Grindinis šildymas 2 - Statome namą nuo A iki Z

Ankstesnės temos:
Grindinis šildymas 2007.10 - 2012.01
Grindinis šildymas, Sausuoju ar šlapiuoju būdu 2007.12 - 2010.07
Plaukiojantis parketas šildomoms grindims? 2007.02 - ...

BangaS sudarytas Grindinio šildymo sąvadas:

Pagrindiniai grindinio sildymo minusai:
-daugiau silumos nuostoliu per grindis i grunta.
Paskaiciavus papildomai tai sudaro +1W/m2 per 20cm polistirola = +70Lt per
sezona nuo 100m2. Skaiciavimai pateikiami veliau.
Is kitos puses radiatoriai po vitrinomis tap pat issvaistys daugiau silumos per ja.
-temperaturos netolygumas atsirandantis del besileidziancio saltesnio oro salia lango.
-didele inercija. Pasvietus saulei grindys nenustoja sildyti taip greitai ir namai prisyla per daug (vedinant per langa isleidziama brangi siluma). Nustojus sviesti saulei ir laiku neijungus sildymo temperatura gali nukristi vienu ar dviem laipsniais tam tikram laikui.
-sildymas sunkiau suvaldomas del dideles inercijos. Reikia protingesnes valdymo sistemos arba toleruoti 1-2 laipsniu temperaturos sokinejima paputus vejui ar panasiai.
-negalima staigiai pakeisti temperaturos namuose.
-prastai apsiltintame name sunku eksplotuoti naturalu parketa/masyva del aukstesnes temperaturos. Ypac po kilimais... Medis turi buti klijuojamas prie betono.
-turint gerai apsiltinta (R>7) nama ir oro rekuperacijos sistema su skysciu pasildomu ieinanciuoju oru galima butu tik su ja viena ir vedinti, ir sildyti/saldyti vien padidinus, apsildzius ir tinkamai isdescius padavimo/istraukimo vamzdzius. Bet cia gal nera grindinio sildymo minusas.
-grindys isyla per 3-4 val.
-naturalaus medzio grindys turi buti idealiai iszdiovintos ir kokybiskos norint jas klijuoti ant sildomu grindu.
-sunku arba neimanoma irengti ant medines perdangos.
-kitos sistemos gali taupyti siluma nesildydamos namu kai nera poreikio, bet jeigu namas gerai apsiltintas ir temperatura per para nesildant nukrenta vos 2-3 laipsnius prie -10C tai netenka prasmes toks taupymas.
-sunku islaikyti uzsakyta temperatura +-1C ribose, bet yra zmoniu, kuriems pasiseke tai padaryti rankniu budu.
-reikia protingai isdestyti silumos daviklius, kad trumpam atidarytas langas neuzkaitintu grindu iki +30C ar dar kokiu sposu neprikrestu automatikos sistema.

Pagrindiniai grindinio sildymo pliusai:
- lengviausias budas mazinti temperaturos sokinejima, kai katiline ne per geriausia.
- dalinai atstoja akumuliacine talpa.
- pigesnis arba panasios kainos kaip radiatorinis (medziagos) naujai statant 1a. nama.
- galimybe jungti prie silumos siurblio ir kitu zematemperaturiu sildymo saltiniu.
- neturint automatikos sis budas suteikia maziausia galvos skausmo
- lengvai valomas sildomas pavirsius, nekaupia dulkiu, nesmirda, negadina interjero, neuzima papildomos vietos.
- kai kuriems zmones su salanciomis kojomis labai patinka siluma grindyse.
- nepakeiciamas vonioje ir kitose plytelemis isklotose patalpose.
- galimybe iregti vien tik grindini sildyma atsisakant radiatoriu vienauksciame name $ taupymo sumetimais neaukojant konforto.
- esant gerai apsiltintam namui su siltais langais visi minusai ir sudetingos valdymos sistemos netenka prasmes.
- neskleizdia jokio garso
- nesudetinga sistema, kuria lengviau pasiskaiciuoti ir isirengti paciam lyginant su oriniu sildymu.
- jeigu namas kiauras tuomet su grindiniu sildymu yra maziausi temperaturu skirtumai skirtingose vietose ir tuomet zmones sako, kad tai pasaka.
- nera zmoniu kurie noretu grindini sildyma perdaryti i radiatorini jeigu darytu viska is naujo.
- per 44 puslapius rasliavos pasitaike tik vienas zmogus teigiantis, kad vien tik sildomos grindys yra blogai ir siulantis isirengti orini sildyma, turinti maziau trukumu, nors tai diskutuotina.
- yra pavyzdziu kai zmones su medzio masyvo grindimis ir vitrinomis be problemu su dideliu pasitenkinimu sildosi grindiniu sildymu.
- Sveicarijos vaiku darzeliuose grindinis sildymas privalomas visose patalpose...
- Dujunis kondensacinis katilas gali isgauti savo didziausia "108 %" efektyvuma kai silumos nesejo temperatura yra zemiau 35 laipsniu celsijaus (silumokaityje vyksta intensyvi kondensacija).
- Nejuntamas silto oro srautu judejimas.

Patarimai projektuojant:

- Brangius kolektorius pakeisti langais su selektyviniu trigubu stiklu ir argono uzpildu = maziau sildymo, 0 kondensato, 0 kolektoriu.

- Rasta informacija "Ant sildomu grindu dedant medi vietoj plyteliu sildymo sanaudos padideja iki 6%"

- Kuo siltesne grindu danga tuo daugiau reikia daugiau putplasciopo betonu ir kelti betono temperatura.

- Saltas langas komplikuoja sildyma ir temperaturos vienoduma visose sildymo sistemose.

- Jeigu norisi naturalaus medzio su grindiniu butinai reikia geru langu ir apsiltinimo.
Butina deti idealiai isdziuvusi medzi, nes kitaip issikraipys.

- Grindinis sildymas miegamajame blogai, nes neatsala nakti.

- Vonioje reikia kad butu atskiras konturas su reguliavimu, nes reikia aukstesnes temperaturos.

- Pagalvoti apie atjungiama kontura patalpos viduryje norint idealiai suvienodinti
temperatura prie nedidelio silumos poreikio.

- Atsisakyti bet kokio tipo joninio, infraraudonojo ir kitaip pavadinto elektrinio sildymo (isskyrus gyvatuka arba pasyviam name) jeigu bent kiek skaiciuojat pinigus.

- Norint kiekviena diena tam tikromis valandomis keisti patalpu temperatura daugiau nei 3 laipsniais betonuoti kuo plonesni (bet ne maziau 5cm) sluoksni arba atsisakyti grindinio sildymo.
Grindys prikaupia daug silumos ir tolygiai ja skleidzia dar kelias valandas net nebesildant. Kuo storesnis betono sluoksnis tuo leciau susyla ir tuo leciau atsala namai (elementaru).

- Tarpai tarp vamzdeliu priklauso nuo namo apsiltinimo, betono storio, noro isvengti kaistanciu ir salanciu vietu grindyse, grindu dangos.

- Kloti kas 30cm yra normalu.
Jeigu bendras apsiltinimas yra R>8 vamzdeliai gali buti dedami ir reciau (kas 25-40cm). Esant didesniam silumos poreikiui R<3 - dazniau (15-20 cm). Tada temperaturos nevienodumai tarpuose tarp vamzdeliu nebus jauciami.

- Netoli (150 cm) langu ir is dalies prie saltu sienu kloti dvigubai dazniau nei patalpos viduryje.

- Pridejus 5cm betono storio galima 6cm padidinti atstuma tarp vamzdeliu ir gausime lygiai toki pat temperaturos pasiskirstymo efekta.

- Jeigu plonas betonas tada mazesni tarpai tarp vamzdeliu.

- Vieni zmones negali pakesti, kai syla kojos, kiti megsta.

- blizganti plevele veikia tik kai yra bent plauko storio oro/duju tarpas.

- Putplastis perdangoje garsa izoliuoja prastai, tam yra skirta vata.

- Nera aiskios nuomones kaip per grindis keliauja dregme. Ar zemyn, ar aukstyn.
Todel sunku nuspresti kokias ir kur membranas/pleveles geriau naudoti.

- Jeigu langai kiauri (R<1) atsiranda didesni temperaturu skirtumai ir sedint
ant grindu prie lango bus jauciamas "tekantis" saltis ziema.
Silumininkai idealistai stato papildomus sildymo prietaisus po langais,
jautrus ir mastantys problema sprendzia pasirinkdami siltesni langa,
salia kurio butu nejuntamas salto oro judejmas prie -15C.
Kiti nemato tame problemos iki tokio lygio kol nepradeda
kauptis kondensatas salto lango apacioje.

- Jeigu vamzdziu konturai ilgi (>50m) geriau butu siltesni vandeni lesti pirmiausia arciau langu, o jau pravesusi i kambario vidu, arba atskira kontura i kambario viduri, kuris butu pareguliuotas mazesnei galiai.

- Po saldytuvu ir po katilu nevedzioti vamzdeliu.

- Rekomenduojama padaryti bent rankini reguliavima kiekvienam vamzdeliu konturui.

- Norint kloti vamzdelius miegamajame kambaryje reikia gerai pagalvoti ar nesinores ten kaitalioti temperaturos, nes visi kiti sildymo budai gali greiciau reguliuoti temperatura. Jeigu nesinores, tai drasisiai galima kloti vamzdelius ir laikyti si kontura vos atsukta arba uzsukta (taip pas mane visada), kad miegamajame butu pastoviai vesiau.

- Jeigu norite komfortiskai guleti ant grindu prie vitrininio lango, nepades nei
konvektoriai, nei radiatoriai, nei tankiau isvedzioti vamzdeliai.
Reikia kovoti su priezastimi ir rinktis siltesni langa.

- Vedziojant vamzdelius reikia stengtis, kad jie kuo maziau butu kiltu aukstyn ir
leistusi zemyn. Kuo daugiau "kalniuku" ir "duobiu" tuo sunkiau nuorinti sistema
ir siubliukas gali nesukelti reikiamo slegio praputimui.

- per 16mm 50m konturo vamzdi vanduo cirkuliuoja lenvai todel ir temperatura gana vienoda. Ilginant kontura dideja pasipriesinimas, mazeja vandens greitis, dideja temperaturu skirtumai pradzioje ir pabaigoje. Ilgajam konturui gali ir pritrukti "galingumo" reguliuojant. Todel jeigu yra galimybe geriau naudoti trumpesnius ~50m ir mazdaug vienodo ilgio konturus, taip bus lengviau valdyti sistema.

Patarimai irengiant:

- Pries uzpilant betonu geriau pasikviesti nusimananti zmogu, kad bent perzvelgu viska ir pastebetu grubias klaidas.

- Neklijuoti plyteliu ant ikaitusiu grindu, bet patikrinti sistema butina pries klijuojant.

- Grindu neuzbetonuoti iki sienos. Palikti 5cm EPS150 prie nesanciu sienu.
Maziau silumos nuostoliu ir nesusidaro itempimu/skylimu grindu perimetre.

- Vietoj minkstesniu ir brangesniu vamzdeliu geriau sudeti pinigus i armuojanti
armaturos tinkla, prie kurio tvirtinami vamzdeliai, kad sklylant betonui plysiai
butu minimalus ir nepazeistu vamzdeliu.

- Kokios firmos vamzdis visiskai nesvarbu jeigu jis nepazeidziamas mechaniskai
ir tvirtinamas prie patikimo storio armaturos tinklo.

- vamzdelio sujungimu betone negali buti.

- I betona rekoneduojama imaisyti plastifikatoriaus kietumui sumazinti.

- Plysiams putplastyje uzsandarinti tinkamiausios poliuretano putos.

- Ant sutankinto grunto butinai patiesti geotekstile ir tik ant jos polietileno plevele ir putplasti.

- Armaturos tinkla butina bent 1cm pakelti virs putplascio.

- Klijuoti medienos danga ant betono reikia salyginai mikstais klijais pvz. poliuretaniniais.

- Nekloti vamzdeliu ten kur reiks grezti betona, sukti varztus ir panasiai.

- Svabu paruosti lygu ir sutrombuota pagringa putplaciui, kitaip bus sudetinga gerai ji sudeti, nuses grindys. Geriausia virs smelio dar pilti ir kazkiek skaldos ar plauto zvyro + geotekstile.

- Vedziojant sistema vamzdeliu galus butinai stipriai uzkisti skuduru, kad ten nepakliutu siuksliu.

- negalima per daug perlenkti vamdzio, kad neuzsilauztu.

- patogiausia vamzdi prie armavimo tinklo tvirtinti uztraukiamais plastmasiniais dirzeliais

- negalima kloti taip, kad vienas vamzdiskryziuotusi su kitu vamzdziu. Nors jeigu betonas storas (10cm) tai gal ir galima poroje vietu sukryziuoti, norint isspresti vedziojimo galvosuki. Toje vietoje bus siltesnes grindys.

- isvedziojimo pavyzdziu galima rasti google paveiksleliuose ivedant raktini zodi "underfloor heating tube".

Patarimai eksplotuojant:
- Grindinio sildymo konturus reguliuoti rankiniu budu arba naudoti tikrai labai
protinga valdymo sistema, nes grindinis sildymas labai inertiskas ir reikia
sudetingu PID algoritmu jam suvaldyti.

- Rasti uzbetonuotus vamzdelius lengviausia naudojant termovizoriu.

- Prijungti karsta vandeni tiesiai is katilo draudziama. Reikia naudoti pamaisymo
voztuva (pamaisyti vandeni iki 20-30 laipsniu) ir papildoma siurbli grindu
sildymo konturams.

- Geriausia vienu siurbliu sukti pirmo auksto konturus ir kitu siurbliu sukti
antro auksto konturus.

Grindu papildomo apsiltinimo atsipirkimo skaiciavimas:

EPS100 putplascio siluminis laidumas 0,029 W/mK

Grindu papildomo apsiltinimo EPS100 putplasciu kaina 250Lt/m3
Sildymo valandu per metus 24val. x 30d x 5 men = 3600 val.

5cm papildomo apsiltinimo kainuoja 250Lt/m3 x 0,05m = 12,5Lt/m2

vidutinis temperaturu skirtumas per tas 3600 sildymo valandu yra 7 laipsniai gruntas
ir 27 laipsniai betonas (24-25 laipsniai grindys).
Skirtumas 20 laipsniu.
Siluma perduodama trimis budais: siluminiu laidumu, konvekcija ir spinduliavimu.
Konvekcija putplastyje yra nereiksmingai mazas dydis. Spinduliavimas ir siluminis
laidumas vyksta visomis kryptimis vienodai. Mums aktuali kryptis, zemyn, bus identiska visoms kitoms.
Kazkas teige, kad isarde daug grindu ir
putplastis visur buvo sausas, taigi galime teigti, kad del dregmes nebus papildomu nuostoliu.
Sluoksnio suspaudimo ir del to sumazejusios varzos taip pat neivertinsime.
Atsizvelgus i sias aplinkybes galime sakyti, kad liambda 0,029 W/mK yra reaus dydis.

Silumos nuostoliai per 1 m2 grindis su izoliacija bus:

5cm = 20K x 0,029W/mK / 0,05m = 11,6 W (42kWh/metus vienam m2)
10cm = 20K x 0,029W/mK / 0,10m = 5,8 W (21kWh/metus vienam m2)
15cm = 20K x 0,029W/mK / 0,15m = 3,9 W (14kWh/metus vienam m2)
20cm = 20K x 0,029W/mK / 0,20m = 2,9 W (10kWh/metus vienam m2)
25cm = 20K x 0,029W/mK / 0,25m = 2,3 W ( 8kWh/metus vienam m2)
30cm = 20K x 0,029W/mK / 0,30m = 1,9 W ( 7kWh/metus vienam m2)

Sutaupymas skaiciuojamas:
nuo 5cm pasiltinus iki 10cm putplascio 11,6-5,8= 5,8 W/kv.m.
nuo 10cm pasiltinus iki 15cm putplascio 5,8-3,9= 1,9 W/kv.m.
nuo 15cm pasiltinus iki 20cm putplascio 3,9-2,9= 1,0 W/kv.m.
nuo 20cm pasiltinus iki 25cm putplascio 2,9-2,3= 0,6 W/kv.m.
nuo 25cm pasiltinus iki 30cm putplascio 2,3-1,9= 0,4 W/kv.m.

nuo 10cm pasiltinus iki 20cm putplascio 5,8-2,9= 2,9 W/kv.m.
nuo 20cm pasiltinus iki 30cm putplascio 2,9-1,9= 1,0 W/kv.m.

Atsiperkamumo skaiciavimas.
Silumos kaina 0,20Lt/kWh
Sildymo valandu per metus 3600 val.
putplascio kaina 250Lt/m3

Per metus sutaupoma energijos is 1kv.m.
nuo 5cm iki 10cm 0.0058kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 4,18 Lt/m2
nuo 10cm iki 15cm 0.0019kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 1,37 Lt/m2
nuo 15cm iki 20cm 0.0010kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,72 Lt/m2
nuo 20cm iki 25cm 0.0006kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,43 Lt/m2
nuo 25cm iki 30cm 0.0004kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,29 Lt/m2

nuo 10cm iki 20cm 0.0029kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 2,09 Lt/m2
nuo 20cm iki 30cm 0.0010kW x 0,2Lt/kWh x 3600h = 0,72 Lt/m2

Atsiperkamumas:
5cm storio putplastis 1kv.m. kainuoja 12,5Lt

nuo 5cm iki 10cm 12,5Lt / 4,18Lt = 3 metai
nuo 10cm iki 15cm 12,5Lt / 1,37Lt = 9 metai
nuo 15cm iki 20cm 12,5Lt / 0,72Lt = 17 metu
nuo 20cm iki 25cm 12,5Lt / 0,43Lt = 29 metai
nuo 25cm iki 30cm 12,5Lt / 0,29Lt = 43 metai

nuo 10cm iki 20cm 25Lt / 2,09Lt = 12 metu
nuo 20cm iki 30cm 25Lt / 0,72Lt = 35 metai

Jeigu atsiperkamuma skaiciuoti 30 metu tuomet reiketu siltinti 20cm.
Jeigu skaiciuoti kas atsipirks tik po 60 metu tai jau butu 30cm.

Kodel per sildomas grindis iseina daugiau silumos?
Todel kad padideja temperaturu skirtumas tarp grunto ir grindu nuo 20-7=13C iki 27-7=20C.
7 laipsniai x 0,029W/mK / 0,2m standartinio apsilltinimo = 1,02 W/m2
kaina per metus = 0,001kW/m2 x 0,2Lt x 3600h= 0,72Lt/m2
100kv.m. x 0,72= 70Lt per metus

Kuo geriau apšiltintas namas, tuo mažiau problemų su šildomų grindų dangos pasirinkimu. Jeigu prie -20C visiskai išjungus šildymą namas atvėsta mažiau nei 4 laipsnius per parą, galima drąsiai dėti bet kokią dangą laminatą.
Minkštos pakloto plėvelės dėti negalima, nes ji geras šilumos izoliatorius.
Idealiu atveju dangą reikėtų klijuoti "neburbuliuojančiais" klijais/hermetiku. PUR klijai mažiau tinkami.
Prastai apšiltintuose namuose, kur reikalingas didelis šilumos kiekis, grindiniam šildymui naudojamos spec. laminato rūšys, apie kurias papasakos grindų salonuose.
Kalbant skaičiais apie maksimalią (pikinę) šildymo galią (ne vidutinę):
iki 40Wp/m2 tinka bet kas;
nuo 40 iki 100 Wp/m2 dangą reikėtų klijuoti. Natūralaus parketo geriau atsisakyti.
Tirkinti paduodamo vandens temperatūrą, kad nepakiltų daugiau nei +35C.
Su elektriniu grindų šildymu išvis reikėtų atsargiau pasirinkti, nes po storu kilimu temperatūra gali labai stipriai pakilti ir pažeisti grindis nors termostatas nustatytas iki +25C.
Nuo 100Wp/m2 geriausia plytelės ar spec laminatas. Stebėti paduodamo vandens temperatūrą, kad nepakiltų virš +40C vidurkis.

Jeigu paduodamo vandens temperatūra į grindų kontūrą ir grindų paviršiaus temperatūra nesiskiria daugiau kaip keli laipsniai tai parodo, kad viskas tvarkoje.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis