Senelių slaugosnamai. Už ar prieš?

Iš meilės mamai žmogus gali ne tiek tūkstančių kilometrų ir barjerų įveikti.

Konkrečiai situaciją išsispręsite jūs pati. Kaip tai padaryti jums pasakys jūsų pačios mylinti širdis.
O vieną labai KONKRETŲ patarimą esu jau čia neseniai davusi (gal nebūtinai jums). Perskaitykit (kai būsit ramios būsenos) mano nesenus pasisakymus, manau nesunkiai atrasite (aišku, jei tikrai norite sau padėti).

Ir kitąsyk prašyčiau, kad su pašnekovais elgtumėtės pagarbiau (ne tik su savo mama). Kaip ne kaip, o šiandien Motinos diena. Jūs savo mamą jau pasveikinote, o aš savąją dar neseniai palaidojau. Taigi man šiandien pirmoji Motinos diena be Jos. Supratimas nepamaišytų.
Papildyta:

Trūksta patirties, užtai ir sunku suvokti. Kai savo mamą išlydėsi Amžinybėn po ilgos ir sunkios kelionės Tenai, suprasti bus lengva...
Papildyta:

Ačiū Dievui, mes dauguma gyvename nors kokioje pragmatiškoje užsienio šalyje, kur manoma, kad pinigai lemia viską. Gali, aišku, šiek tiek palengvinti senolio buitį, bet Meilės už juos nenupirksi. Tada ir atstumas trukdys, ir laiko nebus...
Papildyta:

O suderinti skirtingas nuomones jums jau nepavyksta? Kitokios nuomonės (be jūsiškės) čia turbūt ir būti negali.

niekas cia su jumis nepagarbiai ir nesielgia. Jus pati nepriimate kitokiu nuomoniu. Juk daug cia rasanciu moteru jums tai vienaip ar kitaip isreiske. Jeigu jus tai laikote nepagarba- tai cia tik jusu pacios problema.
Uzuojauta del mamos.

Ir kurgi čia tokie puikūs yra? Kad žmonės nenorėtų būti slaugomi artimųjų?
Ir dar - ar jaunas dejuojantis beviltiškas ligonis (o gal ir be proto) yra geresnis pašnekovas negu sveiki artimieji?

aš nerašinėju n postų ir vis apie tą patį

Aš brangaus žmogaus netekties dieną, ir per kitas brangias dienas kurios man primena mano išėjusį žmogų, nesėdžiiu sm ir neaiškinu tik savo tiesų..ir paskui nesiskundžiu, kad man visi nepritaria, nes šiandien man sunki diena.
Galit dabar į mane mėtyti akmenis, ar aiškinti kaip aš kažką myliu ar ne, bet ne Jūs viena šioj žemėj prarandat žmones.

Atsiprašau už off topic, baigiu savo pasisakymus šioje temoje.

Simense zinot nebeturiu ka jums pasakyti, kaip sakoma su jumis kalbetis tas pats kaip su pliku pesiotis Toks vaizdas, kad jusu tiesa tiesiausia, cia tik jus viena mama palaidojot, mes cis visos nieko nenusimanancios, nieko gyvenime nepatyrusios Jums pirma Motinos diena be mamos, o cia yra daugybe, kam jau nebe pirma, kas neturi is vis teveliu jau, kas priziurejo savo tevelius, kas buvo sale kai paskutinis atodusis paliko artima zmogu, uzmerke akis amzinam poilsiui. Ir tuos artimuosius mes priziurejom ne del kazkokios apsurdiskos skolos, o is meiles ir pagarbos, o kai kas tiesiog todel, kad nebuvo kito pasirinkimo. Gal but mes silpnos butybes ir bet mes nebijom pripazinti, kad mums tai nebuvo malonumas, kad tai buvo sunkus gyvenimo periodas, kokio ne uz ka nenoretumem uzkrauti savo vaikams.

Simense pripazinkit galu gale, kad esat isvargus ir psichologiskai ir emociskai iskekus, kad gal but net jums paciai galu gale reikia specialisto pagalbos. Ir galu gale ismokit priimti kutu zmoniu nuomone, kuri neatitinka jusiskei. Nera siam pasaulyje viskas tik juoda ir balta, yra daugybe atsplaviu. I r yra daug tiesu o ne vien Semenses tiesa.

Pinigai ne viska gali nupirkti, bet jie gali palengvinti ir ligonio ir artimuju dalia. Beje uzsienyje nebutini pinigai,kad socialines tarnybos padetu. Bet deje atrodokad jums tai nelabai daeis bent jau kol kas. Siaip siulyciau siek tiek nusileisti i zeme, pabandyti nebijoti, kad aureole nukris ir suvokti realu pasauli.

Ir dar, jus nezinot kas is musu islydejo savo tevelius i amzinybe , o kas ne, tai gal savo apsurdikus pasisakymus ta linkme pasilaikykit sau turiu omenyje jusu atsakyma KibirVibir.

Butent apie meile ir rupesti visos raso, o ne kazkokias mistines skolas, kuriu spaudziama jus karsinote savo mama.

Kita vertus, mano aplinkoje senatves, karsinimo, slaugos bei senejimo procesas suvokiamas kardinaliai priesiskai nei jusu. Be jokiu skolu grazinimu, kas isvis absurdas, baimiu institucijoms ar samdomoms slaugems.

Ar pasakymai ,,baikit svaičiot'', ,,pasakas sekt'', ,,kažkokių miglotų teorinių išvedžiojimų'' rodo pagarbą pašnekovui?
Ir kokia kitokia nuomonė čia, jūsų manymu, vertinga - atsikratyt kuo greičiau mamos, nes ji... sunkiai serga?

Truputį gaila, kad tema pakrypo į ginčus.
Nu bet yra kaip yra. Turbūt reik nebetęst....

Ar taip labai svarbu, kodėl žmonės nenori būti slaugomi artimųjų? Įvairios priežastys gali būt, kiekvienam skirtingos... Ir kartais pakankamai skausmingos. O kartais ir ne. Vieną aš jau minėjau, kai kartu su priežiūra iš tų artimųjų gaunama ir panieka. Tiesiog gali būt ir taip.
Kodėl žmonės kartais negali būt slaugomi artimųjų? Vėlgi įvairios priežastys. Kas iš to, jeigu po kurio laiko į slaugos namus ligonis vistiek pateks po to, kai slaugantysis pateks į kitą ligoninę? Psichiatrinę. Arba nusižudys. Ir liks slaugos reikalaujantys ligonis ir dar našlaičiai vaikai. Kiekvienas gali pakelti tiek, kiek gali pakelti.

Kiekvienas pasirinktas sprendimas geras tiek, kiek jis kyla iš meilės, švarios širdies ir blaivaus proto. O negeras tiek, kiek kyla iš egoizmo, naudos siekimo, noro pažemint. Manau, išmintinga vertint pagal tai...

Galbūt padėsiu kada atlikti pareigą, kai pati bent 90 % atliksite savąją. Jums duota užduotis gyvenime, jau ne man (savąją jau atlikau). O jeigu kada ir padėsiu jums, tai su atlygiu (kaip svetimas žmogus) arba be. Nelygu situacija.

Parodykit kurioje vietoje ir kas kam siule atsikratyti savo mamos???? KUR IR KAS??? Pacituokit??? Ir jusu teorijos tikrai miglotos ir isvedziotos, ypac apie kazkokias mistines vaiku-tevu skolas

Kuo blogai yra pagalba is socialinio, kuo blogai yra spec irengimai, pvz specialius keltuvai i vonia, pagalbiniai itvarai tualetui, specialios lovos, kad pragulos neatsirastu, nemokamos slaugytojos, kurios pavaduoja keleta valandu per diena, padeda apiprausti ir perrengti ligoni, pabudi per nakti, jei reikalinga. Ar tai vadinama mamos/tecio atsikratymu? Ar blogai, kad artimieji neisvargsta, kad nesidaro niurus ir irzlus, kad mielai pabendrauja su ligoniu, nes nera isvarge patys??? Cia visa tai siuloma UK seimoms kurios turi sunkiai sergancius artimuosius.
Beje nematau nieko blogo jei seima isgali pasisamdyti pagalbinka/e kurie padeda rupintis ligoniu. Nes visi mes turim savo gyvenimus, savo darbus, vaikus ir tik todel, kad vienas is artimuju serga del to gyvenimas nesustoja vietoje.
Niekas cia niekam nesiule sugrusti savo artimuju i kokius uzkampyje esancius seneliu namus ir pamirsti, kad pastarieji is vis egzistuoja

bukit rami, as i jus tikrai pagalbos nesikreipsiu.
Sakyciau, pats laikas jums butu susirupint savim pacia. Kazkodel persasi nuomone, kad su jumis ne viskas tvarkoj.

Manau, kad lengvo sprendimo negali būti. Juk tai ištisas žmogaus gyvenimo procesas ir, sakyčiau, saviaukla. Bet apie tuos kraštutinius atvejus, kad ,,nusižudys'', ,,našlaičiai vaikai'' turbūt ir kalbėti neverta. Nes dauguma atvejų nėra tokie, kad žmogus negalėtų pakelti. Dažniausiai turima tiek vaikystės nuoskaudų, kad nenorėtų. Arba dėl įpratimo rūpintis tik savimi ir savo poreikiais (o tėvai šiuo atveju jau lyg ir trukdis).
O pakelti žmogus gali labai daug. Kartais jis pats nelabai iškart ir suvokia, kad gali. Kartais reikia paramos, psichologinės pagalbos, patarimo. Tiesiog - nebūti vienam, jeigu ieškai išeities. Jeigu esi ne vienas, tada ir sprendimai pačiam savaime ateina.

Ir tam, kris ieško išeities dėl savo sergančių tėvų, geriau lankytis tokiose temose, kaip ,,Tėvų karšinimas'', kur renkasi moterys, norinčios, kaip nors palengvinti tėvų senatvę. O ne tokiose, kaip ši tema, kuri jau tiesiog iš karto užprogramuota, kad galima lyg ir rinktis, ar nuolatos rūpintis sergančiais tėvais, ar savo pareigas permesti kitiems.

Kokia tema, tokia ir diskusija.