Ir mes pradejome busto paskolos medziokle - tiksliau derybas su bankais.
Siai dienai visu banku pasiulymus lyginam tokiais parametrais:
130000LT paskola 15 metu, kintamos VILIBOR 6 men palukanos.
Danske marza - 1,7%,
SEB - 1,64% (nusileido nuo 2.23%)
Swedbank - 0,53% + salies ekonomikos rodiklis LTL 0,36% = 0,89%
Swedbanko minusas, kad nenori nusileisti del paskolos isankstinio grazinimo be baudu - jie leidzia tik 1 karta per metus grazinti iki 25% negrazinto kredito sumos. Jei pasalintu sia salyga, tai manau butu galima pernelyg nebijoti to salies ekonomikos rodiklio - esant galimybei laisvai, be baudu grazinti kredita butu galima refinansuoti paskola kitame banke jei tas nelemtas salies ekonomikos rodiklis imtu nenumaldomai kilti.
be to jam kaip ir yra vietos kur kilti - kitas geriausias pasiulymas yra 0,7% "brangesnis"
kazkaip iki siol nepagalvojau apie palukanas EUR - laikiausi to principo kad paskola reikia imti ta valiuta, kuria gauni atlyginima. bet kas bus jei isivesim EUR - mano galva kas bus paeme swedbank paskolas litais bus nepyragai, nes swedbank salies ekonomikos rodiklis EUR siuo metu yra net 1,6% - kas swedbanka daro nepatraukliu imant palukanas eurais.
didziausia baime skolinantis Eurais yra tai, kad jei nutiktu taip, jog Lietuva neisiveda euro ir lita atsietu nuo euro - ty kursas nebebutu fiksuotas, tai litas garantuotai nuvertetu, ir stipriai. bet is kitos puses valstybes skolos didele dalis (jei neklistu apie 50%) yra eurais, privataus sektoriaus - imoneiu ir gyventojo paskolos - apie 40% yra eurais - vargiai galima tiketis kad politikai patys sau kenktu ir galvotu atsieti Eur nuo LTL.
va ir lauzyk galva, rinkis, kad gudrus dabar.
manau, kad reikia dar uzklausti banku del salygu Eurais, paziuresim ka pasiulys - tada gal bus lengviau apsispresti ar imti sprendima su dviem kintamaisiais ar rinktis sena gera metoda.
Apie nauajs salygas pranesiu ir cia.