-Gal tu laukies?
Tik tada atsipeikėjau,mano rankose buvo maža raštuota koinytė,nors "mielos " dienelės turėjo prasidėt šiandien,supratau , kad jų jau nebeverta laukt
Taip pradėjau ruoštis savo mazham stebukliukui, mano brangusis taip pat suprato kad taps tėveliu,kai atėjęs pasitikt iš darbo pamatė pora gražių mažų koinyčių
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Testo nepirkau,tiesiog nuėjau pas daktarę ir ten nustatė kad jau 4savaitės
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Prasidėjo pykinimas,namuose nieko nesakiau nes buvo karo laukas.Vieną vakara grįžus iš darbo,mano patėvis girtut girtutėlis tiesiog mane puolė(mat jis įtarė kad laukiuos)Kas konkrečiai vyko nerašysiu,bet po viso to teko mane vežt į ligoninę,kur nustatė kad patemti visi kaklo raumenys ir be įtvaro neapseisiu,nors man tai visai nerūpėjo-MAN RŪPĖJO MANO MAŽIULIS,kol man nepasakė kad viskas tvarkoje,tiesiog dabar reikia ramybės,juk dar tik 8 savaitės ir pavojaus terminas nepraėjo,tik tada nusiraminau
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Pats nieštumas ėjo sava gera vaga,po įvykio pradėjau pastoviai glostyt pilvuką nors pradžioje jo ir nesimatė.Laukiaus ne taip kaip norėčiau,kaip svajojau-ramybė,dėmesys...t.t. ,o kaip ant adatų,kai kiekvienas krust,ar šnartelėjimas mane priversdavo namuos kruptėt,supratau , kad reik reikalus spręsti iki kol gims vaikutis
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Artėja lauktoji data birželio 28(taip nustatė daktarė,nors aš žinojau kad liepos 4)
Berods viską spėjau su savo mylimuoju padaryt-radom butuką,išsprendžiau reikalus su ...,galiausiai liko pora dienu kuriomis galėčiau pasidžiaugt ir pabūt euforijos būsenoj
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Liepos 1d ,močiutės gimtadienis,visi te ir šneka prie stalo kokia butų šauni dovana pirmasis proanūkis,o mano mažulis nė nekrust,tik retkarčiais pasimuisto ir toliau ramybė
Vakare namuos prasidėjo maudimas,nekreipiau dėmesio nes gan dažnai taip temdavo pilvo apačia ir nugarą,nusprendžiau eiliniai pasiruošiamieji iki liepos 4 dar 3 dienos,tad sukaus virtuvėje toliau.
Puse dvylikos ko tai labai rimtai nuėjau į tuoletą rimtu reikaliuku,galvojau gal vidurius paleis,tikriausiai ką ne taip suvalgiau
o į tuoletą tai pradėjau vaikščiot gal kas kokių 15min,kol galiausiai nepasiėmiau knygos Šekspyro sonetos 
o kad man jau prasidėjo tai a ne kaip man nedaėjo Pradedu suprast ,kad jau 2val tulike,o jau nėr ką ir stenėt gal pamiegot pabandžius?????Tik nuėjau iki lovos ir vėl...velnei griebtu,maniškis pasirodo irgi nemiega,laukia manęs,teiraujas ar viskas tvarkoje,o aš -kažką ne tą suvalgiau...
Bandau numigt,bet tas jausmas nepraeina
muistaus,gal kokių laisvinamūjų čia išgėrus mastau 3 val nakties atsisėdu lavoje ir tik tada suprantu kad tai sarėmiai ir jau kas 3-5min
Vyras irgi atsisėda šalia-jau?
Neee tu miegok-o pati einu pasitikrint sarašiuko ar viskas pas mane sukrauta kelionei į ligoninę,vyras kaip įgeltas laksto po butą ir jau iškvietė mašiną,o aš jam ramiu balsu -pats ir važiuok,aš dar nepasiruošus
jis mane įkalbinėt,galiausiai paima tašę ir mane ant rankų-tu nevažiuoji?o aš važiuoju !! ir nunešė į mašiną Patikrinus daktarė praneša kad 1cm tik atsidaręs kakliukas ir kad vyras gali važiuot namo, bet kur jau tau kad jis važiuotu namo,prasidėjo pats džiaugsmas mano akys ant kaktos ir nesuprantu kas vyksta,toks skausmas kad kojos nebelaiko
sarėmai kas minutę,dviJau praėjo valanda,daktarė nusprendė nuleist vandenis pati,man prasideda isterija NEJAU KAŽKAS NE TAIP...praneša kad vandenys žalsvi, kad man vaikščiot negalima ir pradeda leist skatinamuosiusNERIMAS NEAPSAKOMAS,SKAUSMAS TOKS PAT
Perkialia ant gimdymo stalo,6 ryto,nuovargis toks kad tarp sarėmiu atsijungiu,vyro rankos nepaleidžiu...vyras reikalauja cezario pjūvio,aš nesutinku,viena dktarė mane ramina,palaiko,konkrečiau paaiškina situacija kad kakliukas atsidarės 4 cm ir kad apie pietus su tokiu gimdymu glausiu mažulį prie krūties
man šokas nejaugi tik apie pietūs Kaip tarėmės su mylimuoju,primenu kad kai prasidės gimdymas išeitų,kad nereikia vyrui visa to matyt,jis sutinka
8val man vis dar tas pats,pagalvė jau dantim pradėjau draskyt į skutelius(tą žodžio prasme)daktarė praneša 6cm,mano pastovus klausimas ar jau greit,labai nerimauju dėl žalių vandenų,ramiai mastyt jau nebesugebu,vyro nebepastebiu
Galiausiai 9 val ryo man praneša kad 7 cm,skatinamuosius vis dar leidžia pasiūlo nuskausminamųjų-nieko gero,galvoju suleido kokio vitamino C kad tipo apsiraminčiau,o skausmas tai niekur nedingo,reikalauju dar dar dar
10val nei iš šio nei iš to pradedu rekt nesavu balsu,skausmas nepakeliamas toks jausmas kad te skausmas ir egzistuoja,nieko nematau,nieko nebegirdžiu SKAUSMAS SKAUSMAS SKAUSMAS
Girdžiu rėkia gimdymas prasideda,gimdykloi atsiranda labai daug žmonių su baltais chalatais,mylima išprašo žmoniu toks jausmas kad kaip skruzdėlynę,zuja tai ten tai ten,pasimetu,pradedu blaškytis,atsiranda panika ir baimės jausmas...
Kur tu mano mylimasis...blaškaus kaip plaštakė nakties gelmėse prie žybsinčio žibinto,kol...-solniška ja zdes.
Api ramybė ,bet skausmas nepaleidžia iš savo nagų
Pradedu rėkt kad nebegaliu...aš tuoj kaku padarysiu...akis išlenda iš orbitu,stūmiu.Man rėkia nestumk,sulaikyk-neeegaaliuuu!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!1
Kažką suleidžia ten..ir paima prakerpa,man kyla siaubas pradedu sėst,mane guldyt.. aš vėl sėst mane vėl guldyt,stumiu ir sėdu mane laiko vyras ir dar keliese už pečiu,kad nesėsčiau,vėl bandydama sėst pamatau galvytę,ji ten,jis lenda!!!!!!!!!!!!!!!!
Iš netikėtumo sustingstu,jo nosytė kaip tetuko-mano mylimojo,jis toks žavus...man rėkia stumk!!!!!!!!!!!STŪMIUUUUUir štai ant stalo guli toks jau mažulis
susirietęs,jį vargšeli visi apstoja,kas siurbe nosytę,kas girdžiu vyrą kviečia kirpt virkštelės,aptemsta,toks jausmas kad manes čia nėr(taip ir nepamenu kaip vyras kirpo virkštelę 
)Mane grąžina į realybę mažulio verksmas,pradedu balsu su juo verkt,toks jaumas kad verkia viena esybė,bet jau dvejuose kūnuose
aš mama ši mintis manęs neapleidžia,klausiu ar su juo viskas gerai,apmaudu kad nepatyriau jausmo kai padeda mažuli ant krūtinės,bet man svarbiausia ne tai,tik JISPraneša kad gimė 10.10val 51cm 3480g
Ant stalo mane dar apie 40min siūna,o aš žiūriu kaip tikrina mano mažuli ir niuniuoju,daktaras klausia ar skauda?sakau ne bet mano nervai nebelaiko,tada jis sako geriau padainuok su žodžiais
galvoju nenormalus,pradėjau dainuot himną,tai greit pasakė kad jam labiau tnka ankstesnis repertuaras Susukta,sumaturiuota man paduoda tokį jau gražu angeliuką,mano stebukliuką,mano džiauksmą,mao pasaulį,mano širduką,mano.......
Jis gardžiai įsisiurbia,o aš ne kaip negaliu patikėt,kad šis nuostabus angeliukas mano...
AŠ MAMA IR TAI MANO SŪNUS
