QUOTE(Odetux @ 2006 10 01, 18:56) Ypac pabreziu si zodi, kai praeina abipusis susierzinimas po kokio nors konflikto, kaprizo, ar siaip "oziu"... Abu susedam su vyresneliu, pasisnekam kas cia buvo nutike ir, kad taip daugiau nesielgsim, apsikabinam ir prisipazystam viens kitam meilej... dieve, kaip miela...
mano "beibis" kartais net pasantazuoja siuo zodziu, sako, nu mamyte as gi tave taip myliu , tu mano pati geraiusia mamtyte, prasau.....
cia reikstu, jei jau myli tai viska leidi ir atleidi! Manau, kad vaikui niekad nenusibos is tevu girdeti koks jis yra mylimas ir brangus mums.
Mes tai n kartų per dieną ir apsikabinam ir bučkiais apsidalinam ir kad mylim vieni kitus pasisakom
O kas kitas mylės beatodairiškai ir nežiūrint į nieką? Tik mama, tėtis... bent jau turi taip daryti....
Labai dažnai sakau. Ir mano mergytė labai gražiai moka išreikšti savo jausmus kitoems žmonėms. Bet būna taip, kad ką nors iškrėtus ji manęs prie savęs neprisileidžia, sako aš neverta tavo meilės... tas mane verčia susimąstyti...
Niekas gyvenime vaikuciams ''MYLIU''
Visada sakau kad myliu labiausiai už viską pasaulyje,ir tėvelis ja myli labiausiai.Vyras to nesako,gal gedijasi, nors dievina dukrą ir lepina be proto.Ir kai susipykstam sakau kad esi negera, negerai pasielgei bet vistiek labai myliu tave
Ko jau ko, o meilės tai vaikui negali būti per daug
Labai reikia rodyt meilę prisiglaudžiant,paglostant ir jau sakyti-kalbos nėr.Kuo dažniau.
Kai augau nemačiau ir negirdėjau ...nei ženklų,nei žodžių.Buvo nejauku ir įtartina"o gal aš ne jų vaikas,gal jie priglaudė mane,kai pametė kokia kaimynė".Taip masčiau būdama kokių 9-11m.O kai nakvojau pas pusseserę,pamačiau,kaip teta gražiai pavadina dėdę ir prisiglaudžia,pakšteli į lūpas(na nekalbu apie bučinius su"išlaikymu").Dar pameilikauja.Jau taip buvau nustebinta ir susigraudinau,kad nusprendžiau "užaugusi"savo šeimoj"būtinai taip elgtis".Po tokių vaiždų ir jausmų,grįžusi namo...graudžiai verkiau.Ypač,kai eilinį sykį....tėčiui stengiantis apkabinti mamą,toji tik grubiai stumtelėjo sakydama:"nelįsk". ir Štai aš jau mama ir suaugusi ir turiu savo tvirtą nuomonę- kuo daugiau meilės ne tik žodžiais,o ir švelnumu ir gestais.Tegul mūsų vaikai išmoksta iš tėvų švelnumo,o ne verkia kamputy išsiilgę apkabinimo.Tegul nesigėdi ir išdrįsta,nes jiems tai natūralu.O nuo savęs galiu pridurti dar ir tai,kad...Laaabai sunku buvo išdrįsti apkabinti savo vyrą ir girdint sūnui pasakyti"myliu tave".Tai buvo barjeras kurį turėjau būtinai įveikti.
Savo kleckui visada sakau kad as ja myliu uz viska pasulyje,apkabinu!Bet ji tam laaaabaai priesinasi!Tiesiog pradeda zysti kaip noriu ja apkabinti ar pabuciuoti!Labai nesmagu,juk taip malonu kai prie taves vaikelis prisiglaudzia!Vis save raminu galbut ji is to isaugs!
QUOTE(renuteg @ 2006 10 30, 16:17) isaugs, tikrai isaugs! mano dukra kol buvo mazyte, mazyte irgi stumdavo ispradziu, o dabar jau nebe!!!! QUOTE(renuteg @ 2006 10 30, 16:17) isaugs, tikrai isaugs! mano dukra kol buvo mazyte, mazyte irgi stumdavo ispradziu, o dabar jau nebe!!!! Zinai net sirdi pakutenai!Net smagiau pasidare!Jai dabar 8men.bet sugeba akis man pirsciukais padraskyti,apdraskyti!
Namuose myliu yra daznas zodelis. Ir paskatinimui ir pagyrimui, ir nuraminimui, visur naudojamas. Labai malonu girdeti is maziuko, kai ateina ir pasako: mamyte as tave laaaaabai myliu. Ypac tai naudoja, kai ka nors gauna
pas mus seimoje daznai girdimas zodis "myliu"
QUOTE(EDITUSKA @ 2006 11 03, 17:19) pas mus seimoje daznai girdimas zodis "myliu" O musu dukraite prasosi, kad ir ja pabuciuotume kai pamato, kad mes buciuojames
Manau, kad labiau tą meilę reikia rodyti švelnumu, supratimu, vaiko poreikių tenkinimu, žinoma ir sakyti myliu, bet tai žodis, svarbiau, kaip mes tą meilę išreiškiame
kuo dažniau tuo geriau. savo vaikam stengiuosi pasakyt kuo dažniau. ir kai mano mergytes atsako "mamyte as irgi tave myliu" , taip gera širdeleje palieka. Juk taip greitai vaikučiai auga. praeis 10 m. , ka gali žinot ar dažnai iš vaiko paauglio išgirsi šiuos žodelius
Sis zodelis musu seimoje vartojamas beveik kasdien.Su sunumi netgi slaptazodi turime meilei isreiksti.Iseina vaikas i treniruote ir atsisveikindami pasakom si slaptazodi
Ir as gan daznai sakau savo maziukui, kad ji myliu. Pries miega lovytej jisai spurda, vartinejasi, nenori uzmigti, tai as ji vis meginu nukalbinti apie sapnelius ir pan. Ir butinai pasakau, kad labai ji myliu, pavadinu graziais vardais - tu mano saulute, mano mazas drugelis, dziaugsmas tu mano ir kitasyk atsiprasau, jei buvau smarkiai subarus, supykus. Paaiskinu, kad as supykstu uz jo bloga elgesi, kad nepaklauso, kai prasau kazko nedaryti ir pan., bet tai anaiptol nereiskia, kad as jo nemyliu. Anaiptol, sakau, jei nemyleciau, tai nesibarciau visai. Tai po tokiu mano zodziu vaikiuks pastebimai apsiramina, ima ieskoti rankytem manes, dazniausiai ranka bunu padejus ant jo nugarytes, tai jisai susiranda, pasiciumpa, kazka linksmai suciauska ir apsivercia ant sonelio nusiteikes miegoti. O siaip tai jis megsta nuo labai ankstyvu dienu toki liaudiska paciuciavima, ne neatsimenu dorai, ar mama mane taip ciuciuodavo, ar mociute, kuri mane augino. Zodziu, kai jis mano glebyje, labai priglaudziu jo skruosteli prie savo skruosto ir dainuoju: "myliu myliu, spust spust, prie sirdeles glust glust". Kai dainuoju zodelius spust spust ir glust glust, tai ir spusteliu, ir priglaudziu trumpai stipriau, o paskui pabuciuoju. Tai vaikutis labai patenkintas sypsosi. As tada pakartoju dar syki, bet stengiuos ne per daug, kad toks pamylavimas neprarastu savo vertumo ir jam neatsibostu. Taip sakant, gero po truputi.
Savo berniukams kiekviena diena po kelis kartus sakau kad myliu, didysis jau irgi kartoja kad myli mama, myli tete, myli vava (suni) ir t.t. Galvoju kad reikia mokinti vaika savo jausmus reiksti ne vien tik veiksmais bet ir zodziais. abu israiskos budai yra labai svarbus.
Mes kasdien sakom myliu daug daug kartu
QUOTE(sesuoToma @ 2006 11 24, 18:54) Ir as gan daznai sakau savo maziukui, kad ji myliu. Pries miega lovytej jisai spurda, vartinejasi, nenori uzmigti, tai as ji vis meginu nukalbinti apie sapnelius ir pan. Ir butinai pasakau, kad labai ji myliu, pavadinu graziais vardais - tu mano saulute, mano mazas drugelis, dziaugsmas tu mano ir kitasyk atsiprasau, jei buvau smarkiai subarus, supykus. Paaiskinu, kad as supykstu uz jo bloga elgesi, kad nepaklauso, kai prasau kazko nedaryti ir pan., bet tai anaiptol nereiskia, kad as jo nemyliu. Anaiptol, sakau, jei nemyleciau, tai nesibarciau visai. Tai po tokiu mano zodziu vaikiuks pastebimai apsiramina, ima ieskoti rankytem manes, dazniausiai ranka bunu padejus ant jo nugarytes, tai jisai susiranda, pasiciumpa, kazka linksmai suciauska ir apsivercia ant sonelio nusiteikes miegoti. O siaip tai jis megsta nuo labai ankstyvu dienu toki liaudiska paciuciavima, ne neatsimenu dorai, ar mama mane taip ciuciuodavo, ar mociute, kuri mane augino. Zodziu, kai jis mano glebyje, labai priglaudziu jo skruosteli prie savo skruosto ir dainuoju: "myliu myliu, spust spust, prie sirdeles glust glust". Kai dainuoju zodelius spust spust ir glust glust, tai ir spusteliu, ir priglaudziu trumpai stipriau, o paskui pabuciuoju. Tai vaikutis labai patenkintas sypsosi. As tada pakartoju dar syki, bet stengiuos ne per daug, kad toks pamylavimas neprarastu savo vertumo ir jam neatsibostu. Taip sakant, gero po truputi.
Šį žodelį, tiek mano vaikučiai, tiek mes vieni kitiems labai dažnai sakome, būna net po kelis sykius poros valandų likotarpyje. Nemanau, kad tai blogai. Vaikutis turi žinoti, kad yra mylimas, taip pat mokytis reikšt jausmus ir pats
Tikrai dažnai vartojam myliu myliu myliu. Ypatingai dabar savo mažąjai
Mano dukrytei greitai bus 10 men.bet dar niekaip ji neprisileidzia apkabinama,buciuojama!Nors laabai daznai mes ja apkabinam,pabuciuojam!Ji greiciau griebia uz akiu!
Mūsų šeimoje "MYLIU" skamba daugybę kartų per dieną, kažkur skaičiau tokias mintis, kad per daug kartojant jis nebetenka savo prasmės, o aš manau, kad reikia tik džiaugtis, kad turi kam kartoti šį žodelį, nors ir milijoną kartų per dieną.
su naujaisiais jus visas ir visus jusu mylimukus!!!!
bukit laimingos!!!
Savo mazyliui begalybe kartu per diena sakau, kad ji myliu. Jis jau irgi ismoko pasakyit myliu ir sakydamas stipriai mane apkabina ir pabuciuoja
QUOTE(Mega @ 2007 01 01, 18:03) Mūsų šeimoje "MYLIU" skamba daugybę kartų per dieną, kažkur skaičiau tokias mintis, kad per daug kartojant jis nebetenka savo prasmės, o aš manau, kad reikia tik džiaugtis, kad turi kam kartoti šį žodelį, nors ir milijoną kartų per dieną.
vaikas turi ne tik zinot bet ir girdet kad yra mylimas,manau kuo dazniau tai pasakai,parodai tuo geriau vaikutis jauciasi,as neatsimenu kad mama ar tetis kad pasakytu jog mane myli bet ir bnesijauciu ju mylima
man paciai kaip gera bna kai grizes mano brangusis mane stipriai pakabina..
kai nueinu i darzeli pasiimti savo vaikiuko - jis irgi bega isketes rankytes ir abu apsikabinam ir einam laimingi namo apkabinimai reikalingi kad butu lengva emociskai isgyventi siame ziaurumu pilname pasaulyje o sakyti kad myliu ir reikia, tik tai reikia sakyti ne vien del sakymo o del to kad tai jauti ir nori tai sakyti ir neversti vaikucio tai sakyti - jis pats nori pasakyti kai nori mano maziukas ateina pas mane ir kartais pasako kad myli ir duoda buciuka...bet tai nera kasdien ir del to visai nepykstu nes as ir kasdien gi nesakau ir nezvimbiu aplink su tuo myliu nyliu
vaikui sakyti, kad yra mylimas, - BŪTINA..
QUOTE(dangiuk @ 2007 01 03, 17:30) vaikui sakyti, kad yra mylimas, - BŪTINA..
Labai daznai dukrytei sakau,kad ja labai myliu
Stengiuos tai pasakyti kuo dažniau
kuo dažnaiu
Kuo dazniau tuo geriau.
Laaabai dažnai sakom, ir vaikas man dažnai daro "myliu-myliu", stipriai, stipriai apkabina ir pabučiuoja...tai taip malonu-pati laimingiausia akimirka
Mes su dukra dažnai tai sakome viena kitai,tik gaila to negirdime iš,tėvelio ir žinau,kad neišgirsime
MYLIU - niekada nebus per daug...
Aš tai dažnai savo mažiukui sakau myliu, vis apsikabinu, pabučiuoju.
Mudu irgi lb daznai myliojames, glebesciuojames, tai ir tu "myliu", "meile", "mylimukas" ir t.t. per akis
|