Noriu pakeisti savo gyvenimą

Sveikos mamytės ir ne tik, esu čia naujokė. Gal mano problemos ir juokingos palyginus su kitų narių, bet tikiuosi patarsit man, nes daugiau neturiu su kuo pasikalbėti ir pasitarti.
Taigi, pradedu pasakot - man beveik 30 m, ištekėjau iškart po studijų baigimo. Nuo taiko "n" metų rūpinausi vyru, namais, vaikais, žodžiu buvau (ir esu) "nusivylusi" namų šeimininkė Per ta laiką nebeliko draugų, bendrauju tik su šeima ir kitom mamom prie vaikų smėlio dežės vakarais Padariau klaidą kad nedirbau, leidau atšalti santykiams su draugėmis, nesidomėjau niekuo. Dabar jaučiuos kažkokia atbukusi , neturiu darbo, veiklos (vaikai jau lanko mokymo įstaigas, yra savarankiškesni), neturiu draugių su kuriom galėčiau pavakaroti ir pan, neturiu su kuo išeit prasiblaškyt. Laisvalaiki leidžiu prie kompiuterio, kartais išeinu viena pasportuot ar pasivaikščiot.
Noriu visą tai pakeisti ir prašau man patarti:
1)Kaip susirasti darbą kai esu praradusi kvalifikaciją ir be jokios darbo patirties tokiame amžiuje?I pokalbius niekas nekviečia net dėl pardavėjos darbo jau ilgą laiką. CV mano tuščias, dirbau tik sezoninį darbą studijų metu Galvoju įgyti nauja profesiją, gal kursus lankyti, bet bijau kad nebus jokios naudos nes vis tiek busiu be patirties...
2)Kur rasti draugių, nors vieną? Bandžiau susidraugauti su tom pačiom mamom iš smėlio dežės, bet atrodo jom nereikia naujų draugių
3)Artimieji sako nekeisti nieko ir neprisigalvoti, atseit reikia džiaugtis kad vyras nevaro dirbti, kur tokiam amžiuje jau mokytis, kad nieko man neišeis, nebe jauniklė jau ir pan. Žodžiu jokio palaikymo...Ką manote jus, ką darytumėt mano vietoje?

Beveik 30 - tai tikrai nėra amžius, kai jau nebegalima mokytis. Taigi jūsų artimieji nusišneka.

Mano pazistama pasigimde vaika 16 metų,metė mokyklą, tada dirbo barmene iki 34, paskui ėjo į vakarinę, baigė mokslus, įstojo į teisę kolegijoj, baigė, dabar jai 40,mokosi magistratūroj ir jau dirba advokato padėjėja. Viskas įmanoma , tik noro reikia.

O jūs magistrą jau baigėte? Galbūt gera mintis būtų mokytis magistrantūros studijose? Tuomet lengviau būtų gauti darbą, nes kvalifikacija būtų šviežia... Kad ir nuo kokios asistentės/sekretorės pradėtumėt... Ten gal ir draugių susirastumėt, nes nemažai apie 30-mečių ten ir studiuoja Žinoma, nereikia darbo pradėti ieškotis tik pabaigus studijas, jau nuo pat studijų pradžios galima būtų pradėt ieškoti. Ir per kelis tos magistrantūros metus, manau, kad rastumėt kažką...

o jei stot į darbo biržą, gi ten yra kažkokie kursai?

O pati ar norite konkrečiai dirbti, ar jums tetrūksta bendravimo, užsiėmimų, pomėgių? Nes jei norite dirbti, tai tikrai galima studijuoti ir ieškotis kažko pagal specialybę, nes esate dar labai jauna moteris (o dar beigi turite laiko sau, vaikai paūgėję - sveikinu ). Na o jeigu tiesiog trūksta bendravimo kažkokio, veiklos, kad jaustųmėtės laiminga, tuomet pamėginkite galbūt atgaivinti kažkokius pomėgius, ką mėgote anksčiau (sportas, šokiai), o galbūt užsispirkite išmokti kokią nors naują kalbą ar pan., tuo pačiu metu susipažintumėte su kitais žmonėmis, praplėstumėte akiratį ir turėtumėte ką papasakoti iš darbo grįžusiam vyrui apie savo dieną

Skaitydama jūsų problemą, jaučiausi kaip skaityčiau apie save...Aš panašiai jaučiuosi, neturiu nei draugų (nors bendrauju ir su kolegėm, bet kažko nesiriša man...kiti draugai nuo studijų metų ar vaikystės ir nutolę, nes nebeliko bendrų interesų, taip pat atstumas savo daro), kad su kuriais smagiai pavakarot ar dar kažką nuveikt, ta rutina namie tai tikras"žudikas" kuo tolyn tuo darausi piktesnė, irzlesnė, po gimdymų labai apsileidusi (turiu omeny kad daug mažiau dėmesio skiriu sau)...o taip norėtųsi kažkokio stimulo gyvenime, kažkuo susidomėti, domėtis ne vien tik sauskelnėmis ir pan.

mergos. eikit savanoriauti...seneliai, kalejimai,gyvunai augintiniai...kazkokia pagalba vaikams is centru. senuku kiek viensiu yra...o jei reikia bendraamziu-bendraminciu, tuomet aisku sudetingiau, galbut tada kazkokie pomegiai, hobiai...
bet savanoryste - jega, kad uzpildyt ta beprasmybes jausmaa. uzsieny toks dalykas isvis labai populiarus, lietuvoje dar tik rpadeda isibegeti. o ir CV labai puosia, kai zmogus kur kazkada savanoriavo.

Studijavau anglų filologija, o kadangi nevartojau kalbos ilgą laika tai viską užmiršau, tikrai neprisiminčiau visko paskaičiusi vadovėlį. Magistrantūroj pražūčiau



Darbo biržoje stoviu jau pusmetį, galvoju apie vizažistės ar manikiūrininkės kursus, anksčiau svajojau dirbti grožio paslaugų sferoje. Buvau užsiminusi savo konsultantei, kitą mėnesį kai eisiu šnekėsiu rimčiau, kad tikrai noriu Tik labai nedrasu nes palaikymo jokio, nežinau kas per žmonės mane supa, bet visi tik ir kartoja kad mano smegenys jau nedirba taip kaip 20-mečių, kad vis tiek negausiu darbo nes bedarbių su patirtim daugybė. Vyras lyg ir palaiko, nors ir nesako bet toks jausmas kad netiki kad rimtai noriu kažką keist, netiki kad dirbsiu baigusi kursus



Tikrai noriu dirbti, nes nebesijaučiu normaliu žmogum. Noriu anksti keltis, puoštis, noriu savo vaikams ir vyrui būti ne tik skalbėja, virėja ir pan. Jau nekalbu apie tai kad reikia stažo ir papildomos pajamos tikrai nepamaišytų.




Jūs bent darbą turit... Likimo drauge Pvz. penktadienį atsidariau facebook'ą, o ten vienos pažystamos užrašas "Mergaičių pasisedėjimas iki paryčių po ilgos darbo savaitės", dar ten visokių bučkių ir padėkų pridėta , po apačia kelios jos ir jos draugių foto su šampano taurėm ir užkandėlėm ant sofutės Moteris mano bendraamžė ar dar vyresnė, sūnaus darželio draugo mama. Taip liūdna kad aš tuo negaliu pasigirt ir pasidžiaugt. Kažkada pasakiau giminaitei kad gaila jog negaliu su draugėm išeit niekur nes ju neturiu, tai ji nesuprato, sako o kam tau, juk suaugusi moteris, turi vyra, vaikus...
Papildyta:


Aš už savanoriavimą ir labai gerbiu savanorius, bet tai ne man, gaila man visų, depresija susirgčiau nuo kasdienio verkimo. Bandžiau, bet nesigavo, per sunku psichologiškai, taigi kartais prisidedam prie pagalbos finansiškai, nors simboliškai

kad ir nedirbsi, bet išeisi į žmones, naujos patirties įgausi, susipažinsi su kitais žmonėmis. Artimieji matyt jau įprato tai tavo vištos perekšlės įvaizdžio ir jiem atrodo, kad iš gero gyvenimo protas susisuko Bet ne jiems spręsti, daryk, kaip pati nori, kad vėliau netektų gailėtis

Draugių galite susirasti ir čia, forume Turite kokį pomėgį, hobi - ieškokit pagal tai. Mėgiama veikla suartina. Jei ne, ieškokit pagal vaikų amžių - bent jau pradžiai temų pokalbiams užteks, o paskui jau savaime rutuliosis (arba ne, garantijos nėra) toliau.

Kilo klausimas - jei vaikai jau paauginti ir lanko mokyklą, ką veikiate vakarais prie..smėlio dėžės?

Vienas iš vaikų darželinukas Pas mus kiemas - didelė smėlio dėžė, aplink suoliukai, supynės, takeliai, šalia krepšinio aikštelė. Tai vaikai randa veiklos, o mamos susitinka ant suoliukų prie tos dėžės