Motinos pieno privalumai

Žindymo privalumus pirmiausia nulemia nepakartojama motinos pieno sudėtis. Jūsų piene yra:

1) apsauginių faktorių – imunoglobulinų, baltųjų kraujo kūnelių, oligosacharidų, ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių;
2) brandinančių – augimo faktorių ir kt.;
3) kompensuojančių faktorių – virškinimo fermentų, hormonų;
4) mitybos faktorių: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų.

Visi šie pieno komponentai laiduoja nepriekaištingą žmogaus vystymąsi.

Biopsichologinis faktorius – kūdikiui žindant stimuliuojami motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrumą, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Taip pat dėl šių hormonų motinos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje.

Mišiniuose yra tik mitybinių faktorių, dauguma skirtingos kilmės ir skirtingas jų kiekis. Gali būti pridėta nukleotidų (brandinančio faktoriaus).

Kūdikis gali sėkmingai vystytis ir dirbtinai jį maitinant, tačiau tam reikia dar daugiau žinių ir sąmoningų motinos pastangų. Mažyliui labai svarbu ilgas ir artimas kontaktas su motina (kūnas prie kūno), akių ryšys ir neišblaškytas motinos dėmesys. Taip ugdomas saugus mažojo žmogaus prieraišumas.

Pirmas 2–5 dienas po gimdymo jūsų krūtyse gaminsis priešpienis, kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2–5 dienos iki 10 dienos gaminsis pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai. Mitybiniai pieno komponentai gerokai praskiesti didesniu vandens kiekiu. Pienas, kuris gaminsis atjunkymo laikotarpiu, t. y. antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais, vėl panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Atjunkymo laikotarpis prasideda nuo papildomo maisto davimo dienos ir trunka, iki kūdikis atsisako krūties pats. Jūsų vaikelis turėtų būti krūties atsisakymo iniciatorius.

Pieno sudėčiai turi įtakos:


nėštumo savaitės, kūdikio amžius (prieš laiką pagimdžiusių motinų piene daugiau baltymų);

maitinimo pradžia ir pabaiga (maitinimo pradžioje pienas skystas, skirtas atsigerti, pabaigoje riebus, skirtas pasotinti);

intervalai tarp maitinimų, paros ritmas, diena ir naktis;

motinos menstruacinis ciklas ar nėštumas;

tarpai tarp nėštumų;

motinos mityba prieš nėštumą, nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.
Visais šiais atvejais pienas išlieka nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias maistas jūsų kūdikiui.

Žindymas saugo jūsų sveikatą – padeda gimdai grįžti į pirmykštį dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, padeda optimaliai reguliuoti tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Žindymo taisyklės

1. Pieno kiekis priklauso nuo kūdikio apetito, kuris yra toks pat kaip suaugusiųjų: rytą dažniausiai valgo mažiau, o vakare – daugiau. Be to, ir motinos pieno riebumas paros eigoje kinta: ryte riebesnis ir sotesnis, o vakare liesesnis. Norint suprasti kūdikio poreikius, pastebėti apetito svyravimus, reikia:
1) maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba maitinimo dažnis individualus kiekvienam kūdikiui. Vieni žinda kas 1–2 valandos, kiti kas 3–4 valandos;
2) leisti žįsti iki paleis krūtį pats.


2. Maitinimo trukmė priklauso nuo:
1) kūdikio – kaip stipriai ir ritmiškai žinda;
2) motinos biologinių ypatumų – kaip intensyviai bėga pienas.
Kai kurioms pienas pradeda skirtis fontanu, ir aktyvus kūdikis pasisotins per 2–5 minutes. Jei kitai pienas skirsis lėtai, lašais, tai vaikeliui teks ilgiau darbuotis prie krūties, iki pasisotins. Labai svarbu suprasti, jog jūs abi – normalios motinos, turinčios pakankamai pieno. Tačiau, jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau nei 30 minučių, reikia žiūrėti, ar gerai jį priglaudėte prie krūties, ar pati žindymo metu patogiai atsisėdusi ar atsigulusi. Jei mažylis nepakankamai apžiojęs krūties maitinimas pailgėja ir gali pažeisti spenelius. Pataisius poziciją ir įsitikinus, kad žindoma taisyklingai, maitinimo trukmė neribojama. Jei pradžioje skauda, vadinasi mažylis netaisyklingai paėmęs krūtį.


3. Teisingas krūties apžiojimas
Žiūrėkite, kad jūsų kūdikis teisingai apžiotų spenelį, nes nuo to priklausys, ar pajėgs iščiulpti tiek pieno, kiek jam reikia. Teisingo apžiojimo požymiai:

smakriukas liečia krūtį,

apatinė lūpa išsivertusi,

apžiota kuo daugiau apatinio rudojo laukelio,

žindomo judesiai persiduoda į ausis („valgo, kad net ausys kruta“).


4. Žindymo pozos

Labai svarbu, kad naujagimis gerai paimtų krūtį ir galėtų pakankamai ištraukti riebaus pienuko iš krūties giluminių alveolių, netraumuodamas spenelio. Pirmomis dienomis po gimdymo dažnai tenka (dėl tarpvietės plyšimų ar kirpimo) žindyti gulint. Svarbu, kad pečių juosta būtų atpalaiduota, ranka atmesta taip, kad naujagimiui netektų nepatogiai gulėti ant rankos, perkreipta galvute. Todėl reikia patogiai atsigulti, po pečiais ir galva padėti keletą pagalvių.

Jei pasirinksit žindyti sėdint, taip pat svarbu patogiai įsitaisyti lovoje ar krėsle. Atremti pečius, nes dėl įtemptos pečių juostos sutrinka pieno nutekėjimas. Pasidėti atramą po alkūne (gal pagalvę), kad nenutirptų ranka prilaikant žinduklį. Tai „klasikinė“ ir „kamuolio“ pozos.

Laikant kūdikį kaip kamuolį, galima tuo pat metu žindyti dvynukus.


Dažniausiai pasitaikantys žindymo sunkumai:

1. Kieta krūtis. Gal kūdikis nerimsta todėl, kad jūsų krūtis pritvinkusi pieno ir per kieta? Pačiupinėkite pigmentuotą laukelį ir odą netoliese. Jei ten labai kieta, net grūdėta, nutraukite truputį pieno, kol pajusite, kad krūtis suminkštėjo, ir tada vėl ją duokite žįsti kūdikiui.

2. Plokščias spenelis ir kūdikis negali jo paimti? Pirmiausia švelniai suimkite pirštais spenelį ir pamėginkite atsargiai jį ištempti. Jei nepavyks, pamėginkite nupjautu dideliu švirkštu, apsukus stūmoklį ar pientraukiu spenelius ištempti. Svarbu žinoti, kad kūdikis žindimui „spenį“ formuoja iš dviejų trečdalių rudojo laukelio ir tik vieną trečdalį iš paties spenelio. Nedidelės jūsų pastangos ir žindymo konsultanto pagalba labai praverstų, kad kūdikis galėtų sėkmingai žįsti. Nepatartina naudoti antspenius: per juos kūdikis nesugeba gerai iščiulpti pieno. Likęs pienas krūtyse bus signalas jūsų smegenims jog pieno gaminasi per daug ir jo pradės mažėti arba visai dings. Be to, žindant antspenių pagalba, kūdikiui formuojasi žindimo judesiai, kaip čiulpiant buteliuką.

3. Karštos krūtys. 3–4-tą parą jums staiga pradėjo gamintis pienas. Krūtys pasidarė karštos, sunkios, ištinusios. Gulėti sunku. Pakilo temperatūra iki 37–38° C. Atminkite: laktacijos metu temperatūrą reikia matuoti kirkšnyje, o ne pažastyje. O jei temperatūra ir pakilo, neišsigąskite! Tai dar ne uždegimas – nepulkite nutraukinėti pieno. Jo nėra per daug. Krūtys karštos ir patinusios dėl pritekėjusio kraujo ir audinių skysčio į išsiplėtusias kraujagysles. Šios išsiplėtė tam, kad atplukdytų reikiamą medžiagų kiekį į krūties alveoles pieno gamybai. Norint, kad nemalonūs jutimai būtų menkesni ir kuo greičiau praeitų, reikia:

būti kartu su savo vaiku nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos ir žindyti jį pagal jo poreikį;

esant karštoms, skausmingoms krūtims, dėti ne šiluminius kompresus, o ledą ne ilgiau kaip 20 minučių, tačiau prieš žindymą būtina krūtis atšildyti šiltu kompresu arba pasigarinti virš karšto vandens puodo, arba palįsti po karštu stiprios srovės dušu 5–10 min.
Jei užčiuopėte skausmingą sukietėjimą:

duokite iš eilės žįsti skausmingą krūtį 2–3 kartus. Iš kitos tik truputį nutraukite pieno. Arba trumpai duokite pažįsti sveiką krūtį, o po kelių minučių perkelkite prie skausmingosios;

parinkite tokią kūdikio poziciją, kad jo apatinis žandikaulis būtų ties sukietėjimu;

masažuokite maitinimo metu krūtį labai švelniais sukamaisiais, stumiamaisiais, glostomaisiais judesiais nuo krūties pagrindo link spenelio;
Nenutraukinėkite pieno po kiekvieno maitinimo. Jei pieną pradėsite nutraukinėti po to, kai kūdikis pažindo, smegenyse susidarys informacija, kad jūsų kūdikiui reikia daug pieno. Tiek jo ir gaminsis. Tuomet teks ilgai jį nutraukinėti po kiekvieno maitinimo. Tai atims iš jūsų begalę laiko ir žindymą atsiminsite ne kaip džiaugsmą, o kaip slogų, kankinantį sapną.

4. Suskilę speneliai. 98 proc. atvejų speneliai suskyla dėl netaisyklingos kūdikio padėties prie krūties ir blogo apžiojimo. Tokiu atveju:


kreipkitės į žindymo konsultantę ar išmanantį žmogų, jei pačiai nesiseka pakoreguoti žindymo technikos. Patarėjas turėtų stebėti, kaip jūs žindote kūdikį, ir koreguoti netikslumus;

neplaukite krūties prieš kiekvieną maitinimą ir po, ypač su muilu. Apsiprausti siūloma vieną kartą per dieną. Apžiūrėję savo krūtis, rudajame laukelyje galite pastebėti mažutes angeles. Tai Montgomerio liaukutės, kurios išskiria riebalinį sekretą, saugantį šią jautrią vietą nuo seilių bei drėgmės poveikio;

po maitinimo išspauskite lašą pieno ir palikite nudžiūti, kuo ilgiau pagulėdamos atviromis krūtimis (bent 20 min.);

2–3 kartus nemaitinkite iš tos krūties, kurios spenelis suskilęs. Nepamirškite iš tos krūties nutraukti pieną rankomis;

žiūrėkite, kad besiliečiantys prie krūties drabužiai būtų visada sausi. Tam labai patogu naudoti įdėklus į liemenėlę.

apie spenelį, pigmentinį laukelį išbėrė, peršti. Tai kontaktinis dermatitas. Maitinti galima, nors ir skausminga. Kuo ilgiau būkite atviromis, pakeltomis krūtimis. Miegokite taip pat atviromis krūtimis. Kartais padeda šiltas plaukų džiovintuvo oras. Po maitinimo galima patepti pigmentinį laukelį hormoniniu tepalu, kurio sudėtyje yra hidrokortizono. Jei bėrimas ypač skausmingas, su pūslelėmis, panašus į lūpų pūslelinę (herpes virusas), pažeidimas patenka į kūdikio burną, žindyti iš tos krūties negalima, labai plauti rankas, kreiptis į gydytoją dėl bėrimo kilmės patikslinimo.
5. Trūksta pieno. Kartais mamos nerimauja, ar jos turi pakankamai pieno. Ypač, jei kūdikis ima verkti po keliolikos minučių pamaitinus ar būna neramus vakarais. Dažnai draugė, anyta, mama ar net gydytoja abejojančioms dėl savo pieno kiekio mamoms pataria: „Nutrauk ir pažiūrėk kiek jo yra“. Deja, tai grubi klaida. Mama niekada negalės nutraukti tiek pieno, kiek ištraukia jos kūdikis. Be to, kūdikis verkia nebūtinai dėl to, kad yra alkanas. Tik du požymiai drauge:

blogai augantis kūdikio svoris (mažiau nei 500 g per mėnesį ar mažiau nei svėrė gimęs, praėjus 2 savaitėms po gimimo);

retas šlapinimasis koncentruotu šlapimu (mažiau nei 6 kartus per parą) ir papildomas – žalios bado išmatos patikimai rodo, jog kūdikis dėl kažkokių priežasčių gauna per mažai pieno.
Per mažai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai apžioja krūtį ir negali pasiekti riebaus pienelio, nes yra per toli nuo jūsų, persukta galvutė, suvystytas į – „kokoną“, per mažai išsižioja ir čiulpia tik spenelį, krūtis kišama kūdikiui į burną nelaukiant, kol jis išsižios ir paims plačiai ir giliai krūtį pats. Nėra maisto produktų ar gėrimų kurie tikrai pagausintų pieną. Tik dažnas žindymas, nuogo kūdikio glaudimas prie jūsų apnuogintos krūtinės (oda–oda kontaktas) ir, svarbiausia, taisyklingas krūties apžiojimas gali padėti. Prašykite pagalbos konsultuojančių mamų, kurių telefonus rasite knygos gale.

6. Žindukas. Ypač pavojinga duoti žinduką pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, kai dar nėra susireguliavęs maitinimo grafikas, jūs susipažįstate su kūdikiu kaip asmenybe su savais poreikiais. Gavęs guminį mamos krūties pakaitalą, kūdikis patenkina savo čiulpimo poreikį. Gamtoje sutvarkyta taip, kad poreikį čiulpti kūdikis turi šiek tiek didesnį nei poreikį sotintis. Tai būtina sąlyga skatinti pieno gamybą, atitinkančią augančio organizmo poreikį. Patenkinęs tą „perviršį“ čiulptuku, kūdikis nepareikalaus to iš motinos ir pieno gali pradėti gamintis mažiau. Tačiau, jei motinai sekasi žindyti, žindukas po pirmojo mėnesio nepakenks ir nesumažins pieno gamybos kiekio. Tačiau žindukas didina riziką sirgti pienlige, suviduriuoti ar susiformuoti netaisyklingai burnos ertmei.

7. Buteliukas. Labai neigiamai žindymą ir pieno gamybą veikia papildomas kūdikio maitinimas iš buteliuko dėl visiškai skirtingo žindimo mechanizmo. Pamėginkite įsikišti į burną pirštą ir čiulpti. Tai panašu į čiulptuką ant buteliuko: burna tuščia, juda tik liežuvis. Jei norite suprasti, ką reiškia žįsti krūtį pabandykite čiulpti sulenktą riešą: burna bus pilna, judės žandikauliai ir veido raumenys. Tai panašu į maitinimą iš krūties. Kūdikiai šį skirtumą pajunta iš karto ir priklausomai nuo to, kuris maitinimo būdas dominuoja, ilgainiui tą ir pasirenka. Kadangi pirmomis paromis, kai naujagimis ypač jautrus įvairiems potyriams, pasiūlius buteliuką, dauguma vaikų jį ir pasirenka. Kai kūdikis prie krūties „aikštijasi“, nes reikia ją žįsti kitaip, motinos supranta tai kaip krūties atsisakymą, o ne kaip paprasčiausią mažučio žmogaus sutrikimą jam nežinomoje situacijoje. Tyrimai įrodė, jog maitinimas iš buteliuko nėra lengvesnis (kaip mėgstama teigti), nes kūdikiui reikia nugalėti didelį neigiamą slėgį, dėl to vėliau deformuojasi apatinis vaiko žandikaulis, formuojasi netaisyklinga sąkanda, dažniau plaka širdutė ir dažnėja kvėpavimas. Jei norite sėkmingai maitinti kūdikį savo pienu, nenaudokite buteliuko. Jei mažyliui reiks sugirdyti vaistus ar dėl kokių nors priežasčių teks laikinai palikti kito asmens priežiūrai, kūdikio maitinimui naudokite šaukštelį ar taurelę.

8. Savaiminis pieno tekėjimas. Kai kurioms moterims maitinant viena krūtimi iš kitos krūties bėga pienas. Kai kada tai nutinka savaime tarp maitinimų, pagalvojus apie kūdikį ir net sušlampa drabužiai. Minkšti pieno rinkikliai ir pieno rinkimo gaubteliai yra nešiojami liemenėlės viduje ir skirti tekančiam pienui rinkti.



Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę Sveikatos Organizaciją – PSO)

Naujagimius pradėti maitinti krūtimi praėjus ½–1 val. po gimimo. Prieš tai jiems negalima duoti jokio maisto ar gėrimo.

Motinos ir naujagimio nuogų kūnų sąlytis turėtų trukti ne trumpiau 30 minučių.

Jei kūdikis gimė Cezario pjūvio pagalba, pirmas pridėjimas prie krūties turi būti ne vėliau kaip po 6 valandų.

Iki 6 mėnesių geram kūdikio vystymuisi visiškai pakanka tik motinos pieno.

Papildomą maistą galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių. Kartais šis laikas skirtingiems kūdikiams gali sutrumpėti ar prailgėti, tačiau daugumai vaikų nereikia papildomo maitinimo iki 6 mėnesių.

Vaikus rekomenduojama žindyti iki 2 metų ir ilgiau, primaitinant kitu kokybišku šeimos maistu.

Ar ir aš neturėsiu pieno, jei mama neturėjo?

Pagrindinė sąlyga, kad būtų pieno, yra ankstyvas, dažnas, pagal pareikalavimą žindymas. Pirmąjį kartą pažindyti reikia per pirmąsias 2 valandas po gimimo, sąlytis su motina turi tęstis ne trumpiau 30 minučių. Kūdikis, teisingai paėmęs krūtį, turi žįsti taip ilgai ir taip dažnai, kol pasisotinęs ir patenkinęs žindimo refleksą paleidžia pats. Sovietmečio motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai būdavo atskiriami nuo motinos, pradedami žindyti geriausiu atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo. Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos, su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno gaudavo gliukozės ir pieno pakaitalus. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse pienas negali gamintis. Skandinavai, lyderiai žindymo praktikoje, sako, jog kiekviena, ypač be ypatingos medikų pagalbos, išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam reikalingos elementarios žinios apie žindymą. Kaip nedera nežinoti, kiek yra du-- kartdu, taip neleistina motinai nežinoti, kaip ir kodėl ji privalo maitinti kūdikį savo pienu.

Ar ir šitam vaikui neužteks pieno, jei trūko pirmajam?

Pieno dažniausiai pradėdavo trūkti dėl tų pačių priežasčių, išvardintų pirmajame”baubuke”. Tačiau šiais laikais, kai naujagimiai beveik visose ligoninėse nuo pirmųjų gyvenimo valandų būna drauge su motina, pieno pradeda trūkti, davus papildomą maistą. Dažniausiai motinos pieno pakaitalą (mišinuką) iš buteliuko. Nepakankamai stimuliujamos krūtys nepakankamai ir gamina pieno. Jei motina ryžtingai nenutraukia šio užburto rato (o dažniausiai to nepadaro dėl nežinojimo), kūdikis praranda savo nuosavybę – motinos pieną.

Ar reikia nusitraukinėti likusį pieną po žindymo, kad išvengti mastito?

Mastitas dažniausiai painiojamas su laktostaze, kuri pasireiškia, prasidėjus audringai pieno gamybai 2-4 parą. Pertempti pieno latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką, sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ir čia padaroma viena iš grubiausių klaidų. Vietoj to, kad skatinti kuo dažnesnį ir aktyvesnį kūdikio žindymą, jis atskiriamas nuo motinos. Motinai liepiama nutraukti pieną iki paskutinio lašo. Kas gi atsitinka su pieno kiekiu? Jo pradeda gamintis daugiau nei buvo. Viršija vaiko poreikius, motinai pieno gaminasi kibirais. Pieno perteklius, sukeliantis laktostazę, yra tarsi stabdis automobiliui. Teisingai elgiantis, t.y. netuštinant krūties, o tik prieš žindymą truputį nutraukiant pieno, kad suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti kūdikio poreikius. Dažnai po to motinoms atrodo, jog dingo pienas, nes krūtys tampa minkštos, nors iš tiesų jo yra pakankamai. Tikrasis mastitas yra tada, kai į pieno latakus patenka infekcija. O tai atsitinka grubaus masažo ir pieno nutraukinėjimo rankomis metu, per suskilusius spenelius ar nutrintą odą.

Ar dažnai didelėse krūtyse nebūna pieno?

Nėštumo metu dėl hormonų poveikio krūtys didėja pagal moters konstituciją. Į nutukimą linkusių moterų krūtys padidėja labiau dėl didesnio poodinio riebalinio sluoksnio formavimosi. Ir čia galima išgirsti skundžiantis - krūtys buvo tokios didelės, o pieno vos keli lašai. Priežastis dažniausiai viena – nepakankamas krūtų stimuliavimas.

Mano krūtys tokios mažos. Ar aš turėsiu pakankamai pieno savo kūdikiui?

Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio. Svarbiausia – pasitikėti savo jėgomis ir Jūs tikrai būsite gera mama savo vaikeliui.

Ar vaikas gali nutampyti krūtis ir jos bus negražios?

Nėštumo metu didėjant krūtims dažnai atsiranda įtrūkimai, vadinami strijomis. Tai neišvengiama. Norint to išvengti reik nebūti nėščiai. Krūtys atrodo supliuškę ir nutysę, baigus žindymą. Tačiau ne dėl to, kad būtų kūdikis nutampęs. Nuo 4 mėn. žįsdamas kūdikis šiek tiek tempia spenelį, bet ne visą krūtį. Šiuo atveju žindymą galima būtų palyginti su švelniu masažu..

Mano pienas skystas ir melsvas. Ar jis tinkamas kūdikio maitinimui?

Pieno sudėtis, o vizualiai jo spalva kinta nuo pat kūdikio gimimo. Priešpienis – labai tirštas ir riebus nuo skaidriai gelsvo iki geltonos spalvos. Pereinamasis pienas Išsisluoksnioja į jau baltą ir ant viršaus riebesnį – geltoną pieną. Subrendęs pienas – baltas į melsvumą. Pieno sudėtis kinta priklausomai nuo paros laiko, kūdikio amžiaus, kūdikio ir motinos sveikatos būklės, mitybos. Neišnešiotas kūdikis, kad užbaigtų sėkmingai savo nutrūkusį vystymąsi jau ne įsčiose, turi gauti tik neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pieną. Žinoma, vyresnio kūdikio mitybinių poreikių motinos pienas jau nepatenkina. Tam įvedamas papildomas maistas. Tačiau yra neleistina iš kūdikio atimti tas nepamainomas medžiagas, kurios yra „melsvame“ motinos piene. Ypač antikūnus, kurių gausu motinos piene ir veikia kaip kasdieninė vaiko imunizacija nuo įvairių ligų.

Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?

Speneliai suskyla dėl žindymo taisyklių pažeidimo, net 90% dėl neteisingo prigludimo prie krūties. Kai kūdikis teisingai priglaustas prie krūties, spenelis atsiduria giliai gerklytėje. Ties dantenomis, kurios ir traumuoja spenelius, yra rudasis krūties laukelis. Jei kūdikio apatinė lūpytė išsivertusi, smakras ir nosytė liečia krūtį, žindymo judesiai persiduoda į ausis, o motinai neskauda, tai kūdikio žindymo laikas neribojamas.

Ar karščiuojant galima žindyti kūdikį?

Dažnai temperatūra pakyla dėl pieno sąstovio krūtyse (laktostazės). Būtina toliau ir kuo dažniau žindyti. Dažnai dėl viruso sukarščiavusi motina nutraukia žindymą, kad neužkrėstų kūdikio, ir praranda pieną. O kūdikis, netekęs motinos pieno kaip svarbiausio apsaugos nuo ligų šaltinio, vis tiek suserga. Be to turi atlaikyti staigų maisto ir žindymo sąlygų (maitinimą iš buteliuko) pasikeitimą. Liaudiškai tariant, “sugripavusi” motina privalo tęsti žindymą, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo tos ligos, kuria susirgo motina arba bent prasirgtų lengviausia ligos forma.

Ar beria nuo motinos pieno?

Nuo motinos pieno beria tik tuo atveju, jei motina vartoja kokį tai maistinį alergeną. Dažniausiai baltyminės kilmės. Kruopštus maisto kalendoriaus pildymas padeda išaiškinti alergeną ir jį pašalinti. O jei alergeno surasti nepasiseka, netikslinga nutraukti žindymą, nes tinkamo pakaitalo surasti nepavyks. Palaipsniui įvedant papildomą maistą, alergija mažėja. Reikia tik vengti karvės pieno.

Ar reikia kūdikiui tarp maitinimų atsigerti arbatėlės?

Labai dažnai močiutės, o kartais ir senos kartos gydytojai , pasiūlo tarp maitinimų kūdikį girdyti arbatėle. Ypač vasaros metu ar kaip priemonę nuo pilvuko pūtimo ir skausmų. Dėl šios “nekaltos”priemonės apie 70% motinų praranda pieną. Žindant kūdikį, pirmiausiai bėga skystas, neriebus pienelis. Vaikas atsigeria. Vasarą kūdikis paprašo krūties dažniau, bet žinda trumpiau. Jis tik atsigeria. Žindymo pabaigoje teka riebus pienelis. Kūdikis pavalgo.

Ar reikia tikrinti, kiek kūdikis suvalgo?

Viena iš lemtingiausių klaidų, užkertančių kelią sėkmingam žindymui, yra tikrinimas, kiek motina turi pieno, jį nutraukiant. Kūdikiui pienas patenka dėl dviejų priežasčių: jo žandikaulių atliekamų aktyvių judesių- dantenomis spaudžia pienuką iš krūties į burnytę, o rijimo metu burnytėje susidaręs neigiamas slėgis traukia pieną iš giluminių krūties dalių. Antroji priežastis- motina. Dėl hormono oksitocino poveikio pienas iš latakėlių aktyviai stumiamas laukan. Jei mama sugalvoja tikrinti savo pieno kiekį, nutraukdama jį rankomis, imituoja kūdikio dantenų judesius. Jei nutraukia pieną pientraukiu, imituoja kūdikio burnytėje susidarančio neigiamo slėgio poveikį. Jei ji bandytų derinti abu metodus, truks motinos “atpalaidavimo reflekso.” Tokiu būdu motina gauna klaidingą informaciją apie savo pieno kiekį. Išsigandusi, ji pradeda dirbtinį primaitinimą, o tai, kaip jau minėta aukščiau, yra tikriausias stabdis sėkmingam tolimesniam žindymui. Ligoninėse bando sverti prieš žindymą ir po. Tai ir būtų teisingiausias būdas patikrinti, kiek kūdikis suvalgo. Tačiau dėl neturėjimo laiko ir kantrybės, pasveriama du-tris kartus, neatsižvelgiama į vaiko apetitą, ir daromos skubotos išvados apie pieno trūkumą. Norint patikrinti, kiek kūdikis suvalgo, reikia sverti mažaiusiai parą laiko.

Kaip išsimiegoti, jei žindysiu ir naktį pagal kūdikio poreikį?

Tyrimais nustatyta, jog po gimdymo ir vėliau žindant kūdikį naktį, moterys miega naktį ramiau, nes maitinimo metu išsiskiria oksitocinas, o dirginami dopamino receptoriai smegenyse sukelia sedaciją ir miegą. Nors ir pertraukiamas žindančios motinos naktinis miegas yra pilnavertis, ko negalima pasakyti, kai dirbtinai savo kūdikį maitinančiai motinai naktį tenka keltis šildyti pienuką.

Kada pratinti prie kito maisto?

Taip kaip požymiai, rodantys jog kūdikis yra pasiruošęs žįsti po gimimo yra seilėtekis, ieškojimas ir kviečiamieji garsai, kurie atsiranda per pirmasias dvi valandas po gimimo, taip apie 4-6 kūdikio gyvenimo mėnesį, reiktų stebėti papildomo maisto poreikio požymius. Tai aktyvus domėjimasis maistu prie stalo, pirmieji dantukai, kūdikio emocijos pakankamai išraiškingos, jog sugeba parodyti, kad siūlomas maistas jam nepatinka arba jau sotus. Šie požymiai būtent ir išryškėja apie 4-6 mėnesį. Iki to laiko pradėjus primaitinimą, kūdikis bus kaip kalėdinė žąsis. Ką duosi, tą ir nuris.

visa informacija radau ir perkeliau is tinklapio www.gyvybe.lt

Laaabai geri patarimai, žindau dar tik 7 savaites (tiek laiko mano sūneliui), o jau tiek pridariau "klaidų". Kaip gaila ,kad anksčiau neteko pasiskaityti tokios naudingos informacijos. Niekaip negaliu atsistebėti mūsų daktarų bukumu ir "sovietiniais" gydymo būdais. Dar ligoninėj (man atliko cezarį) kūdikį žindyti atnešė 2 dieną po opracijos, liepė pieną nutraukti po kiekvieno žindymo, jau nuo pradžių pas mane jo gaminosi tiek, kad maitinau keletą naujagimių. O baisiausia buvo, kai liepė nežindyti pakilus temperatūrai (išgėriau kelias tabletes nuo karščiavimo, nes temperatūra buvo pakilus virš 39). Daktarais visiškai nebepasitikiu, nors maitinu sėkmingai....

O aš prieš antrosios dukrytės gimimą skaičiau n kartų vieną knygelę- Šeilos Kipli "Kūdikio žindymas", dabar kaip tik paskolinau maitinančiai mamai. Labai pagelbėjo, ir ne man vienai. Dukrytę maitinau iki 2 metų , tuo tarpu pirmąją- tik 3 mėn.

sakykit ka norit, bet neradau nei vienos sekmingo ir ilgo maitinimo paslapties tarp to traktato.
Is savo patirties galiu pasakyti - viena is pagrindiniu ilgo ir sekmingo zindymo paslapciu yra mamos bei kudikio sveikata.

Aciu. Tai kaip moralinis pastiprinimas, nes daznai susiduriu su abejojimu ar pakankamai turiu pieno. Tas non stop zindymas dave man pripludima pieno tik po 4 savaiciu. Dziaugiuosi kad islaukiau.

na o dabar papsakosiu kaip man buvo, as net nemasciau, kaip po gimimo valgys
ir nuejau i mokyklele o ten apie maitinima aiskina na galvoju, tai as pati maitinsiu
na ir tikrai gimus, gal del nusiteikimo apie NEmaitinima neturejau priepienio, jau ligoninej maitinau misinukais , o po to pradejo po truputi atsiradinet pienukas ir isivaziavom, kad po 4 dienu nebereikejo misinuko

ir va vel problema, aplinka, dukrai beveik 13 men, ir aplinkiniai terorizuoja, vis dar maitinui, fui kaip...
bet spjoviau ant visu ir baigsiu tada kai dukra pati tsisakys kruties, na gal iki 16 nereiks maitint

o sia info sukeliau, nes butent jos man ir truko kol , ir gimus dukrai

Nors man nelabai aktualu, nes jau viska zinau , bet manau, kad tikrai gera tema besiruosianciom ir pradedanciom zindyti.
Gal man pasiseke, bet as susiduriau tik su "teisingais" gydytojais. Kauno klinikose tiek gydytojai, tiek seseles maloniai pataria, parodo, pamoko ir suteikia informacijos, vadovaudamiesi ne kokiais nors pasenusiais metodais, o PSO rekomendacijomis
Siulau sita tema pakelti prie svarbiu, nes sprendziant is to kokius klausimus uzduoda "zalios" mamytes, tema tikrai aktuali ir reikalinga.

Dar pridesiu, kad www.gyvybe.lt galima pasikonsultuoti su naujagimiu gydytoja Egle Markuniene maitinimo krutimi klausimais (e-pastu, klausima g. uzduoti tiesiai i forma) http://www.gyvybe.lt/mm/egle.html

Labai normaliai tai atrodo: kai gulejau ligoninej po gimdymo, kaiminystej gulejo moteris kurios vaikas neeme kruties, tai ji nusitraukdavo pienuka ir supildavo i tokia mazyte taurele, is kurios ir maitino vaikiuka. Vaikas kuo puikiausiai valge, jokiu problemu tai nesukele.

As dariau lygiai ta pati. Ir menesio neturintis leliukas kuo puikiausiai issiurbdavo pienuka su vaistukais is saukstelio

O del neisnesiotu naujagimiu - ti as negaliu isivaizduoti, koks kitas maistas jiems galetu butu labiau tinkamas ir labiau sveikesnis negu mamos pienas...

Patarimai labai vertingi, bet jie irgi ne visais atvejais gali padeti Bent jau as turiu pieno labai mazai ir kol kas niekas nepadeda, kad jo padaugetu. Bendrauju ir su zindymo konsultante, ir su cia mineta gydytoja, atrodo ir vaikas istisai zinda ir gerai kruti paima ir gimdymas lengvas buvo, iskart padejo vaikuti ir iskart pradejau zindyti, nuo to laiko istisai jis man ant papo. Bet pieno per valanda tik ~20g istraukia. Net elektronines svarstykles tam reikalui susiveikiau. Labai noriu pati maitinti, nors dabar primaitinu is saukstelio, labai tikiuosi kad gal ivyks koks stebuklas ir padauges mano pienuko

Yra dar vienas būdas "teisingam" primaitinimui . Jei vaikučiui tikrai trūksta mamos pieno ir reikia mišinuko, yra toks įrenginys (vadinasi žindymo papildiklis) - panašiai kaip plokščias sandarus buteliukas, iš kurio eina plonytis šiaudelis. Buteliukas kabinamas mamai ant kaklo, o šiaudelis pritvirtinamas prie krūtines ir spenelio. Vaikas žinda krūtį, kartu ir tą šiauduką, ir traukia pieną iš krūties ir mišinuką iš buteliuko. Labai gerai skatina relaktaciją!
Aš tik gal neaiškiai parašiau, nes pati susidūrus su tuo nebuvau, bet girdėjau pasakojant, kad labai geras daiktas !
Gaila tik, kad parduotuvėse pirkti nebūna. Reikia užsakinėti vaistinėse ar poliklinikose.

O mes sekmingai prasimaitine jau nebepatempem iki 2 ir daugiau metu. Mano dukrele tikrai pati dar nesiruose atsisakyti kruties, bet as labai issekau, nusilpau, netekau daug svorio ir nuo siandien speneliai patepti medum ir uzbarstyti druska. Ji tik paragavo ir sako"fui!" Mums jau 1 ir 7 men. Pieno dar turiu, bet kazkaip jau labiau gaila saves. Labai dziaugiuosi, kad sugebejome atsispirti visiems kas dyvijosi ( "o Jezau, kaip ilgai", "nebemaitink, gana" irt.t.) ir dziaugemes sia gamtos dovana sitiek laiko. Jei buciau stipresnes sveikatos, tai testumem ir ilgiau.

Egliuke, as labai bijojau, kad negalesiu maitinti, nors jokiu fiziniu kliuciu tam nebuvo, tik visokie marazmai-tipo as neturejau pieno (cia mano mama) ir tu neturesi, pradek is karto pirkti misinuka... Tai jei ne mano vyras, kuris be jokiu islygu kisdavo man i galva kokia as saunuole, kad maitinu, kad be jokiu abejoniu pieno yra pakankamai, ar mazoji klykia ar ciulpia istisai, niekada neleido man pradeti prisigalvoti ir abejoti, tai ko gero taip gerai nebutu pavyke, valgo mazoji ir diena, ir nakti, nors jau greit pusantru metu ...Acha...ka as cia norejau Gal tu pabandyk negalvoti, kad truksta ir ka daryti, kad padaugetu to pieniuko, nekelk sau papildomo streso, nelauk pagausejimo ir nepergyvenk, kad biski to misinuko ragauja, auga lelius gurmanas

Pirmaji maitinau tik 1.5 men. mazokai buvo informacijos pries 12 metu. reikdavo maitinti grieztai pagal valandas... O dabar daugybe knygu, straipsniu... taciau as pati nieko neskaiciau.. Gerai, kad reikiamu metu atsirado viena pazystama, kuri man padejo, kai krutys paidare didels ir kietos, kai maniau, kad jau vsikas... Masazavo (ji masaziste), ismoke nutraukti pertekliu, o po to po truputi viskas susireguliavo ir dabar maitinu jau metus ir 9 men. Bemeieges naktys atsiperka kudikio zvilgsniu... O kas yra svarbiausia??? NORAS!!! Tiketi, kad vaikuti maitinsi iki 2 metu!... Viskas susiformuoja maytes galvytes.... Sekmes mamytem!!!

sveiki, labai smagu skaityti patarimus apie sekminga zindyma ir t.t.
mano patirtis tokia:antra diena po gimdymo mano abu speneliai buvo nugrauzti iki karujo, nes esu baltaode. laukelis ir speneliai per visa nestuma taip ir neparudavo. jie liko roziniai, kaip ka tik gimes parselis.seseles gyre, kad teisingai maitinu, kad is karto isejo, kad maziuke gerai apzioja ir taip toliau.kai atsidare zaizdos i latakeli, buvo jau nejuokinga.3 kartus prasidejes uzdegimas, iki sirdies veriantis skausmas dukrytei bandant zysti(skausmas panasus, kai bandai uzsideti trinanti bata ant jau kruvino kulno).antra savaite nusipirkau pientrauki, ir po dvieju menesiu pienas baigesi.2 menesius zaizdos negijo, nes kiekviena karta nutraukinejant piena, zaizda issiziodavo.kai po 1.5 menesio ant zaizdos pagaliau uzsidejo sasas,kiekviena karta nutraukinejant jis man atplysdavo, ir kraujas tekedavo i buteliuka. taigi as turejau po 2 paspaudimu nuvalyti kruvina speneli, ir toliau traukti.po tokiu kankyniu tikrai apsidziaugiau, kad pienas dingo. patikekit, jauciu sazines priekaista ir apmauda, nes kazkur pasamonje kirba mintis, kad padariau kazka ne taip.dar ir dabar kartais bandau savo maziukei duoti kruti. bet mazoji vampyriuke net nesiduoda i kalbas.

su antruojju vaikeliu (tikiuosi jis tikrai bus) darysiu daug ka kitaip. dziaugiuosi, kad dabar turiu pienelio sociai, nors kai kada i pientraukio puse jau ziuret negaliu, kaip pavargstu nuo to melzimosi.
gaila, kad tik padariayu, matyt esminiu klaidu ir vaika tenka maitinti nutrauktu pienu.
taciau daug kur izvelgiu ligonines klaidas (antakalnio) kai neatnese vaiko, kai ji kaip koki gyvuliuka isnese, suzverejusi sesele, ai.... net baisu prisimint man ta ligonine

Pirmaja dukrele maitinau tik pora savaiciu, nes pasigavau kazkokia infekcija dabar antrajai beveik keturi menesiai, iki siol maitinu, nors pradzioje buvo baisu: iki kraujo suskile speneliai, mazoji ligoninej viena krauja ir tevalge, bet pradejau maitinti su antspeniais ir taip du menesius (zaizdoms labai padejo Garmastan tepalas - jo sunaudojau net 4 tubas), o dabar be antspeniu ir viskas gerai, matyt reikejo laiko speniams priprasti

mano maziui jau metai ir sesi menesiai tuoj bus vis dar maitinu, bet jau net bloga darosi naktimis miegoti neduoda vis jamreikia ciulpti kruti jam tai gerai jis tai visa nakti kaifa gaudo o as bemiego, nervuota pavargus, issekus ir ....is vaizdelio mano visi jau pradejo klausineti ar as kokia liga nesergu, kad tokia sukudus . tad viskas nusprendziau baigti saves kankinima jau nebegaliu... aisku dziaugiuosi, kad pavyko taip ilgai ismaitinti ir aplamai nuo pat pradziu galejau dar du vaikus papildomai maitinti tiek to gerio turejau ir maziui kai susirgdavo budavo patys geriausi vaistukai ir nusiraminimas. nors is mano puses gimine niekaip negalejo susitaikyti su tuo kad as taip ilgai maitinu, anot ju tai jau nenormalu . per visus susitikimus mane visi aiskindavo kad tokio didelio berno jau nereikia maitinti, negrazu ir t.t. kaip jie mane visi nervuodavo beto man ir maitinti buvo labai malonu, toks ypatingas rysys su vaikeliu atsiranda abu murmedavom sava kalba ir kaifuodavom... bet dabar jau kafuoja jis vienas as jau nebepajiegiu...

Sveikos, mamytes, daug skaiciusi ir girdejusi buvau apie visus zindymo privalumus, apie tai, jog tik anksciau budave labai daug mastitu, o dabar, moterims dedant vaika prie kruties pagal jo poreikius, to neturetu buti ir buna retai Nezinau, nuo pirmu vaiko gimimo dienu buvau nusiteikusi optimistiskai,- nedejevau, kai pirmomis dienomis buvo speneliai nugrauzti,- nes zinojau, kad turi praeit Taciau kai prasidejo tos baisiosios laktostazes, su temp iki 40, maniau,- negali buti, kodel, juk viska darau kaip knygose rasoma,-maitinu kada jis nori, net kai ''guzas'' susidaro ta kruti dazniau duodu ciulpt Maniau, kai vaikas susidarys ritmiska valgymo rezima po pirmo menesio, bus geriau.........Dabar pypliukui 3.5, bet bedos kartojasi........nezinau, kazkas toj literaturoj yra ne taip, gal yra isimciu......O beto, tas pasakymas:'' jei atsirado ''guzas'' dazniau is jos maitink ''.... kazkokia nesamone,-gerai, kai vaikas yra iki 1 men, jis valgo jei duodi ir dazniau, o dabar maniskiui 3.5, ir pabandyk tu jam dazniau ikist,- ''pazaidzia'' su vargsu papuku ir baigta, o tu nors is skausmo kauk Todel ir maitinu, nes zinau, kad maziui sveika, o man, kaip knygelese apie zindyma rasoma:'' tikras malonumas''. Gerai, dar kad turiu ilgai nedelsiant kur kreiptis, o tai visai liudna butu...... Taip kad isgaravo visas optimizmas siuo klausimu, bet, kaip sakoma, motinos meile besalygiska, ........todel maitinu toliau

Idomiai cia su tuo naturaliu maitinimu iseina.
Po dideliu pastangu mano 1 men. kudikis pagaliau ismoko zysti kruti. Labai dziaugiausi, kad nebereikes su pientraukiu vargti. Taciau, pradejus zysti kudikiui, labai sumazejo pieno. Turbut mano tinginukas neisciulpia tiek, kiek pientraukiu pati istraukdavau... Siuo metu jau praejo menuo mano zindymo krutimi stazo. Taciau vis kiekviena karta veriamai skauda kudikui pradedant zysti, iki kol pienas pradeda stipriau teketi. Ir isvis, man tas kitu mamu deklaruojamas zindymo malonumas atrodo gerokai ispustas. Na bent jau as, jokio fizinio malonumo nuo to nepatiriu, nebent moralini pasitenkinima del pastangu buti gera mama.

[B][SIZE=1][Sveikos mielos mamos. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi apie maitinimą krutimį. Mano vaikui dabar 1 metai ir 10 mėnesių. Šiuo metu pradėjau nujunkimą. Manau kad tam esu pasiruošusi aš ir mano sūnus. Būdama nėsčia labai norėjau maitinti kūdikį pati ir, manau, mano nusiteikimas man labai padėjo. Nors mano krūtis mažos pieno turėjau pakankamai ir primaitinti pradėjau tik nuo 6 mėnesių. Mano vaikas neragavęs mišinukų, nors ne vienas žmogus patarė man primaitintį. Dažnas maitinimas kiek vaikas norėjo ir kada norėjo padėjo stimuliuoti pieno gamybą. Esu labai laiminga, kad sugebėjau pati maitinti kūdikį ir linkiu tuo kitoms mamos. ]

Sekmingo zindymo salygos - psichologinis nusiteikimas, miegas ir gera mityba. Sunku pati maitinau iki 1 m. 6 men.
Pirmi du menesiai sunkiausi - paskui kasdien lengviau. Tik kad vargino uzdegimai - krutine uzsidegdavo bene karta i menesi (viso 8-9 kartus, pirmi kartai su temperatura iki 40). Paskui ismokau pajusti simptomus - tik jauciu sukietejima, vaika prie krutines ir tegu darbuojasi mamos ir savo naudai

nors dar nemaitinu,bet renku sau informacija:sakykit ar teisingai supratau

kai pamaitini vaika is vienos kruties ,kita maitinima duodi kita krutine,ar taip<>?
ir ar tikrai nereikia nutraukineti,kiek suvartoja nesvarbu,visitek kita maitinima duoti kita kruti<>?mama kazkaip pasakojo,kad butinai nusitraukineti,nes ji prisimena kaip jai buvo uzdegimas ir t,t kaip jai paaiskinti,kad nereikia<>?ir kodel jai tie uzdegimai<>?

ir ar jus duodad arbateles ar vendanuko,as irgi kazkaip manau,kad uztenka pienuko,kam to vandens ir arbatos<>?nors draugei mama sakiusi<>?jus nuomone<>?

apie zindyma dar nescia budama daug skaiciau,bet jokiu metodu netaikiau,kad ilgiau maitinti.dar ir dabar sekmingai maitinu.jau kartais pagalvoju,kad uztenka,bet pats susiranda,tai negi atimsi skaiciau,kad nuo pusantru metu vaikui pienukas nebemaistingas,tik jis reikalauja nusiraminimo,artumo.ka jus manot?gal jau atpratint reiketu?

Labai labai labai norejau maitinti pati.Ligoninej per vienos seseles"malone"vos nepraradau pieno,kadangi nemokejo apzioti kruties ji atnese misinuko ir dave maitinti is pipetes.Visa laime kad kita vakara dirbo kita sesele kuri pakraupo tai pamaciusi ir apsviete mane kad pirmom dienom pienelio ir nebuna-tik priespienis,ateme ta pipete ir liepe maitinti paciai(aciu jai!!!!!)Bet apzioti taip ir neismoko-vis nugrauzdavo spenelius,todel pradejau maitinti ir visa laika maitinau per antspeni(ne taip patogu,bet dziaugiausi kad nors taip).Maitinau 4men.2savaites ir 3dienas,deja padariau pacia didziausia klaida-paklausiau kitu patarimu kad mano pienelio jai nebegana ir pradejau primaitinti misineliu.Po keliu dienu pienas visai dingo.Dabar noriu plaukus nusirauti is apmaudo ir padaryciau bet ka kad tik jo vel atsirastu,bet maza vilties...NEKLAUSYKIT KITU,NES GAILETIS TEKS JUMS!!!!
P.S.Tik nustojo valgyti MP ir susirgo-temperatura,gerklyte,sloga.Gal tai tik sutapimas,bet labai jau nemalonus.

Kai man pritvinksta krutys, darosi guziukai ash darau taip: Palendu po karstu dusu ir stoviu tol kol pienas pats pradeda teketi. tada pasilenkusi lengvai masazuoju nuo guziuko spenelio link ir bandau isvaryti ta susitovejusi pieneli. Jei pienas lengvai bega galima taip spausti krutis is sonu, pasilenkus, ir taip palingvinti jas.

Beje, kai zindau man labai smarkiai bega pienas, taciau nusitraukti (uzsisaldymui pvz.) visai nesugebedavau, gal tik koki 20 ml . Tai pabandziau pasildyti krutis stovint netoli virykles, kad butu silta patalpa, tai ZYMIAI lengviau ir dabar primelziu iki soties. Tikiuosi kamnors sis mano patarimas pades

O del sekmingo zindymo, tai svarbiausia neklausyti mamu ir anytu patarimu. Jos patars visiskai priesingai nei kad dabar rekomenduojama.
Jau ziurek kokia bobute porina: tu taip daznai neduok papo, o tai ipras zisti, reikia skrandukui pailseti... arba... reikia vaikuciui arbateles, nes pienas tai maistas... arba... duok vaikeliui zinduka, nes jam reikia pazisti, nusiraminti..
Zodziu, nespeji apsidairyti.. o pieno ir nebera

Skaiciau, kad maitinanciom motinom reikia daug ilsetis, tinginiauti, daznai valgyti ir daug gerti. nepervargti, daznai atsipalaiduoti karstoj vonioj ir zindant su meile ziureti i kudiki.

Praktiskai vienas malonumas

Pirmaji maitinau iki metu, antrajam dabar 1m 3 men. ir jis net nezada atsisakyt to pienuko. O ir man negaila - tegul valgo.
Maitindama niekada nesilaikiau spec dienotvarkiu ar dar kokiu ypatingu patarimu - mano nuomone tokia, kad pieno gamyba lemia daznas zindymas ir noras tai daryt. Bent jau man toks variantas tiko.
O maistas itakos tikrai neturi. Va jau antra diena sergu angina - per dvi dienas suvalgiau tik indeli jogurto ir puse obuolio, akys net idubo, nes tikrai jauciuosi baisiai, vaikai isvezti pas mociute, o mano krutys pilnos pieno - jau tuoj suakmenes - laukiu mazulio, nieko as nenutraukineju.

va tik 5dienį nutraukiau maitinimą savo mergytės,tiesiog pavargau naktim keltis dėl jos noro pakabot man ant papo
o visą laiką kol maitinau pieno netrūko,nors nieko specialaus nedariau-tik tai,kad duodavau būten tada kai norėdavo ji ir tiek kiek ji norėdavo,pieną pradžioj net nusitraukinėjau nes buvo nerealiai daug,paskui susireguliavo gamyba ir viskas ėjosi gerai.nors mane ir buvo prigąsdinę kad aš išvis negalėsiu maitint,nes iškart po gimdymo man buvo sesija,egzai,po to diplominį rašiau-bet va išmaitinau iki metų ir jei norėčiau maitinčiau ir toliau,tiesiog manau,kad jau užtenka
taigi patarimas yra tik vienas-duoti vaikučiui krūtį tada kai jis nori (kuo dažniau vaikas valgys,tuo daugiau ir pieno gaminsis)

Savo dukrą maitinau ilgiausiai- iki 1m 7 mėn. Pajutau, kad jai reikia nebe pienuko, o tik ritualo. Tada ir atjunkiau.
Manau, kad yra tik viena sėkmingo žindymo paslaptis- reikia labai norėti žindyti... Mano nei močiutė, nei mama neturėjo pieno, o aš labai labai norėjau duoti savo vaikams tai, kas geriausia, ir pienuko visuomet buvo tiek, kiek reikėjo...

Mano receptas toks.Kad pieno būtų pakankamai reik vieno paprasčiausio dalyko-ŽINDYTI.Ne bijoti,kad jo per mažai, kad kažkas ne taip,nekvaršint galvos visokiais spėliojimais, o tiesiog maitinti,maitinti,maitinti...Abi dukrytes pramaitinau iki 10 mėnesių.Nei jokių kmynų arbatų gėriau,nei chalvų kramčiau...

Va va, tokie protingi pasakymai, kad reikia zindyti daug, mane ir pribaige. Diena nakti zindziau, o pieno nuo to ne vienu lasu nepadaugejo.

Atskleisiu paslapti - MP gaminasi mamos galvoje Rimtai. Viskas priklauso nuo mamos nusiteikimo. na, gal ne visai viskas, juk pasitaiko anatominiu kliuciu maitinimui. ir dar viena LABAI svarbi sekmingo zindymo prielaida - kuo maziau klausykit visokiu babu ir kaimynku vaiku maitinimo klausimais. Vienas dalykas, jos savo vaikus maitino pagal superines tarybines rekomendacijas, o antra - taip sumarudina galva, kad pienas nustoja gamintis Ir pradedi vaikui kaisioti buteliukus su arbatytem, vandenukus, ciulptukus etc.....
Savo vyresnele "autoritetingu patareju" deka maitinau MP tik 2 menesius, dar pora menesiu bandydavau kruti igrusti naktimis. Bet dukrytei, paragavusiai buteliniu malonumu, kruties nebesinorejo traukti. O mazaja kengurike vis dar maitinu. Aciu dievui. arba aciu man paciai

[quote=Kenga,2005 02 06, 22:59]
Atskleisiu paslapti - MP gaminasi mamos galvoje Rimtai.

taip ir yra. mamos, sia tema yra l. daug literaturos - ir l. moksliskos ir visiems suprantamos tiesiog reikia noreti pasidometi ir viska issiaiskinti, kad neliktu prietaru, nesusipratimu ir pan. dabar knygynai luzta nuo pasirinkimo.

Lengva patarinet ir kaisiot po nosim visokias teorijas ir patirti. Maitinau abu tik iki 4 menesiu. Na nedaugejo pieno nei nuo noro, nei nuo dazno maitinimo. Sesuo tuo pat metu maitino savo berniuka, geras ir tinkamas pavyzdys buvo, juolab, kad maitino iki 1.8 m. Gal vistik ne visom tai yra skirta? Aisku, ta kuri maitina be problemu ir pienas upemis teka, taip nemano.

Neskirta dazniausiai toms, kurios turi RIMTU anatominiu ar sveikatos problemu. O visos kitos maitinima krutimi gali pratesti kiek ilgiau, nei 4 menesiai. Su salyga - jei nori

Aš sutinku iš dalies, nors ir neturiu rimtų sveikatos problemų ( o gal nežinau??), bet savo pieno neturiu tiek, kad mažylei užtektų. Man vien noro nepakanka, padariau jau viską, ką sugebėjau, maitinu dabar su pagalbine maitinimo sistema, kuri negimdžiusioms moterims pieno gamybą skatina. Man net tai nepadeda . Bet, iš tiesų, vistiek galiu patirti tą maitinimo krūtimi džiaugsmą, ir kiekviena gali, nes taip, kad pieno visai nebūtų, tai jau išties vienetiniai atvejai.

Kenga, labai jau kategoriskai cia tu
zinoma, paziurejau i tavo vaiko augimo tempus, as irgi buciau rami, o jei dar ir vaikas ramutis miegutis... maitini ir vargo nematai

bet vat mano 2men priaugo tik 700g o pirma men virs kilo. tai nori nenori klausimas, ar jam pakanka? buna ir neramus ir 2k per 2men strigo pienas, maziau buvo, vaikas verke arba kabojo ant kruties visa diena. atstaciau siaip taip kieki
o kai vaikas neramus ir man nunesa stoga, tikra tiesa kad galvoj pienas gaminas, tik kaip buti ramiai???

ir su isitikinimais pas man tvarkoj pirmas vaikas ramus buvo, miegojo ir valge kaip laikrodukas kas 4val, priauginejo gerai ir maitinau sau liuksiskai
ir su antruoju buvau tokia tikra kad bus gerai ir sklandziai... bet... zmogus planuoja, o Dievas sypsosi...

As pima vaika maitinau vos 3 men. ir tai tekdavo daznai primaitynti. Tai buvo musu pirmas vaikas ir pirmas anukas. Tai kaip dabar prisimenu, as maitinu, o aplink mociutes ( mano mama, anyta ir vyro mociute). Oi, kazkaip mazai pavalge, turbut pienas neskanue, o gal mazai turi. tokios mazos krutines, reiskia mazai ir pieno. Reikia damaitynti. Tik oiijj ir aijajai. Na, ir aisku pradejau duoti tik misinukus. Su antra vaika as tvirtai nusprendziau, kad daugiau " bobuciu"' neklausysiu ir maitinsiu ilgai, ilgai ( kaip dievas duos), maitynu iki siol.