelijų, diascijų nebūtų pakėlę net savaitės sausros - žodžiu puikios gėlės tingintiems lieti ar daug keliaujantiems.. Tai puikus pasirinkimas tokią karščiu alsuojančią vasarą kaip ši, spalvų įvairovė stulbina...
Taigi, sodinam daigus į lovelius, auginame, kol bus galima išnešti lauk...Saugome neužgrūdintus daigus nuo intensyvios saulės - jauni daigeliai gali gerokai apdegti, nors pelargonijos ir labai myli saulę...Jaunučius, nesumedėjusius sultingus daigelius mėgsta ir amarai. Juos naikinam insekcidais kaip Actara ir pan. Tręšiame trąšomis skirtomis gausiai žydinčiom gėlėms ir džiaugiamės (geriausios trąšos yra Schultz'o)...Jei veislės buvo toleruojančios žemą temperatūrą, t.y. pelargonijos nepradėjo geltonuot ar rausti atvėsus, jos žydės ilgai, laikant namuose - ištisus metus.
Pelargonijų bėdos
Lapų geltimas paprastai rodo kalio, magnio bei geležies trūkumą arba perliejimą. Esant lapų chlorozei, papildomai tręšiama tokiu tirpalu: 10 l vandens ištirpinama 5 g geležies chelato ir 10 g kalio salietros arba 10 g geležies chelato - rasim pigiai žalioje stotelėje. Realiai kartais pakanka paliet su trąšom, kurios turi geležies.
Lapų raudimas - oro temperatūra per žema, augalui per šalta, veislė nėra pritaikyta žemai temperatūrai. Pvz. veislės Bergpalais,
Anthony, Melocherry, Sassa - visos šitos toleruoja žemą temperatūrą...Man ilgai šitas fintas buvo neaiškus, kai matydavau lapkričio gale lauke Anglijoj žydinčias pelargonijas - nebe taip kaip vasarą, bet žydi, kai pas mus ne kvapo nelieka rugsėjo viduryje..ogi paslaptis - būtent ta savybė, ne stiklinti balkonai -prie kokio virtuvės lango prikabintos ar taip įkurdintos, kur yra didžiausi šilumos nuostoliai, pelargonijos ilgai žydi ir pas mus, jei tik negauna tiesioginio lietaus - žūva tada ne nuo šalčio, o nuo užmirkimo..Po pasatoge lauo sąlygom pelergonijos gali išgyvent iki pirmos minusinės temperatūros, jei nakčiai įnešim kur šilčiau, netgi iki lapkričio išsilaiko, jei naugauna drėgmės pertekliaus ir minusinės temperatūros.
Vasarą jauni augalai gali apdegti nuo pernelyg intensyvios saulės, ypač jei yra pasodinti tamsiuose puoduose arba yra pastatyti juodam, tamsiame fone.
Pelargonijų žiemojimas
Pelargonija nūnai auginama kaip sezoninė gėle, bet realiai - visus metus galinti žydėti kambarinė gėlė. Taigi jas galima augint ant palangės ir grožėtis, arba pasilikt žiemoti... Iš esmės pelargonijos žiemot gali prie 1 -3 C, svarbu, kad būtų sausa ir šviesu, ir NEminusas. Tokiom sąlygom yra ramybės periodas, jei tik bus šilčiau, ims busti, leist lapus, augt pradės ir žiedus kraus..jei šiltai laikot, jos neužmigs..tas nėr blogai, bet būtų gerai neleisti pačiu viduržiemiu žydėti - jei norite šiltuoju laiku vešlių žiedų, reikia kada nors pailsėti - aišku, nereikia žiedus išskabyt visu 100 proc - pasilikit akiai džiugint kelis..
dar detalė žiemojančioms - pavasarį jas reikia persodint gan anksti- nes augalai suaugę, tuoj pat krauna pumpurus - persodinus jie nudžiūna, nubyra...Protinga būtų neleist žydėt nuo sausio vidurio iki vasario galo, tada persodinti kovo pradžioje ir tegul prigyja, ir tegul žydi...Kol sukraus žiedus, bus ir balandžio pradžia...tuo tarpu jei persodinsite balandžio pr, nusikels žydėjimas...Tas pats galioja ir pirktiems daigeliams su jau sukrautais žiedais - prekybininkų triukas - pasodinsite ir nebus žiedų - nubyrės. Ne veltui balandžio gale pelargonijų dideli daigai su akcijom ..nes žiedai gerokai vėliau būna, jau įvasarojus.
Dauginti pelargonijas geriausia rugpjūčio antroje pusėje - būtent tokiu metu dauginamos auginiais pelargonijos prigyja beveik visos. Kitu metų laiku jos prigyja gan sunkokai - šakelės ilgokai nesišaknyja ir puvinėja. Taigi optimalu yra vasarai baiginėjantis pasilaužyt nuo vešlių krūmų sprindžio - pusantro dydžio šakelių, jas patept kokiu šaknydinimosi hormonu, sodint į nedidukus vazonėlius ir paliet kokiu Privucur - abi priemonės skatins šaknų leidimą ir nepuvimą...betgi po teisybei vasarą dauginamos pelargonijos kuo puikiausia prigyja ir be šių papildomų priemonių. Sodinti realiai geriausia į lengvą gėlių žemę be durpių...Durpės paprastai būna rūgščios ir laiko drėgmę, kaip jau rašyta, pelargonijoms netinka didelė drėgmė ir šaknų užmirkimas.
Kompaktinių pelargonijų katalogas:
http://www.pac-elsne...ien-zonale.html
čia svyrančiosios:
http://www.pac-elsne...n-peltatum.html
Paspaudus ant bet kokios veislės bus trumpai apibūdintos veislės savybės.
Dėkojame už pirmos žinutės tekstą Violetai*
