QUOTE(veiducka @ 2013 01 10, 22:07)
na kiek suprantu tai jis nelabai ka nori daryt darzely, namuose jis rengiasi pats o ten nenori, sako kad nemoka. kaip jos reaguoja i ta jo nenora net nezinau.mes namuose kuo puikiausiai susitariam kad reikia rengtis, padeda man tvarkytis namuose, aplamai jam patinka dalyvauti namu ruosoj. jis labai dziaugiasi kai jam kasnors iseina padaryti, isgyvena kai nesiseka.
o ka jus darot konkreciai - kad issiaiskint kas vaikui kelia toki stresa? Apart to - kad guodziates cia temoje
Ka as daryciau? kalbeciau visu pirma su psichologe - ji gali eit i grupe ir stebet kas ten vyksta, kas gali kenkti vaikui, kas ji taip suerzina...
visu antra - bandyciau pratest adaptacini laikotarpi - ir prasyciaus, reikalauciau likt kartu su vaiku grupeje kasdien bent 1-2 valandom (vaiko vieno nepalikciau) - 1-2 savaites, kol jis nurims ir suvoks kad darzelis nera baubas, tada jau tarkim per savaitgali atidirbciau su juo - kad va visi vaikai lieka vieni, ir tau laikas, piestumem laiko liniuote - ka jis ten veiks paliktas ir kada ateis mama - kad pagal veikla jis galetu spet ko tiketis.
trecia - grieztai, bet meiliai nuvedus pasakyciau, viskas, as tau padejau nusirengti - dabar einu - tu lieki kaip susitarem, kai ateisiu - atnesiu dovanele, siurpriza, sulciu ar nu kazi ka... ir iseiciau
aisku ne pusdieniui - valandai - dviem - po savaites ta laika jau ilginciau pamazu pagal vaiko savijauta iki pusdienio, gal net dienos...
Nepavyko? - tiesiu taikymu drozciau ieskot kitos istaigos

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."