Plokščias sutapdintas stogas

Šlaitiniai stogai SM forume praktiškai iki smulkiausio varžtelio išnagrinėti, o va su informacija apie plokščius stogus tai gan kukliai. Ne tik SM, kitur internete taip pat. Peržiūrėjęs keletą paskutinių stogų temų, apie plokščius stogus kol kas radau tik čia čia čia.
Kiek radau, iš SM narių plokščius darėsi Mintas, D'Arbuzas, taip pat šia tema yra pasisakęs juos įrenginėjantis Otecmolodec.

Matydamas Minto pasiektą namo sandarumo rezultatą 0,08495, o dar ir Cibulio kančias dėl stogo per kokias 3 PN temas, pats pradėjau galvoti apie stogo tipo keitimą į plokščią. Šiuo metu mano projekte nupieštas stogas su dviem 20° šlaitais. Taigi stogas jau ir dabar gan artimas plokščiam, stogo tipo keitimas patalpų nei langų išsidėstymui įtakos praktiškai neturės, išskyrus tai, kad lubos pataptų vienodo aukščio per visą visų patalpų plotą. Dėl planuojamo palyginti didelio kiekio saulės kolektorių ant sienų, namas pataps kiek panašus į modernius stiklinius pastatus, o tokiems pastatams plokščias stogas kaip tik labiau pritinka.
Maniškio stogo plotas, įskaitant parapetų horizontalųjį paviršių, būtų maždaug 9x11m. Apšiltinimui pagrinde norėčiau naudoti EPS, dėl geriausio kainos savybių santykio.
Ką kolkas pavyko susirankioti apie plokščius stogus:
Kertinis komponentas - be abejo danga. Ji gali būti 3 pagrindinių tipų: Prilydoma bituminė, didelių gabaritų membranos ir liejama.
Bituminė prilydoma danga kaip suprantu yra pigiausias variantas, bet ilgaamžiškumas mažiausias, todėl šiuo metu ji domina mažiausiai. Tai pat bituminė danga nepralaidi garui, dėl to matyt reiktų daryti ventiliacinius kaminėlius, o šiuo metu stoge nesu numatęs nė vieno kaminėlio, ir nenorėčiau kad jų atsirastų dėl stogo dangos savybių. Labiau domina liejama ir didelių gabaritų membranos, pvz EPDM. Jei teisingai supratau, Mintas pasirinko liejamą poliuretaninę dangą, tai įdomu sužinoti, kodėl būtent tokią.
Pageidaujama savybė - dangos vientisumas, liejamos dangos ir EPDM membranos iš principo nesiskiria. Yra 9,15 ir 12,20 pločio EPDM rulonų variantai, taigi visą stogą ir su EPDM membrana galima uždengti praktiškai be sujungimų.
Su liejama danga, kiek spėjau išsiaiškinti, pagrindinė problema yra ant ko lieti. Ant EPS kaip supratau negalima. Galima ant PUR, bet padengti stogą 30cm PUR tai atrodo truputį per daug prabangiai. Ar PUR galima purkšti ant EPS? Kitas variantas - 5cm betono stežkutė. Mano atveju susidarytų apie 5m3 / 12 tonų nereikalingos (netermo)masės.

Aš 101 proc. už dvišlaitį stogą. Tiesiog pražiopsojau (nes nežinojau!!!) projektinį, konstrukcinį momentą, o tie, kas turėjo patarti, įpratę prie standarto, bet ne pasyvaus, šilto namo projektavimo. Mano atveju nebuvo atsižvelgta į du dalykus:
1. Jei dedi dvitėjas sijas, tinkamiausia šiltinimo medžiaga yra pučiama ekovatą. Tik ją geriau pūsti į medžio plaušo plokštę, o ne tiesiai į difuzinę. Žodžiu, pražiopsojau MPP, t.y. ant gegnių iš lauko pusės reikėjp dėti MPP, o ne difuzinę plėvelę.
2. Reikia įvertinti palėpės ventiliaciją. Dėl to yra niuansų, kur turi praeiti šiltinimo sluoksnis, kaip jį teisingai išspręsti ir išvengti parapetų, t.y. frontonų šiltinimo.

Štai ir visos klaidos. Žinant šias dvi sąlygas, nebūtų jokių stogo klaidų.

Kaip sako liaudies išmintis: visi plokšti stogai anksčiau ar vėliau tampa dvišlaičiais.

Taip kad net nematau reikalo kalbėti apie plokščius stogus. Jų privalumas vienintelis - lengviau apšiltinti ir pasiekti gerą sandarumą. Bet jų eksploataciją tikrai yra sudėtingesnė, jie leis vandenį, drėgs, jiems reikia šildomų įlajų ir t.t. Mintas dar paminės mano žodžius.
Papildyta:

Mintas vis dar kalba, kad savo name surenka kibirus vandens. Gali būti (bet aš tik spėju), kad taip yra dėl panaudoto poliuretano. Namo sandarumas jo nerealus, bet drėgmė realiai nepasišalina. Aišku, kad namas naujas, neišdžiuvęs, bet drėgmės tikrai per daug. Kažkas ten tikrai negerai.

Žinoma, viską nuodugniau iš karto suplanavus, būtų galima išvengti daug galvos skausmo. Bet šioje temoje apie šlaitinius stogus tuo ir pabaikim. Pats kaltas, kad užsiminiau

Tai ir yra esminis privalumas energiškai efektyviame name. Įlajos ir man nepatinka, galvoju apie 3 parapetus, o po ketvirtąja kraštine kabinti lietvamzdį.
Drėgmės šalinimas iš patalpų - ventiliacijos darbas. Su stogo konstrukcija nematau nieko bendro.

1. Aš tiesiog nežinojau, todėl nesukontroliavau. Taip kad klaida mano ir žioplų architektų, konstruktorių. Tai visiškai nereiškia, kad šlaitiniai stogai blogai. Bet aišku, kad baigiu.

2. O štai čia - plokščiame stoge - matau daug blogybių, kurių net nereikia spręsti dvišlaičiame stoge. Be to dvišlaitis stogas gali turėti karnizus, t.y. puikią apsaugą fasadui. Ploškčias stogas dar labai jautrus nuolydžiui. Mano stoginės plokščiame stoge buvo klaidų ir su plokščiu stogu. Taip kad plokščias stogas turi ne mažiau, o gal net daugiau problemų už dvišlaitį. Jo privalumas - statybų metu. Bet vėliau visi koziriai - dvišlaičio stogo pusėje.

Aš tiesiog savo pavyzdžiui labai puikiai parodžiau pasyvaus namo dvišlaičio stogo jautrias vietas. Atskleidžiau ir dvitėjų gegnių silpnas vietas. Žinant viską tikrai labai lengva išvengti klaidų. O jos tikrai minimalios.

Ir dar. Paklausk statybininkų, ką jie sau darytų. Visi - tik už dvišlaičius. Žmonės žino, ką sako, nes mato ir žino problemas. Pažiūrėk vokiečių, skandinavų pavyzdžius ir nekils jokių minčių. Kelios mano klaidos tik dar labiau turėtų sustiprinti dvišlaičių stogų privalumus.

ARCHITEKTAI IR KONSTRUKTORIAI MOKYKITĖS, NES ESATE BUKI ŠILTŲ NAMŲ IR DVIŠLAIČIŲ STOGŲ SUBTILYBĖSE. Gal ir su plokščiais yra daugybė niuansų.[U]

Be prilydomos dangos trumpesnio tarnavimo, kokios dar blogybės? O jei danga parinkta ilgaamžiškesnė, kaip poliuretaninė ar EPDM?
Gerai tiems, kurių šlaitiniai gali turėti karnizus. Pas mane tam vietos nėra.

Čia jau architektūros problema. Nedaryk pats architektūros, duok architektams. Išspręs.

WTF? Architektai sklypą padidins?

Nei F...ck, nei ką. Nieko jie nedidins, bet protingai sudėlios erdvę pagal galimybes. Tavo atveju galbūt galima padaryti siaurą, bet aukštą 3 aukštų namą, kur viskas išsispręstų. Čia jau architektų darbas.

Bet tai gali padaryti ne visi architektai.

Gal visgi optimalaus pastato aukščio klausimą paliekam pvz. Individualių projektų temai. Tai kokios tos "daug blogybių, kurių net nereikia spręsti dvišlaičiame stoge"? Na kad ir stoginės atveju. Nes jei jau galutinai apsispręsčiau plokščią stogą daryti virš gyvenamų patalpų, tai tik plokščias vizualiai tiktų ir virš nešildomo garažo. O reikalavimai nešildomo garažo stogui daug lengvesni. Neaktualu nei sandarumas, nei ypatinga apšiltinimo kokybė, ir net prakiurus pasėkmės ne tokios skaudžios.

Nepatingėkite, užsiregistrukite konstruktorių forume kaip rangovas ar architektas. Gausite patvirtinimą ir prisijungimą prie jų ne viešų temų, kur jie skundžiasi kokie maži atlyginimai už individualių namų konstruktyvus ir kokie užsakovai buki.
Parašykite mandagiai (kad neužblokuotų) kelis žodžius jiems apie jų nekompetensiją šioje skaudžioje vietoje ir užvirs didelė diskusija. Bus malonu paskaityti. Jie ten save garbina ir varo architektus, rangovus ir tuo labiau visokius privačių namų statytojus į šuns dienas. Parašykite jiems atsiliepimus iš realybės.

Prisiregistravus pamatysite tokias temas:
http://www.konstrukt...truktyvo-kainos



Jeigu kalbėti apie plokščią stogą:
1. Skaldos ar panašus sluoksnis apsaugantis nuo UV ir perkaitimo.
2. Hidroizoliacija
3. Armuotas betonas kaip pagrindas hidroizoliacijai ir kartu nuolydžio formavimui
4. Putplastis
5. Garo izoliacija
6. Kiaurymėtos perdengimo plokštės.

Kaip ir nėra ką išradinėti. Virš putplasčio dar galima kietos, plonos vatos patiesti su plėvele ant viršaus, kad vasarą šiuo sluoksniu į šonus pasišalintų šiek tiek susikaupusios drėgmės dėl garo barjero netobulumo.
Jokių įlajų per patalpas nereikia, paprasčiau neįrengti vieno parapeto ar panašiai ir ten sudėti lietaus nuvedimo sistemą.
Apie bituminę ruloninę dangą galiu pasakyti, kad ji kainuoja labai įvairiai. Klijuojant aukštesnės kokybės kelis sluoksnius su persidengimais ant betono ir uždengiant skalda nuo saulės ir karščio nei kiek neabejočiau, kad 20+ metų gali tarnauti be problemų. Komerciniuose objektuose praktiškai vien tokia danga ir naudojama, o kokybės ir ilgaamžiškumo reikalavimai ten daug griežtesni nei individualioje statyboje. Jie net nepila skaldos, dėl papildomo svorio bei paprastesnės galimybės įvertinti dangos būklę ir vistiek tokia danga ilgai tarnauja. Nematau dėl ko nerimauti pasirenkant bituminę ruloninę dangą plokščiam stogui, nebent dėl neblaivių, kreivarankių prilydytojų...
Kiauras stogas vienodai blogai ir šlaitinio, ir plokščio stogo atveju, kai vanduo pasiekia šiltinimo sluoksnį. Kur kas sunkiau rengti medinių konstrukcijų plokščią stogą. Nemanau, kad vienas ar kitas stogo tipas yra geresnis, abu su savais niuansais.

O pagaliau atskira tema plokščiems stogams

Mano projekte plokščias stogas, iš perdengimo plokščių, be vieno parapeto, su karnizu iš medžio balkių ant kurio montuosis lietaus surinkimo sistema.
Kol kas dėl dangos ir šiltinimo medžiagų neapsisprendžiau.
Labiau rupi kaip konstruoti šiltus ir plonus parapetus nes jie bus matomi, konstruktorė ir architektė suprantoma apie šiltumą negalvoja Būtų visi parapetai, tai kalčiau 90cm pločio ir ramu, dabar dėl vaizdo reikia pagalvoti. Kol kas galvoje variantas tik iš akyto betono apie 15cm + sienos šiltalas 32cm + iš stogo pusės kokių 10cm, tada gaunasi šiek tiek siauresnis apie 60cm. Kažkas panašaus čia . Ir dar manau kad kažkaip reikia armuoti ar pritvirtinti tuos siaurus blokelius prie perdangos.
Dar toptelėjo mintis parapetus iš liktiniu konstruoti, reikės daugiau pasidomėti, pavyzdžių nemačiau.

Labai teisingai. Bet dvišlaitis tikrai ilgiau tarnaus be jokio remonto. Realiai padarei dvišlaitį ir pamiršai visam gyvenimui. O plokščią stogą reikės kas 10-20 m remontuoti, prižiūrėti. Aš turiu abu stogus. Turėsiu asmeniškai puikią galimybę įsitikinti, kuris stogas geriau tarnauja.

Beje, mano dvišlaitis darytas taip: įrengtas medinis karkasas. Tada visas stogas išklotas 18 mm storio OSB su špuntais. Tuomet visa plokštuma nutepta bitumine mastika (ar kaip ji ten vadinasi). Parapetų šonuose sudėta vata, kad būtų geresnis vandens nubėgimas. Tuomet uždėjom pirmą bituminės dangos sluoksnį (jo storis jei neklystų yra 3 ar 4 mm). Tada jau uždėtas antras bituminės dangos sluoksnis (čia jau uždėtas pats geriausias, geresnio sakė, kad nebūna). Namo ir plokščio stogo vietos persidengia 4 sluoksniais (jie į viršų užleisti apie 20 cm). Tada sudėti platūs, su nuolydžiu ir geru užleidimu į šonus skardos laikikliai. Parapetų skarda ne tik stipriai užleista į šonus, bet ir yra nuleista 10 cm žemyn (standartiškai kiek žinau daro apie 7 cm). Aš taip dariau dėl dizaino. Ten kur namo siena sueina su plokščiu stogu sudėti skardiniai nulašėjimo kampai. Aišku buvo suformuotos įlajos ir sudėtos remontinės įlajos. Čia, pasak ekspertų pataupiau, reikėjo dėti elektra šildomas įlajas, nes kai ledas, sniegas tirpsta, tai jis tirpsta nuo viršaus, todėl ir gadina dangą. Šildoma įlają tirpdo ledą, sniegą ir leidžia pasišalinti vandeniui. Čia jau pataupiau. Galutinis vaizdas toks.

Bent jau mano visi statybininkai su kuriais susidūriau sakė vienbalsiai: bėk kuo toliau nuo dvišlaičio stogo. Jie turi visai kitokios patirties. Mano daugiabutis, kuriame dabar gyvenu naujas (kaip tik šiomis dienomis yra 10 metų, kai čia įsikėliau). Jau rudenį reikėjo remontuoti plokščią stogą.

Beje, jei kam reikia galiu duoti labai kruopštaus plokščių stogų darbininko kontaktus. Žmogus turi tikrai didelę patirtį. Man patiko kaip jis dirba.