Sąžiningai peržiūrėjau visas temas.
Temos šiuo klausimu neradau.

Susidūrėme su problema: auginame su vyru vaikutį, kurį tikras tėtis aplanko kartą ar du per mėnesį savaitgaliais.Mamos nematęs jau pusė metų beveik.
Kleckui jau du metukai ir septyni mėnesiai.
Pas mus šeimoj tokie santykiai, kad tiek mes su vyru ne kartą per dieną vaikui matant pasakom viens kitam "myliu", apkabinam, pabučiuojam, taip pat elgiamės ir su vaikučiu: dažnai pabučiuoju, pasakau, kad jį myliu. Na tai nutinka tikrai bent po pora kartų per valandą, kai būnam kartu.
Jis irgi, prieina , apkabina, pabučiuoja ir sako "myjuuuu".
Taigi, mažiaus tėtis į atostogų pabaigą nusprendė pabūti kartu su sūnum.
Mažytis prieina ir apkabina tėvą ir sako: "myjuuu tėtę".
Tėtis nieko.
Tada kleckas vėl "myjuuu tėtę"
o tėtis tada ir sako, ko čia kartoji kaip papūga, būk vyras

Na aš nieko nesakiau.
Dabar galvoju, gal iš tikrųjų aš čia tokia nenormali su vyru, kad mes taip demonstruojam savo tarpusavio šiltus santykius, ir kleckui sakom kad jį mylim...

Ką Jūs manot, kaip dažnai vaikas šeimoj (na mes kaip ir jo šeima dabar) turi girdėti žodį "myliu".

Iš anksto ačiū už nuomones

lygiai taip daznai, kaip jums tai norisi sakyti vienos seimos vokalizuoja meile daugiau, kitos maziau... kartais per diena neturetu but matuojama

Manau labai dažnai. Spės dar savo gyvenime sutikti žmonių, kurie jo nemylės...

vaikui svarbu ne tiek girdeti, kiek jausti. jeigu tas "myliu" sakomas su potekste "atsiknisk", tai kazin ar tas sakymas turi prasme.

Nematau nieko blogo. Izvelgiu tik gera puse, vat jei dauzytumete vienas kita ir staugtumete pastoviai, tada vaikui matyti tai butu blogai, o svelnumo demonstravimas ir meiles ivardinimas teigiami dalykai.

Ačiū pasisakiusioms.
Aš irgi taip maniau, tik po kai kurių perkreiptų žvilgsnių ir frazių tikrai pradėjau galvot, gal toks didelis ir akivaizdus meilės demonstravimas berniukui nėra labai gerai...

Na, bet dabar ramiau

saunuole!!! uzauges sunus bus tikrai nuostabus vyras!!! ir aisku jusu deka!!!

Vaikui labai svarbu būti mylimam, jausti, tai ir girdėti.

Vaikui meilės niekada nebus per daug o į perkreiptus žvilgsnius ir frazes nekreipkit dėmesio sėkmės

Oj nejuokinkit tikriausiai tas tevelis mano kad berniukas gejum uzaugs

O siaip tai siulau nekreipt i tokius auklejimo "ekspertus" ir laikytis savo linijos. Kuo dazniau sakai, kuo dazniau apsikabini, tuo sveikiau Cia mano nuomone.

Ir gatvese kartais matosi tokiu intelekto nesuzalotu veideliu, kuriems jega ir buvimas patinu yra pats svarbiausias dalykas. Taigi manes nestebina to vyriskio poziuris, ir savo seimoj turiu pavyzdziu kad vyresnese kartose kaime jie zinojo kaip tikrus vyrus isauklet Kas is ju isejo, tai kitas klausimas. Manau, kad nieko doro.


Mylekit ir to nesigedinkit

Manau,kad kekvienas auklėja savo vaikus,kaip ir jis bvo auginamas.Jei jem tėvas nesakė,kad myli ,tai ir jam tai atrodo nepriimtina Ir nieko čia nepakeisi.

Tai tikrai nuostabu,kad vaikiukas jaučia ir girdi,kad yra mylimas ir nesvabu berniukas ar mergaitė Juk tas laikotarpis kol gali myluoti toks trumpas,reikia per jį spėti parodyti visus nuostabiausius jausmus

Manau, kad kuo dažniau sakoma vaikui " myliu' ir apkabinama, tuo geriau. Vaikas pats parodys, kiek jam to dėmesio reikia. Jei stums tave nuo savęs, bandys išsisukti ir pabėgti, kai norėsi apkabinti, tada gal ir per daug jam to švelnumo arba jis paprasčiausiai tą akimirką nenuotaikoj. O jei pats apkabina ir sako "myliu" ... na man nieko nėra gražiau už tokį vaizdelį. Gal tegu to švelnumo būna daugiau, nei per mažai.

Tikrai MYLIU per daug nebus.Mano mažoji yra tikras mylimukas.Žaisdama kitame kambaryje ir nematydama manęs šaukia<mamyte aš tave myliu labai labai> arba ateina apsikabina apie kojas ,paklausiu kas atsitiko ,nieko sako aš tave myliu labai.Tada kad ir ka bedaryčiau viską padedu į šoną ir apsikabinam,pasimyluojam.Veresnėlė rečiau pasako.Tikrai mažiau kreipkit dėmesį į kitus, tai labai labai gražu

Kuo dažniau tuo geriau, vaikas turi matyti , kad jį myli ir kad šalia esantys žmonės vienas kitą myli, o per gyvenimą dar nuoskaudų ir kitų baisybių prisižiūrės.

Tėvas, manyčiau, sūnaus akivaizdoje jaučiasi nejaukiai, nesupranta, ką jam jaučia, galbūt, lanko iš pareigos ar išskaičiavimo, todėl neįprastas vaiko jausmingumas glumina.
O meilės žodžių ir kt. meilės apraiškų nebus perdaug. Net baudžiant vaiką reikia parodyti, kad jį mylite, o baudžiate už konkretų prasižengimą ar netinkamą elgesį.

Man atrodo žodžiai myliu ypač veiksmingi kai vaikui kažkas nesigauna, o tu jį priglaudi ir sakai - Myliu tave. Tokiu būdu vaikas supranta net jei jam kažkas nesigauna jūs vistiek jį mylite.

Nors ir kiekvieną dieną tegul girdi (pas mus panašiai ir yra), kaip sakoma, sviestu košės nepagadinsi.

Musu seimoje vaikui kasdien sakoma myliu ir jis atsako tuo paciu ir nemanau, kad tai galetu jam pakenkti. Vaikas turi zinoti, kad auga aplinkoje, kurioje yra mylimas ir reikalingas. O tokios frazes, kaip vyrai nesibuciuoja, nesako myliu ir aplamai jausmu nerodo -tai sovietiniu laiku auklejimas. Cia mano nuomone.

AŠ SAVO DUKRYTĖM IRGI DAŽNAI SAKAU, KAD MYLIU Ir vaiką reikia skatinti reikšti savo jausmus. visi norim meilės ir šiltų žodžių

O mano sunenas, kai buvo kokiu 4 metuku, kiekviena diena vis kartodavo man, kad labai myli. Vis saukdavo mane vardu ir klausdavo, ar as ji myliu. Praeis kokia minute, o jis vel: teta, ar tu mane myli? Kartais net pykteledavau, jei budavau labai kokiu darbu uzsiemusi. Po to susitarem, kad jis per diena man pasakys „as tave myliu“ ne daugiau 5 k. Tai tada jis klausdavo, ar dar gali pasakyt, ar jau limitas pasibige
Taip jis elgesi todel;, kad jo tikrojoj seimoj sis zodis is viso buvo nevartojamas. Na, ir pacios meiles ten truko...
Taigi, mylekime savo mazylius, mylekime vieni kitus, ir karts nuo karto tai sakykime.

Ir aš manau, kad vaikas turi jausti meilę visom prasmėm: ir žodžiais, ir veiksmais. Savo sūnui sakau, kad myliu tikrai dažnai. Per dieną kokius du - tris kartus apkabinu stipiriai ir pasakau, kad myliu Jei kada nepasakau dieną, tai vakare būtinai apkabinu, palinkiu labos nakties ir pasakau, kad myliu jį labiausiai pasaulyje.
Pati vaikystėje tikrai negirdėjau šio žodžio taip dažnai. Ir labai gaila Nes dabar pasakyt mamai, kaip ją myliu, kartais tiesiog nedrįstu. Taigi norėčiau, kad mano vaikas niekada nesigėdintų pasakyt, kaip mane myli, nesvarbu kokio amžiaus jis bebūtų.

draugė turi 2 mergaites...viena 10 kita 6 metų.aš vis kai susitinkam jas apkabinu,pamyluoju ir ttt...kažkaip atkreipaiu demesį,kad jei kuri mergaitė prisiliečia prie mamos,tai ji su piktumu numeta rankytę ir sako ko čia pristojai.....
kažkaip keista....
o kai paskutinį kart buvau,paėmiau mažają ant rankų,panešiojau apkabinau ir ta mergytė man sako-o mama manęs niekada neapkabina ir nemyluoja......kažkaip suskaudo širdį man,nes kada tada yra laikas myluot vaikus jei ne vaikystėj?

turiu ir vyruka ir mergycka abu myliu sako daznai, nes ir girdi daznai

Man atrodo, kad per daug "myliu" dar niekam nepakenke, o per mazai "myliu" tai gali...

Mano dukryte dar pati nekalba, bet zodeli „myliu“ tikrai jau supranta puikiai. Kai ji pasakau, tuoj mane apsikabina, pabuciuoja. Tikiuos, taip bus visada, kol mes busim kartu. Va, as savo mamai noreciau dazniau pasakyt, kad ja labai myliu, bet kazkaip zodziai uzstringa...

Dažnai ir mes sakom, ir sūnelis mum jei kada per dieną rečiau būna apsikabinimų, vakare būtinai užmiega mane apsikabinęs, kaip kompensacija už visą dieną ir negėda man kad ir gatvėj einant jį apsikabinti, pasakyti, kad myliu labai labai, kad jis man pats pačiausias, nors kartais pastebiu žvilgsnius įbestus mano pusėn, bet jei aš taip jaučiuosi, tai ko man slėptis, juk tai mano pats didžiausias turtas tiesa, dabar pradėjo labai klausinėti, ar aš myliu tetuką, o tetukas mane, nors atrodo ir apsikabinam su vyru, pasibučiuojam prie jo, bet gal jam taip tikriau būna, kai mes patvirtinam

O mano dukrytei labai nepatinka, kai as apsikabinu jos teti. Jau dabar tiek daug egoizmo: mama gali apkabint tik mane - toks jos supratimas

aš irgi manau, kad vaikui meilės niekada nebus per daug, kiek kartų norisi, tiek ir gali kartoti, kad myli ir žinoma apsikabinti. Tik vaikučiui turbūt pačiam nejauku ir nemalonu, kai tėtis tos jo meilės nesupranta ir liepia atstoti. Čia jau turbūt su tuo tėčiu reikėtų pakalbėti. jei jau ateina aplankyti tą vaikutį, tai gal galėtų vaiko neatstumti, kai jis nori apsikabinti.

niekada vaikui nebus per daug jei sakysite jam MYLIU

Nera tokios dienos kad nepasakyciau dukrai MYLIU
Dar kai reikia napamirstu atsiprasyti
O mano panele mane apkabina, ir man to uztenka

as irgi visuomet stenguosi sakyk, kad myliu, bet kai sunus jau nebe maziukas, trylikti eina, tai matau, kad karatais ji tai nervina jam atrodo, kad pakankamai jau prisakiau, jis ir taip zino, kad labai ji myliu tai gal kartais ir per daug as cia

Bent kartą į dieną tai tikrai.
Kuo dažniau, tuo geriau.

Nemanau, kad su žodžiais ,,myliu" galima kažką sugadinti. Ir mano vaikai tą žodį ištarė vieną pirmiausių , ir mes jį kartojam ne kartą per dieną, kai tiesiog apima švelnumo jausmas savo atžalėlei. O savo jau 10 metį sūnų dar ir paniurkau kartais, kaip mažą. Žinau, kad nebeilgai, bet kol kas nesipriešina . Ir nemanau, kad tuo galima pakenkti. Išmokę lengviau reikšti jausmus, ir suaugę, savo moteriai, juos reikš natūraliai, nuoširdžiai, nesigėdydami ,,kietų" draugų Nealpėju dėl savo anytos, bet už tai tikrai jai galiu padėkoti

ma nau ,kad tą žodį nori girdėt kiekvienas,kasdien ir daug kartų

Zodelio - myliu - niekada nebus per daug

MANAU , KAD NEI DILDELIAM NEI MAZAM , DAR NEPAKENKE DAZNAI SAKOMAS-MYLIU

Aš saviškiams stengiuosi neįkyrėti su "myliu", nes dažnai kartojant tas žodis praranda prasmę ir nieko nebereiškia.

manau kad butina sakyti vaikams kaip juos mylime, kartais galvojam kad tai ir taip aisku, kad jie ir taip zino, bet vaikai nori girdeti zodzius. Mano vyresne dukrele daznai pirma man pasako"as tave myliu" vaikai visuomet nori girdeti patvirtinima jog jie mums brangus. Musu vaikams sis zodis niekad netaps banalus, sakykim "myliu" ir kuo dazniau!

kuo dazniau, tuo geriau mes "myliu" vartojam kasdien ir dukrytei, ir vienas kitams kiekvienas rytas prasideda situo zodziu

Aišku, kad saikingas sakymas turėtų būti, ta prasme ne kiekvienam žingsnyje. Aš dažniausiai sakau, kai susitinkam, išleidžiant arpaliekant darželyje, kai pamatau, kad negerai elgiasi, skriaudžia brolį (tada sakau, kad abu labai myliu)....

As kai pajuntu, kad tai tikrai nuosirdziai dabar jauciu, butinai pasakau vaikui ar vyrui, kad myliu ir beje, mano vaikas man pribeges daznai irlabai nuosirdziai tai pasako..arba pasako, kad labai pasiilgo..manau, kad aujklejant labai svarbu ismokyti mazuosius zmogucius isreiksti savo gerus jausmus, nes daznai ismokstame "sprogti" blogom nuotaikom ar jas slopinti, o vat su gerais jausmais kazkaip ir nedirbam

Mes savo mazutei daznai sakom as tave labai myliu ji mums oas labiau .Manau kad sito jausmo tikrai nebus per daug

Buvo toks atvejis: važiuojam dviračiu vakar parku su vaikinuku. JIs stipriai stipriai mane apkabina (sėdi už manęs ant "bagažinės") ir sako: "mamyt, kad žinotum, kaip aš TAVE myliu!" Nu jausmas neapsakytas

man atrodo kuo dažniau tuo geriau.Tai vaiką daro tik švelnesniu,meilesniu ir t.t.Geri žodžiai niekada negali pakenkti niekam.Gal prie viso to pasakymo myliu,dar reikėtų ir stipriai apkabinti.

Žinoma, kad meilės niekada nebūna per daug, o ypač savo vaikams. Mes su vyru dažnai dukrelėms sakome, kad mylim, kad jos mums brangiausios ir t.t. Ir sulaukiame atsako Jos taip pat dažnai pribėga, apkabina ir pasako, kad myli

Taip...labai sujaudina,kai vos ismokes kalbeti vaikas pasako "myliu mama".

na as tai negaliu apseit be to zodelio ne valandeles, kartais man atrodo kad as jau per daznai sakau kad labai myliu savo pupyte urtyte angeleli ir panasiai. bet nu negaliu nesakyt, man savaime taip iseina. i vis apsikabinu ir vis pabuciuoju. na bet juk tai taip malonu, taip gera. tik sakau gali jai labai ikyret tai, bet negaliu nieko su savimi padaryti
ir dukryte mane daznokai priejus pamyloja ir bucki duoda. o geriausia buna tai kai ryte ji atsikelia, tai visada pasuka mano veida i save ir buciuoja man i lupas kol atsimerkiu. nu ir kaip tokiam aukseliui neskyt, kad myliu?

ir gerai ir neperdaug,tik sakyk kiek širdutė geidžia.Mat Aš savo Urtytei taip pat tai sakau labai dažnai ir jai patinka ir mums smagu.MYLIU MYLIU MYLIU....

svarbiausia apkabinimai ir buciniai!!! nes vaikui manau svarbiausia yra irodyti o ne vien pasakyti myliu. paauges vaikas gal ir supranta ka reiskia myliu, o tiems maziems kudikeliams cia tik eilinis zodis...

Ypac pabreziu si zodi, kai praeina abipusis susierzinimas po kokio nors konflikto, kaprizo, ar siaip "oziu"... Abu susedam su vyresneliu, pasisnekam kas cia buvo nutike ir, kad taip daugiau nesielgsim, apsikabinam ir prisipazystam viens kitam meilej... Na ir siaip esam labai jausmingi, todel pasimylavimu netruksta Mazoji sese su dideliu entuziazmu prie musu prisideda.. O labiausiai susigraudinu, kai abu maziai puola viens kitam i glebi, duoda "bucke" viens kitam ir pupso apsikabine kaip kaciukai ...