Sveiki. Iš anksto atsiprašau už tokį ilgą tekstą.
Pirmą kartą apie Kroatiją šioje temoje užklausiau liepos pradžioje. Dabar jau spalio pabaiga. iki šiol neprisiruošiau parašyti savo kelionės įspūdžius, bet dabar manau atėjo laikas. Lietuvoje jau pasnigo, o man norisi pasidalinti šiltais prisiminimais. Taigi, rugpjūčio 3d. vakarą (~23h.) su kompanija (10 žmonių) pajudėjom iš Lietuvos. Kelionės prisiminti nenoriu, nes visą jos laiką nesumerkiau akių (turiu keistą negalią - nemiegu važiuojančiose mašinose). Taigi kai rugpjūčio 6d. pavakarę pasiekėme savo pirmosios nakvynės vietą Ogulinac miestelyje (~100 km iki Plitvicų parko), kritau į lovą ir nebesugebėjau įvertinti to, kad mes jau KROATIJOJ.
Kitą dieną Plitvicų apžiūra.Kadangi keliavome 10 žm. buvo labai sunku priimti adekvačius sprendimus, nes vieni iš kažkur prisiklausę, kad į parką galima patekti ir nesumokėjus, kiti nori mokėti ir neieškoti bėdų. Galiausiai apsisukame su nebegaliojančiais studento pažymėjimais ir visi einame į parką su nuolaida

Pasirinkome 4-6h trasą, bet apėjome ją per 3h. Labai skubėjom, nes buvo nepakeliamai karšta, vanduo, kuriame negalima maudytis, erzino, o dar ir geriamo vandens trūko. Tiesa, nerekomenduoju ten jo pirkti, nes sumokėsite ~12lt už butelį

O taip pat rekomenduočiau tik tą trumpesę trasą, prie didžiojo krioklio. ten buvo ir gražu ir kelionė nebūtų varginanti.
Taigi po Plitvicų iškeliaujam į Zadarą, pasiklausyti jūros vargonų ir užsukti prie Šv.Donato katedros (mano antros pusės vardas ). Vis dar alinamai karšta, vienai iš mūsiškių pasidaro silpna, todėl ilgai nevaikštome ir sėdame į mašinas. Važiuojame į Splitą, kur ir praleisime antrą naktį Kroatijoje. Čia nakvojome dviejuose daugiabučio butuose. Vienas įrengtas šiuolaikiškai, kitas pakankamai tarybinis. Vėl gi ŽIAURIAI karšta, bute nėra kondicionierių. Kitą rytą pasivaikštome po Splitą, labai gražus senamiestis. Ir pagaliau išsimaudome Adrijos jūroje, tiesa, labai nešvariame (tačiau smėlio) paplūdimyje, kur smėlyje ir vandenyje vien nuorūkos. Anyway, labai smagu pagaliau maudytis ir įsitikinti, kad vanduo laaabai sūrus.
Tada paliekame Splitą ir pajūriu važiuojame link Cavtat'o, miestelio kuriame apsistosime 10 dienų. Jis žemiau Dubrovniko. Renkamės važiuoti palei jūrą, patenkame į spūstis, bet užtat kaip viskas ten gražu. Nesigailime. Pakeliui aplankome Makarską. Ten irgi išsimaudome, geriame alaus. Jau jaučiame kad tuoj tuoj prasidės tikros ATOSTOGOS

Vakare atvykstame į Cavtatą, įsikuriame savo trijų aukštų name. Tas namas tokioj neralioj vietoj - pačiame cavtato senamiestyje, gerokai palipus siauros gatvelės laiptukais, įėjus pro duris, atidūrėme terasoje, apačioje svetainė su virtuve (INDAPLOVĖ

nudžiugino merginas), o antrame ir trečiame aukštuose miegamieji. Tiesa, antras aukštas dar turėjo nerealią terasą, kuri buvo kito namo stogas, jei įsivaizduojate,ką turiu omenyje. Taigi, įsikūrėme puikioj vietoj. Norėdami į kavinę ar restoraną, turėdavome tik nusileisti 50 laiptukų žemyn į pagr.gatvę

Ta gatvė - uoste, kur atplaukia toookios jachtos,kokių aš net neįsivaizdavau egzistuojant. Tiesa, tik grįžę sužinojome, kad tuo metu ten su jachta buvo ir Tomas Cruise'as

Praradimas

Taigi, pirmas dienas tam mažam ir prabangiam (ten vien vokiečiai ir šiaip gyvenimo matę ir pinigų daug turintys žmonės) miestuke mes chillinom

Ty maudėmės, gėrėm

, deginomės ir kitaip smagiai leidom laiką.
Vėliau aplankėme Dubrovniką, kuris nuo Cavtato nutolęs tik ~20 km, ir tas senamiestis mane tikrai sužavėjo.
Tada keliavom į Juodkalniją, kur man buvo be galo baisu važinėti tais kalnų keliukais, kurie keliukų man nė nepriminė. Verkiau mašinoje 3 kartus

. Aplankėm Kotoro įlanką ir patį Kotorą, tada Budvą, pravažiavome pro Sveti Stefan salą, važiavome aplink Skadaro ežerą (ten ir buvo baisiausia).
Sekančias dienas pramogavom. Vyrai surado žmogelį, kuris mums išnuomojo vandens motociklus, o iki jų plukdė su savo kateriu. Kadangi ta kelionė buvo neišdildoma, tai susigundėme tą katerį išsinuomoti visai dienai (galėjom prašyti, kad plukdytų, kur tik mes panorėsime, dar davė vandens slides ir tube'sus (padangas)). Visa ši pramoga mums kainavo 500 eurų. Bet galiu rekomenduoti. Tas vyrukas Pero, kuris mums tai ir paisūlė, labai geras žmogus, legenda miestelyje(taip sakė mūsų namo brokerė ), ir jis mums pasiūlė nevažiuoti į didžiasias salas mašina, o papramogauti, kaip kad jauniems žmonėms ir priklauso. Dabar neginčijamai sakau, kad ta diena buvo pati geriausia mano gyvenime. Buvo muzika, alus, draugai, jūra, pramogos ir apskritai jaučiausi kaip mtv klipuose

Taigi, jei reiks šio vyruko numerio kai būsite Dubrovnike, tai galiu duoti. ir galėsite pasakyti, kad jį rekomendavo Tomas ir draugai
Mūsų atostogos ėjo į pabaigą. bent jau mes taip galvojome

Išvažiavome iš cavtato ankstų rugpjūčio 16d rytą. Bet mūsų kelionė tetruko ~100 km. Tada vienas mūsų bolidas sustojo. kaip vėliau paaiškėjo - trūko pagrindinis diržas. Nepasakosiu visų nesąmonių, kurias patyrėme su tralais ir pan., bet buvo 4dn. Apsvarstėme visas galimybes (lėktuvai, traukiniai, draugai iš Lietuvos su tralu) ir vis tiek skaičiavimai rodė, kad reikia mašiną taisyti čia, kroatijoje. Vienas ekipažas su dirbančiais ir į kitas keliones turinčiais vykti žmonėmis išvažiavo į Lietuvą, o kiti 6 - besimokantys, dėstytojaujantys ar tie, kuriems nesudėtinga pratęsti atostogas, likome Kroatijoje dar 8 dienas... Iš pradžių buvo skaudu, po to susitaikėme ir atostogavome, tik jau labai kurortiniame ir labai Palangą primenančiame miestuke pavadinimu Gradac

Ten gyvenome biudžetiškai , apartamentuose su dviem miegamaisiais ir svetaine, be kondicionieriaus, bet pas labai svetingą šeimininkę. Na, jei nebūčiau prieš tai pamačiusi cavtato, tai tokia palangiška kroatija su burek'ais ir siautulingu jaunimu man ne itin būtų patikusi.
Rugpjūčio 24 d. vakarą išvažiavome į Lietuvą. Važiavome be sustojimo, nebegalėjome sulaukti kada pasieksime namus, o aš net UŽMIGAu automobilyje, pamiršdama savo sutrikimą

Po 26h jau buvome namuose. Neapsakomas jausmas, kai namų ilgesys nugali norą atostogauti
Tiesa, kai sugedo automobilis, mes skambinome savo vieninteliam draugui Kroatijoje - Pero. Jis net gi mums ieškojo kito variklio Juodkalnijoje. Sakau, kad geras žmogus. Jei reikės kontaktų ir vandens pramogų, kreipkitės. Tokiam žmogui negaila padaryti reklamą