Maniskis iki sios vasaros maudesi kuo puikiausiai . Maudau vonelej ,virtuveje (gyvenam nuosavam name ir vonioje pakankamai vesu ) . Padariau klaida , kad plaudama galva per stipriai lostelejau atgal . nuo to laiko buvo neimanoma ikelt i vonele . reke iki drebejimo . Tada nemaudziau kokias 3 sav. , kad uzmirstu . Tik apvalydavau . Po to , juk jau pakankamai samoningas , pradejau rodyti nuotraukas ,kur jis maudosi ir aiskinti , kaip jam tai patiko . Pabandeme issimaudyti ,bet be galvos isplovimo .Pirma karta sekesi sunkiau , okuo toliau ,tuo lengviau . Galva plaunu atskirai - prie kriaukles . Istrenku su sampunu ,po to palenkiu i prieki ir nulieju vandeniu , pries tai uzdengus akis . Plaunam dviese , nes vienai sunku . Vistiek parekia , bet trumpai . Kaip isplaut galva savo salygom dar nesumasciau ...

Mes taip pat sia problema sprendem, prileidom vonia pilna putu prisidejom dar daugybe zaislu, ir net muilo burbulus putem ir gaudem, o kai sampunu galvyte ismuilavom, tai abu ragiukus pasistatem, buvo visai linksma . Po tokiu maudyniu vaikas kita diena klause, kada vel putas i vonia leisim. Manau svarbiausia nieko nedaryti per prievarta, yra daugybe budu kaip apeiti baime.

Mūsų vyrukui irgi buvo tokia baimė užėjus ,tai maudydavau taip:pastatau vonioj,atsuku vandenį ir leidžiu pasitaškyti Man prausti neleisdavo,bet besitaškydamas ir nusiprausdavo Dabar maudosi noriai,tik galvos plovimas vargina nes plauti nenori,o reikia dažnai,nes plaukučiai labai tankūs

TĄ kepurytę galite rasti tindirindi.lt kainuoja 15 lt., bandysiu ir aš ją rasti. Provincijoje nėra tindirindi parduotuvių, bet gal ir kokioj kitoj rasiu, nes jau tas galvos plovimas užkniso. Iki dviejų metų maudymasis buvo bemaž geriausias dalykas mažės gyvenime, tik po maudynių ji man pasakydavo ''mylių mamą'' savo iniciatyva.( čia gerumo įrodymas). Per 2 mėnesius galvos plovimas virto pragaru, kartais taip susipykstam, kad man neišlaiko nervai ir ją rėkiančią perlieju dušu. Žinau, kad darau blogai, nes tik dar labiau ją išgąsdinu. Situacija tokia, kad ir kaip begudraučiau gražiuoju niekaip nebeišeina dabar ji įbauginta ir ištolo bijo net žaislo pakelto virš galvos (bandžiau su laistytuvu pilti, beje kelis kartus tai pavyko). Esu visai pasimetusi ir nerandu sprendimo šitoje situacijoje.

Buvo ir maniškei toks laikotarpis. Ji mat sugalvojo bijoti nutekamosios skylės ir garso, kai vanduo subėga Iki isterijos klykdavo, bet aš visviena kišau vonion ir prausiau. Taip pat prieš prausimą ir po prausimo aiškinau, kad nėr ko bijoti tos skylės. Vieną diena nustojo, matyt nusibodo bijoti
Visados verkdavo kai plaudavau galvą, bet radau išeitį. Netyčiom užtikau nuo leliukiškų laikų tokį "kalniuką" amt kurio reikėdavo guldyti leliuką vonioje ir prausti. Tai dabar paguldau merginą ant jo ir plaunant galvą visiškai nekliūna akytėms vandens

O maniškiui metai ir mėnuo, bet kol kas maudomės su didžiausiu noru ir gavytę išsiplaunam, tik neduok dieve paguldysi gavytę išskalauti tai šakės Tai mes žaidžaim vonioj su kibirėliu, pilstom vandenuką, o aš pradedu pilti ant nugarytės, ant pilvuko, ant rankyčių ir paskui truputį vandenuko ant gavytės. Kai jam bėga per veidą tai nevėpuoja, o paskui pats pilasi su kibiriuku ant galvos, tik ne visada pasiseka, tai į burnytę prisipila. Gauna vieną gurkšnelį, tai jam patinka ir vėl pilasi. Taip ir pluanamės gavytę. Tikiuosi mus aplenks dvimečių sindromas O mano draugė po krikštynų mergaitei nebegalėjo galvytės plauti, labai bijojo. Per krikštynas šaukė kai pylė vandenuką, o paskui ir vonioj taip pat būdavo.

O musiskis irgi bijo paniskai maudytis. Nezinau ka kaimynai galvoja kai maudomes, gal nuo pirmo iki penkto auksto visi girdi
Nezianu ka ir daryti. Patinka jam vonioj zaisti, zaislus nesa ir meta i vonai, bet pats koju net nemerkia. Tai ir kankinames, gal isaugs.

Na, mes tokių problemų niekada neturėjome, nes aš dar vaikščiojau į baseina, o paskui ir su mažiuku nuo trijų mėnesių plaukiojom . Siūlyčiau į vonią įdėti mažą vonelę ir maudyti vaiką toje vonelėje, gal jis bijo ne vandens, o per didelės erdvės , arba paaukoti vonios tvarką ir leisti jam numaudyti žaislą vonelėje , arba iš vis jį ne vonioj, o kur nors kitur,kad ir virtuvėj numaudyti , gal po kiek laiko praeis .

Maniškė po antrojo gimtadienio irgi kažko išsigando maudytis vonioje. Ko tik neišbandėm: ir žaisliukų visokiausių, , ir lėles maudėm, žiūrėti vedėm, ir putas pylėm, ir burbulus pūtėm. Tai kelis mėnesius maudėm klykiančią , o ką daryti Po to kažkaip pradėjom nebesodinti į vonią ir prausti tik po dušu. Pamažu apsiprato. Dabar numaudyti stovinčią leidžia jau be ašarų. Tik kai galvą plaunu, jeigu vandens patenka ant veido, pradeda sriūbauti O galvos atlošti nelabai duoda. Svarbiausia plaukai tankūs, tai išskalauti labai greitai jų ir neišeina. Reiktų gal dukart savaitėj plauti plaukučius, bet kadangi labai nenori, tai kol kas tenka vienąsyk apsieiti. Bet dušas mums vienžo geriau vonią patapo

Mano dukrytei irgi buvo užėjęs žviegimo etapas vonioje. Visi namai skambėdavo nuo riksmo. Nepadėjo niekas, nei žaislai, nei burbulai. O padėjo toks dalykas - maudymasis kartu su manimi. Tad dabar vėl pamilo maudymąsi, išsėdi vonioje gerą pusvalandį pati sau žaisdama su žaisliukais. Na dabar verkia tik tada, kai plaunu plaukus, nes ilgi greitai išplauti nepavyksta. Su laiku ir plaunant plaukučius nebeverks. Kantrybės

Maniškis nemėgo maudytis dėl dviejų priežaščių: plaukų plovimo ir kad pribėgdavo vandens į ausis. Kai plaudavau galvą irgi žviegdavo ant viso namo. Ir taip iki 5 metų. Gal ir jūsų vaikams kažkas panašaus.

Mano vaikas tik trecias kartais kai maudosi pusiau patenkintas, o iki to laiko puse metu nejo jo praust, tik pamato vandeni ir zviege. Tas vandens bijojimo laikotarpis prasidejo, kai anytai leidau dalyvauti maudant vaika, ji puole man i pagalba, maudant vaika, tas turbut ji isgazdino. Ko tik mes nedarem, viskas veltui, zaislu vonioje begales, kad tik liptu i vandeni, o dusas dar blogiau. Jam jau 1.8 men, tad leidom vonia, ir davem, kad jis pats mestu zaislus i vandeni, kai sumete kiek turejo ir ka turejo, tame tarpe ir masinos ir kaladeles, va tada pats pasiprase i vonia, maudynes praejo gerai, bet nenoredami isteriju ta kart galvytes neplovem, sekanati karta, pasirupinom, kad pries leisdziant vonia kambaryje liktu tik voniai skirti zaislai, jis viska saziningai sunesiojo ir su galvytes plovimu viskas sekesi puikiai. Tad siai dienai bent jau norisis tiketis, kad sie rupesciai pamirsti

Labas visom mamom
mes kurį laiką irgi turėjom problemų su mažąja su maudynėm... pusės metukų kai susirgo, ilgai teko nemaudyti, tik apvalyti, tai kai išsveiko, neįmanoma buvo net įstatyti į vonelę su vandeniu - rėkė iki pamėlynavimo
pradėjom su vyru galvoti, ką daryti... ir radom atrodo idealią išeitį
Ėjom trise į vonią ( didelę ) primetėm į vandenį daug žaisliukų kuriuos ji mėgo, aš pati lipau į vandenį, vyras pylė ant manęs vandenį, o aš demonstratyviai žaidžiau su jos žaisliukais... o ji pas vyrą ant rankų - viską stebėjo... ( provokacija )
ir ką jūs sau manot - parodė su rankute, kad nori savo žaisliukų gerai, jei nori, ateik pas mane, abi pažaisim... kai vyras įleido į vandenį - buvo truputį strioko bet mama - čia pat, rankutėm kaklą apsivijo, o po to, vis po truputį pasileidžia, pasižiūri, ir kažkaip nejučia - pradėjo žaisti, ir užsimiršo...
Bet iki šiolei, mes maudomės - dviese. Teškenamės, žaidžiam
man jau atrodo, kad ji ir viena galėtų ten turkštis, bet vonia - toookia diiiidelė, o pupa - tooookia maža.....
nu visą romaną prirašiau

PAs mus ta pati problema. Žviegia nesavu balsu jau kai pradedame nurenginėti ir įtaria, kad eis maudytis. Bijo tiek bliudo su vandeniu, tiek vonelės, tiek dušo. Visa nelaimė, kad mes neturime normalios vonios, o tik dušą.

Mums irgi buvo bedu su maudynem.Vaikutis sirgo,tai nemaudem gal 2 savaites.Po to atrodo,kad gyvenime vandens nebutu mates ,isikabines i voneles krasta ir ne krust ir taip matosi,kad bijo,tai as ir nebekankinau per prievarta.Kita karta tai labai atsargiai su visokiais zaidimais ir zaisliukais ir nieko visai gerai ir galvyte leido isplauti.Manau,kad svarbiausia reikia neisgasdinti ir per prievarta nekisti i vonia

AŠ iki šiol savo panelė maudau vonelėje . Na, pabandėm didelėj vonioj ir pamačiau, kad ji bijo (ypač įmerkti galvą, kad išplaučiau plaukučius). Tai ir kuičiamės vonytėj: sėdėdama žaidžia, kol ją prausiu, o kai reikia išskalaut šampūnuotą galvą - išmetam kojas per bortą , viena ranka ją laikau, o kita skalauju. Po to pasodintai dar perlieju plaukus vandeniu. Kai jau visai nebetilps į vonelę - kažką galvosim. Svarbu, kad vaikui maudymas neįvarytų baimės.

Daugelis vaikuciu bijo labai, kai vandens i akis ir ausis pribega - maniske irgi zviegia jei taip atsitinka Tai vakar nupirkau tokia apsauga ant galvos - neleidzia vadeniui nubegt iki akiu ir ausu - tiesa sakant pasiteisino! Nors sriubavo maze visa laika, bet i gala plovimo lyg suprato, kad vanduo mebegs i ausis, tai po truputi nurimo

Daugumai vaiku ateina toks metas, kai bijo maudytis. Maniskei ir taip buvo. Bet kai suejo 2 metukai vel pradejo maudytis be asaru, o galvyte plauti nuo 2.5 m.

Maniškė visada noriai maudėsi kol vieną kartą neišsigando į vonią bėgančio vandens čiurlenimo. Po to gal 3 kart verkė maudoma. Bet po to pamažu priprato ir dabar vėl maudymasis mums tik malonūmas.

Cia kiek matau visos apie mazdaug dvimecius raso. O ar buvo kuriai, kad vaikis nuo gimimo nemegtu maudytis? Man jau net geda kam papasakot, bet mazius maudomas taip klykia, kad mes ji gal tik kokiu 10 kartu ir temaudem, per jo 10 gyvenimo menesiu...
Prasau, patarkit ka nors, kaip ji pripratint?
Jau uzsirasiau nuo kovo i bebiu plaukima, tik nezinau, kaip istversim. I vandeni ziuri susidomejes, bet jei rankas ar kojas po juo pakisi, tai jau koki pusvalandi teks raminti... Jau pripratau prieto. Juk veida ir rankas tai vis tiek po keleta kartu per diena praust reikia.

Sveikos mamytes, gal kam buvo taip nutike, kad vaikas bijotu maudytis??????? Nuo pat gimimo maudynes buvo pats didziausias malonumas, maudydavomes daznai ypac vasara, ir ilgai, kiekvienas isemimas is vonios baigdavosi didziausiomis asaromis, norejosi maudytis dar ir dar. O dabar jau antras kartas kaip ikelimas i vandeni prasideda didziausiu riksmu! Negaliu gi rikdyt vaiko, bet tenka, juk reik kazkaip ismaudyt. Siandien buvo tas pats. Ruosiames maudynems buvo patenkintas, mete i vandeni zaisliukus, o kai tik isrengiau ir norejau ikelt i vonia, kilo baisus verksmas. Tada vyras prileido vonia, galvojom maudysis kartu, kur tau, verkia iki pamelynavimo, nei daineles, nei zaislai nepadeda, siaip tai numuilavau stovinti, nes neimanoma pasodint. Zodziu ne maudynes, o kosmaras tik visi issinervavom ir tiek. Nzn nei ka daryt. Gal kam taip buvo nutike? Kaip vel paversti maudymasi ne baubu, o malonumu. Siaip veiduka, rankutes labai megsta plautis, o va kai reik i vonia lipt kosmaras.....

Pas mus buvo panaši įstoriją su vyresneją dukrelę,nuo pat gymimo iki 2 metukų maudinės buvo pats maloniausias dalykas,bet kai viėną kartą įšvažiavo pas anytą tai močiutę irgi sugalvojo išmaudit vaiką bet padare labai karštą vonią ,jai gal ir niėko buvo bet vaikui nepatijko,tai kai atvažiavo po poros dienų mes niėkaip nėgalėjom įkelti vaikeli,taip rėke kad net aš verkiau paskui vyras paskambino ir viska sužinojo kaip buvo ,o kaiminę man patare nupirkti burbuliuku skisčio ir padarėm tipo tokia šventę vyras pusdavo burbuliukus o aš padedavau dukrelei numušti su rankitę ir taip nepastebejom kaip su rubeliais su maikutę ir šortukais buvo įlindom į vonią ,aš jai pasakiau kad reikia mauditis,įdejau lelę tai jinai pradejo pati plauti savo vaiką ir potruputi aš išploviau savo dukrelę be rėkimo,o močiutėi grėžtai uždraudėm mauditi vaiką be mūsų,taigi gal ir jūsų vaikutį buvo įšgasdinus kas,paklauskit,sekmes

Na, mums taip būna... Jau kartą buvo, kad kurį laiką negalėjom pasodinti į vonią, tai tekdavo maudyti stačią, nors iki to lyg ir nemėgo dušo Bet aš stengiausi nevirkdyti ir elgtis kaip jis nori. Tai net nežinau kaip ir įvyko, kad ėmė ir pats pasiprašė pripilt vonią Dabar vėl periodas, kai maudomės kriauklėje, o į vonią nenori Bet nekreipiu dėmesio Manau, kad ir vėl praeis. Mat dabar, kaip įtariu, nelipa į vonią, kad galvos neplaučiau
Tiesiog kurį laiką lukterkit, o po savaitėlės užsimirš ir vėl lįs į vonią ))

Mano pirmagimei buvo užėjus tokia baimė, tai prisimenu maudydavau su marškinėliais, išmuiluodavau ir nuliedavau dušiuku. Prisimenu, kaip voriukas rankytes, kojytes tik išskleisdavo ir klykdavo

Pas mus prieš trejeta mėnesių buvo analogiška situacija: iki tol labai mėgusi maudynes dukrytė keliama į vonią pradėdavo taip verkti, kad galvojom kaimynai policiją iškvies ... Paklausinėjau auklė ir nusprendžiau, kad matyt bus kas nepatikę joms beplaunant užpakaliuką, gal slystelėjo ir išsigando, gal vandenukas per karštas ar per šaltas buvo, gal kas taip susirodė.
Baimę įveikinėjom taip: visų pirma padarėm savaitės pertraukėlę, kad truputuką prisimirštų blogos emocijos (šiaip šaltuoju metų laiku maudom kas tris dienas), liepiau auklei "nelaimės" atveju nesiprausti vonioje, o gausiai naudoti drėgnas servetėles (maniškė jau senokai didžiuosius reikalus atlieka į puoduka, o "nelaimės" į pampersą nutinka tik labai retkarčiai), maudynėm specialiai užpirkom naujų žaisliukų partiją, prikaupėm indelių nuo jogurto, žodžiu prigalvojom visokių atrakcijų. Žodžiu, ne iš karto, bet vėl prisijaukinom vonią. Dabar jau maudomės su džiaugsmu tik galvos tai labai, labai nemėgstam plauti.

Oi mamytes dekui :4u Reiks reiks kokiu atrakciju galvot, gal su tais burbulais puciamais
Beje maniskiui irgi labai nepatinka galva plaut, tai gal del to bijosi to vandenuko, sakiau reiks nukirpt plaukucius, kad kuo maziau ta galvyte reiktu plaut.

Mano mažoji visus 11 mėn. žviegė maudoma, nepadėjo nei žaislai, nei maudynės kartu ar su sese, nors pati mielai prausiasi. O po to kažkaip stebuklingai baigėsi nenoras...maudėsi, taškėsi, žaidė ir ... net išlipt nenorėjo. Dabar viskas
O galvytę plaut visiems nepatinka. Padėdavau šalia rankšluostuką akytėm nusivalyt, dabar su vyresnėle nėra problemų, nes pati atlošia galvą ir džiaugiasi, kad į akytes nebėga, o be to stipriai užsimerkia, ko anksčiau niekaip neįkalbėdavau padaryt. Matyt viskam savas laikas.

Na mes tokiu problemu neturėjom ir neturim kolkas tfu tfu tfu.Gal todėl kad du ir linksma.Gal pabandikyte kartu su vaikučiu maudytis gal patiks jam ir taip neverks.Maniškiam labai patinka burbulus kaip pučiam.Gal kada nepatiko vanduo vaikučiui gal būvo per šaltas ar per šiltas?

sveikutes:) na mano mazyle tai taipat labai bijo maudytis ,vos tik pradedu ideti i vandeni iskarto spiegia rekia:(ne nezinaiu ka daryti...kaip ipratinti ja prie vandeniuko? [SIZE=7]

Karšta vasaros dieną, pripilti į baseiną vandens, primesti žaislų ir pastatyti tą baiseiną lauke. Laukti, kol vaikas prieis ir pradės tyrinėti plaukiančius žaislus, taškytis. Po kiek laiko pats sumanys ten įlipti arba reikia pabandyti įkelti. Jeigu bijosi įkeliamas, leisti žaisti ilgai, dienų dienas, kol galiausiai vistiek nebebijos įlipti. jeigu patinka žaisti su baseino vandeniu įlipus, leisti tai daryti tiek dienų, kiek norės ir kol pats pradės piltis ant savęs vandenį, į vandenį gultis ir pan... Po to tą pati baseiną naudoti namie maudynėms. Tokį baseiną galima pastatyti balkone arba lauke.
Mes bijojom maudytis nuo 6 mėn.
Vanduo turi būti šiltokas. Šiltesnis negu ežere, kad labai greitai nepasidarytų vaikui šalta ir būtų malonu teškentis ilgai.

Galite pabandyti praustis kartu su vaikučiu po dušu. Tuomet gaėls vaikutis stipriai apsikabinti Gal ir baimės dings

Dauguma vaikų patiria tokias baimės, mes be to taip pat neapsiėjom. Tiesiog neskubėkit ir viskas bus Nesodinkit vaiko per prievartą. Arba nupirkit didžiulę kempinę (kur kūdikiams maudyti) ir bandykit ant jos sėstis. Į vonią įpilkit putų, tai turėtų patikti. Ir kantrybės.

Mūsų mažiukei anksčiau irgi buvo maudynės vienas malonumas, o kai persikraustėm į didelę vonią ir prasidėjo ašaros , tai mes pradėjom po truputuką pratinti, pirma apiprausėm rankytes, po to jau ir kojytes, o dabar jau be problemų ir visą išmaudome po dušu .

Nuo mažens dukrai patikdavo maudytis, nebijojo vandens, be problemų maudydavomės.Dabar tik pasakom eisim maudytis ji iškart į ašaras ir prašo ,kad tik galvytės neplautumėm,nebežinau net kaip elgtis, ir gražiuoju bandžiau, ir gėdint pradėjau vienam sykiui suveikia paskui nebe...ka man daryti

Gal jai vandenukas su šampūnų į akytes buvo papuolės ir pradėjo graužti todėl ir bijo,bet šiaip dažnai vaikams nepatinka galvytės plovimas
Papildyta:
ČIAKkalbama apie baime galvyte plaunant,gal kokių patarimu rasi

Mano pradėjo nemėgti plauti galvos, tai aš pati įlipau į vonią, pamokinau man galvą skalauti ir sau pilti vandenį, tai dabar ji sau "pati "plauna, man tik reikia pamuiluoti, o ji tiek užimta, kad net nepastebi

2,5 metų dukra visai nebenori maudytis. Angsčiau negalėdavo iš vandens ištraukt, o dabar ir prausiant veiduką muistosi, nepasiduoda, net verkia. Su maudymu visiška tragedija- kai pamato pripiltą vonelę vandens, bėga žaisti, bet apie nusirengimą ir lipimą į vandenį negali būti nė kalbos- tuoj pradeda nežmoniškai rėkti, spardytis ir bėgti iš vonios. Tada jau su jokiais žaisliukais atgal nepriviliosi, žviegia kad nenori maudytis ir viskas. Visa tai prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai pagulėjom ligoninėj, bet kokias tai turi sąsajas net neįsivaizduoju- gal kad ilgesnį laiką nesimaudėm? Dabar besiprausiam tik po kranu, bet ir tai viskas vyksta greitai, ne itin kokybiškai ir dažniausiai su ašarom. Ar yra kokių būdų pakeisti situaciją, ar belieka laukti kol viskas savaime praeis?

Nu jau perskaiciau viska ka cia priraset, reiks atsiprintint ir visus budus iseiles bandyt Mes jau menesi vargstam...Sendiena tai jau pati lindau vonion.Vyras tik inese vaika, tam tik akys ant kaktos ir kriokt...tai taip ir maudem krc...

sveiki,
mano dukrytei 1 metukai ir 6 mėn. Jau kuris laikas maudant labai verkia, vos tik pradedu nurenginėti ir nešuosi į vonią - tuojau pat prasideda kone isterija O ką jau kalbėti apie galvos plovimą
Norėjau paklausti, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju? Maudytis juk reikia, o kaip padaryti tai negasdinant vaiko?
Vis galvoju ką blogai dariau, kad vaikas pradėjo bijot vandens - anksčiau juk su malonumu sėdėdavo vonelėje... O dabar nė per kur nepasodinu - klykia nesavu balsu... O gal tai toks amžius... Net jau ir nesinori maudyti vaiko - kaip kankinimas gaunasi...
Labai prašau padėkite

Linju, lipk pati į "normalią" vonią su dukryte - priglausk ją prie savęs, švelniai kalbink, glostyk, papilstyk ant jos vandenuką, "paplukdyk" ant savo rankų,... pliuškenkitės, žaiskit abi... (žinau, sugaiši daug daugiau laiko, betgi - dėl savo vaiko ...). Matysi, pamažu ji atsipalaiduos ir pradės mėgautis maudynėm. Ir "negailėk" jai šito buvimo dviese.......

Linjau, pas mus irgi buna, kad nenori i vonia ir verkia kol neismaudai verkiancia Bet tai buvo gal tik kokius 2 kartus, kai praustis ejome ne laiku, Katerinai jau miegoti buvo laikas, bet nesiprausius negali...
Galvos plovimas - nepatiko, bet jau kuri laika maudomes tik kartu. As galva plaunu, ji plauna, as su kempine visa kuna, ji ta pati, o dar megstamiausias dalykas vonioje buvo MP laikas nuo laiko tarp zaidimu
Man atrodo, gal tai amzius ir praeis, tik sprendimas maudytis kartu visai pasiteisina...

ačiū už patarimus - būtinai pasinaudosiu jais

Maniskis baisiai bijo duso
Galva jam plaunu po dusu, tai si procedura jam pati baisiausia. Bet kai paziurejo, kaip as plaunu sau, tai susidomejo, net isdryso rankute po srove pakist. Gal su laiku pamegsim ir dusa

O ka daryti su 3 menesiu kudikeliu? Iki siol maudesi graziausiai - sypsodavos, kojytem vandeni taskydavo net liezuviuka iskises, bet jau pora kartu taip klyke, kad net issigandau. Ir nesuprantu priezasties - juk nei nuplikiau, rodos ir neuzgavau... Pastaraji karta kai maudziau tai tik sumataruoja kojytem vandeni ir visas tiesiog sustingsta is siaubo, o jau klyksmas... Kazin, gal padetu stovelis kudikiui prilaikyti voneleje (kad jaustu pagrinda po savimi) arba kubiliukas? Beje, nuo kokio amziaus vaikui galima naudoti kubiliuka?

P.S. Kai keiciu sauskelnes, kaskart prausiu uzpakaliuka po kranu - labai patinka

Turejau savo grupeje berniuka, kuris siaubingai bijojo maudytis. Buvo vaiku, kurie bijodavo, bet ne taip, cia buvo kazkas ipatinga.
Ka as darau. Kadangi pas mus yra maziausiai po keturis mazus vaikus, tai as juos maudau vonioje kartu. Aisku, tada jie juokiasi, zaidzia su zaisliukais, vienu zodziu jiems visada buna linksma. Kadangi dirbu istaigoje, kur vaikai maziau ar daugiau yra traumuoti, tai gaunasi jiems kaip terapija.
Ta berniuka as pratinausi. Is pradziu jis stebedavo vaikus prie duru, veliau jau ejo arciau, po kurio laiko (~2sav) jis jau su rubeliais liete vandeni ir juokesi kartu. Kai visus vaikus paguldziau miegoti, as ji su visais rubais ikeliau i ta pati vandeni, jis vienas plaukiojo. Zinoma, galvos jam neploviau, neprausiau muilu, tik labai is leto nurengiau, veliau iskleti galejau, kai isemiau kamsti is vonios, kitaip nelipo.
Ko as dar nedarau, tai galvos vaikams neplaunu su dusu, o nupilu su puodeliu. Butinai atverciu galva, kad i akytes nepribegtu. Pradedu nuo to vaiko, kuriam jau galva buvo mano plauta. Ir jau esu atidirbusi taki dalyka, - tam vaikui, kuris nezino mano maudymo, visada sakau: "matai kaip Ruta nebijo, ji juokiasi". Todel kazkodel, net nesakius vaikai kai plaunu galva sako: " as nebijau, man akytes neskaudes, reikia atlenkti galvyte" ir juokiasi.
Kai atejau i darba sekanti karta, Rokutis pats pirmas nusirenge savarankiskai ir ilipo kartu su vaikais. Kas veliau labiausiai nepatikdavo man, kad as turedavau nuolat ji maudyti, nes kitos aukletojos to padaryti negaledavo.

Ar jūs neturėjot tokios problemėlės, kad vaikas bijo maudytis ežere? Taip, dabar ruduo, bet aš pradedu galvoti apie ateisiančios vasaros atostogas. Praėjusią vasarą sūnui buvo 1.3-7 mėnesiai. Prie vandens telkinio nešamas klykdavo, kiek jėgos neša, o vonioj visąlaik rauda, kai reikia iškelti iš jos. Jei Jums taip buvo, gal galit pasidalint, kada baigėsi didelio telkinio baimė?

Ir man įdomu būtų.
Kai buvo vienerių, dviejų metukų, baimės nebuvo jokios - tiek ežero, tiek jūros.
O jau trečiąją vasarą nuo pirmo karto baimė didžiulė. gal sakau, kur išgirdo, kad nuskęst galima? Gal todėl bijo? Šiemet jau buvo antroji tokia vasara. Po truputį lyg ir bando pratintis. Į baseiną darželyje labai nori eit - bijojo tik pirmąjį kartą.

pas mus irgi visko buvo ir bijojo maudytis, ir vel- ne
dabar pamisusi del maudyniu labai padejo kamuoliukas, meti ji ir visur taskosi, jai l.patinka. aisku, vonia plaukia... arba pilstau as ja (ir ji save) indeliais, visur- ir ant petuku, ir ant galvytes, tai tuo metu ir isplaunu plauliukus.

kai buvau maža tai pati labai bijojau jog man plautų galvą, atrodo jog buvau keturių metų o galvos plauti ir neduodavau. tai mama mane pasikišdavo po pažastim ir galva išplaudavo. kažkodėl plaunant galvą aš reikalaudavau jog ji mane laikytų, kitu budu būdavo didžiausios isterijos. O kada atpratau tain net nežinau.

Mergaitei 2 metai, tik pamato kad leidžiu į vonią vandenį jau pradeda verkti, kad reiks maudytis. Nepadeda niekas, net tai kad ir jos dvynė sesė maudosi kartu, ir tėvas į vonią lipa, ir žaislų kalną prikraunu, ji rėkia iki kol ištraukiu. Galvos bandžiau kelias savaites neplauti bet vistiek ji verkia. Tiesiog nežinau ką daryti, kišu ją į vonią ir skauda širdį kad taip kankinu, bet nemaudyti irgi negaliu.
Gal kas turėjote panašių bėdų ir galit ką patarti, kaip palaipsniui pripratinti prie to vandens.